Daug lankytojų dėmesio sulaukė Panevėžyje pagamintas 13,5 tonos sveriantis kampuotų formų šarvuotis TAURUS 4–1. Gynybos technikos ekspozicijoje lankytojai galėjo ne tik pamatyti šį greitojo reagavimo šarvuotą visureigį, bet ir apie jo kūrimą išgirsti iš bendrovės „Aurida Engineering Company“ vadovo Manto Klupšo.
Šiandien bendrovės planuose – ne vienas šarvuotis, o visa TAURUS šarvuotų transporto platformų šeima. Ambicijos didelės: Lietuvoje plėtoti kompetencijas, leidžiančias karinę techniką ne tik surinkti iš užsienyje pagamintų komponentų, bet ir savarankiškai projektuoti, gaminti, bandyti, tobulinti bei prižiūrėti.
Bendrovė taip pat turi infrastruktūrą ir gamybines kompetencijas, leidžiančias Lietuvoje organizuoti dronų perėmėjų gamybą. Pasak M. Klupšo, „Aurida Engineering Company“ pagaminti dronai perėmėjai jau sėkmingai testuojami Ukrainoje.
„Saugumo kodas 2026“: 35,5 valandos pokalbių apie saugumą, nauja iniciatyva ir pareigūnų apdovanojimai
Vyksta konstruktyvus bendradarbiavimas su Lietuvos ministerijomis, kariuomene, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba ir kitomis valstybės institucijomis.
Apie tai, kuo remiasi šis projektas, kokius pranašumus suteikia Panevėžyje sukaupta pramoninė patirtis ir kokia ateitis numatoma lietuviškam TAURUS, kalbamės su „Aurida Engineering Company“ vadovu Mantu Klupšu.
„Aurida Engineering Company“ – nuo ilgamečių pramonės tradicijų iki gynybos technologijų
– Jūsų kuriamas TAURUS sulaukia dėmesio ne tik gynybos pramonės renginiuose, bet ir plačiojoje visuomenėje. Kuo šis projektas išskirtinis ir kokį tikslą sau keliate?
Susiję straipsniai
– TAURUS mums yra kur kas daugiau nei vieno šarvuočio sukūrimas. Siekiame Lietuvoje plėtoti šiuolaikinių karinių transporto priemonių projektavimo, gamybos, bandymų ir priežiūros kompetencijas. Norime, kad čia būtų galima ne tik surinkti iš kitų šalių atvežtus komponentus, bet ir patiems kurti konstrukcinius sprendimus, juos įgyvendinti gamyboje bei nuosekliai tobulinti.
Ilgalaikė mūsų vizija – TAURUS šarvuotų transporto platformų šeima, kuri galėtų būti pritaikoma įvairioms užduotims. Taip siekiame prisidėti prie Lietuvos gynybos pramonės stiprinimo ir sukurti pagrindą ilgalaikei gamybai mūsų šalyje.
– „Aurida Engineering Company“ veiklą plėtojate Panevėžyje – mieste, turinčiame gilias metalo apdirbimo ir automobilių komponentų gamybos tradicijas. Kuo ši pramoninė bazė naudinga tokiam sudėtingam projektui?
– Vienas didžiausių mūsų pranašumų – turima gamybinė infrastruktūra ir per dešimtmečius sukaupta patirtis. Veikiame maždaug 110 tūkst. kvadratinių metrų gamybinėje bazėje, kurioje automobilių komponentai gaminami nuo 1959 metų. Tuo metu čia pradėti gaminti automobilių kompresoriai, o vėliau gamybą tęsė „Panevėžio Aurida“.
Šiandien mūsų galimybės gerokai platesnės nei vien komponentų surinkimas. Turime metalo liejimo, tekinimo, CNC frezavimo, štampavimo, terminio apdorojimo, dažymo ir kitų gamybinių procesų patirties. Tai leidžia didelę dalį darbų atlikti vienoje vietoje – nuo metalo ruošinio apdirbimo iki konkretaus komponento pagaminimo.
Tokia infrastruktūra suteikia svarbų pagrindą gamybos kontrolei, procesų koordinavimui ir plėtrai. Esant poreikiui, gamybinius pajėgumus galima didinti.
– Tačiau gamybinė infrastruktūra – tik viena projekto dalis. Kokios kompetencijos reikalingos norint sukurti ir įgyvendinti šarvuotos transporto priemonės projektą?
– Tokiai technikai sukurti būtina stipri inžinerinė komanda. Todėl subūrėme civilinės ir gynybos pramonės projektuose patirties turinčius inžinierius, technologus bei projektų vadovus.
Svarbu ne tik suprojektuoti transporto priemonę, bet ir užtikrinti, kad konstrukciniai sprendimai būtų pritaikyti realiai gamybai, o vėliau – bandymams, priežiūrai ir tolesniam tobulinimui. Inžinerinės kompetencijos leidžia mums patiems kurti sprendimus ir nuosekliai juos plėtoti, o ne vien vykdyti iš anksto pateiktas surinkimo užduotis.
Idėja, gimusi dar prieš plataus masto karą Ukrainoje
– Mintis kurti karinę techniką jums kilo dar iki 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą. Kas paskatino įvertinti galimybę Panevėžyje pradėti šarvuotų transporto priemonių gamybą?
– Idėja atsirado dar anksčiau, nei dabartinė geopolitinė situacija tapo tokia įtempta. Tarptautinės parodos ir verslo susitikimai leido pamatyti, kaip vystosi gynybos pramonė, ir įvertinti, kad mūsų ilgametė automobilių komponentų gamybos bei metalo apdirbimo patirtis gali būti pritaikyta ir šarvuotai technikai kurti.
Dar 2019 metais Lietuvos institucijoms buvome pasiūlę tokią idėją, tačiau tuo metu didesnio susidomėjimo nesulaukėme. Po 2022 metų vasario Europos saugumo aplinka iš esmės pasikeitė, o kartu augo supratimas, kad vietinė gynybos pramonė ir gebėjimas gaminti karinę techniką savo šalyje yra strateginės svarbos klausimas.
Mums tai nebuvo vien naujos verslo nišos paieška. Norėjome parodyti, kad Lietuvoje turime pramoninį pagrindą ir žmones, galinčius imtis sudėtingesnių projektų.
– Dažnai kalbama apie būtinybę didinti Lietuvos gynybos savarankiškumą. Kokią praktinę naudą valstybei suteiktų galimybė karinę techniką gaminti ir prižiūrėti Lietuvoje?
– Karinė technika turi būti pasirengusi veikti tada, kai jos labiausiai reikia. Todėl svarbu ne tik tai, kur transporto priemonė pagaminta, bet ir tai, kaip greitai ją galima suremontuoti, gauti atsarginių dalių ar pritaikyti pasikeitusiems poreikiams.
Jeigu technika prižiūrima Lietuvoje, mažėja priklausomybė nuo tolimų tiekimo grandinių ir užsienyje veikiančių gamintojų. Remontas, techninė priežiūra ir konstrukcijos tobulinimas gali būti atliekami arčiau naudotojo, o vietos pramonė sukaupia dar daugiau praktinių žinių.
Manau, Lietuva galėtų sekti ir kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu, kur svarbus strateginis tikslas yra kuo daugiau karinės technikos bei ginkluotės gaminti savo šalyje. Kuo daugiau kompetencijų turime patys, tuo daugiau galimybių užtikrinti ilgalaikį aprūpinimą.
TAURUS 4–1: pirmasis žingsnis į didesnį projektą
– Pirmasis TAURUS 4–1 2025 metų rudenį buvo pristatytas tarptautinėje gynybos pramonės parodoje MSPO Lenkijoje. Ką pavyko pasiekti per šį laiką?
– TAURUS 4–1 tapo pirmuoju konkrečiu mūsų idėjos įgyvendinimu. Maždaug per penkis mėnesius sukūrėme pirmąją 4×4 važiuoklę turinčio greito reagavimo šarvuoto visureigio versiją ir pristatėme ją tarptautinei auditorijai.
Parodoje sulaukėme Lenkijos, Ukrainos ir Prancūzijos delegacijų dėmesio. Tai buvo svarbus įvertinimas, tačiau vien pristatymo nepakanka. Gynybos technika turi įrodyti savo savybes realiomis sąlygomis, todėl po debiuto daugiausia dėmesio skyrėme bandymams, grįžtamajam ryšiui ir konstrukcijos tobulinimui.
– Kokie pagrindiniai TAURUS 4–1 techniniai parametrai ir kuo ši transporto priemonė galėtų būti naudinga skirtingiems naudotojams?
– TAURUS 4–1 bendroji masė siekia 13,5 tonos, o naudingoji apkrova – iki 2,5 tonos. Transporto priemonėje numatyta vieta vairuotojui, vadui, ginklo operatoriui ir septyniems kariams.
Šarvuotis komplektuojamas su 6,7 litro dyzeliniu varikliu, kuris, priklausomai nuo versijos, išvysto nuo 285 iki 360 arklio galių. Deklaruojama apsauga nuo kulkų ir artilerijos skeveldrų atitinka NATO standarto STANAG 4569 reikalavimus, o apsaugos nuo minų ar panašių sprogstamųjų užtaisų lygis nurodomas kaip 3A/3B.
TAURUS kuriamas kaip universali platforma, kurios paskirtis gali priklausyti nuo galutinės komplektacijos. Jis galėtų būti pritaikomas karių transportavimui, pasienio tarnybų užduotims ar medicininei pagalbai. Toks lankstumas svarbus, nes skirtingoms tarnyboms ir operacijoms reikalingi skirtingi įrangos bei funkcionalumo sprendimai.
– Šarvuotos technikos saugumas ir patikimumas yra ypač svarbūs. Kaip užtikrinate, kad TAURUS konstrukcija būtų tobulinama atsižvelgiant į realius poreikius?
– Svarbiausia – sistemingai išbandyti transporto priemonę ir įvertinti ne vien atskirus techninius parametrus. Rugsėjį užbaigėme dar vieną TAURUS 4–1 lauko mobilumo bandymų etapą. Sudėtingame reljefe vertinome pravažumą, trauką, manevringumą ir bendrą transporto priemonės elgesį.
Taip pat svarbu, kaip lengva kariams įlipti ir išlipti, koks vairuotojo matomumas, kaip išdėstyta įranga, kiek vietos yra kariams ir jų ekipuotei, kaip transporto priemonė valdoma bekelėje ir kaip greitai ją galima aptarnauti lauko sąlygomis.
Galimybę išbandyti TAURUS jau turėjo Lietuvos kariuomenės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Viešojo saugumo tarnybos atstovai. Sulaukėme teigiamų įvertinimų dėl valdymo, pravažumo, erdvaus keleivių skyriaus ir to, kad transporto priemonę lengva perprasti. Šis grįžtamasis ryšys padeda nustatyti, ką reikia tobulinti tolesniuose etapuose.
NATO tiekimo grandinės ir gamybos kontrolė
– Šiuolaikinės transporto priemonės kuriamos bendradarbiaujant su daugybe komponentų tiekėjų. Kiek TAURUS gamybos proceso vyksta Lietuvoje ir kaip užtikrinamas tiekimo patikimumas?
– Šiuolaikinėje automobilių ir gynybos pramonėje praktiškai nėra gamintojų, kurie patys gamintų viską – nuo variklio ir transmisijos iki stabdžių bei elektronikos. TAURUS taip pat naudoja tarptautinių tiekėjų komponentus. Juos renkamės iš NATO šalių narių ir jų sąjungininkų.
Tačiau didelė dalis darbų atliekama Panevėžyje. Čia vyksta apie 80 proc. mechaninio apdirbimo ir galutinio surinkimo darbų. Mūsų tikslas – kuo daugiau procesų išlaikyti Lietuvoje, įtraukti vietos pramonės įmones į tiekimo grandinę ir ilgainiui plėsti savo kompetencijas.
Ne mažiau svarbu, kad Lietuvoje numatome atlikti TAURUS priežiūrą ir remontą. Tai reikšmingas pranašumas būsimam naudotojui: rimtesnio gedimo atveju technikos nereikėtų vežti užsienio gamintojui, nes ją būtų galima aptarnauti čia pat.
– Jūsų bendrovei suteiktas NCAGE kodas. Ką jis reiškia įmonei ir jos galimybėms dalyvauti tarptautinėje gynybos pramonės rinkoje?
– „Aurida Engineering Company“ yra gavusi NCAGE – NATO komercinio ir valdžios institucijų subjekto – kodą.
Šis kodas svarbus tiekėjams, siekiantiems dalyvauti NATO ir šalių narių gynybos aprūpinimo procesuose. Mums tai yra svarbus žingsnis stiprinant įmonės poziciją gynybos pramonėje ir plėtojant galimybes bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais.
Vis dėlto mūsų tikslas nėra vien patekti į užsienio rinkas. Norime, kad tarptautinis bendradarbiavimas padėtų plėtoti Lietuvos gamybinius pajėgumus, o sukurtos kompetencijos liktų mūsų šalyje. Taip pat turime Lietuvoje išduotas licencijas veiklai, susijusiai su ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių gamyba bei prekyba.
Ne vienas šarvuotis, o visa TAURUS platformų šeima
– Pristatėte ne tik TAURUS 4–1, bet ir kelių kitų modelių technines charakteristikas bei vizualizacijas. Kodėl pasirinkote skirtingų konfigūracijų platformų strategiją?
– TAURUS 4–1 yra pirmasis mūsų projektas, tačiau siekiame sukurti platesnę platformų šeimą, kuri atitiktų skirtingus naudotojų poreikius.
Esame pristatę penkių TAURUS modelių technines charakteristikas ir vizualizacijas, o gynybos pramonės renginyje „DAIMEX Baltic“ Vilniuje demonstravome 4×4, 6×6 ir 8×8 platformų koncepcijas.
Tarp planuojamų modelių – TAURUS 4–2, sunkesnė 4×4 versija su didesne keliamąja galia ir aukštesniu numatomu apsaugos lygiu, TAURUS 4–3 – lengvesnė bei manevringesnė taktinė versija, taip pat TAURUS 6 ir TAURUS 8, kurių važiuoklės atitinkamai turėtų būti 6×6 ir 8×8.
Skirtingų platformų poreikį lemia užduotys: vienais atvejais svarbiausias manevringumas ir mobilumas, kitais – didesnė keliamoji galia, daugiau vietos įgulai ar specializuotai įrangai.
– Kokie pagrindiniai modulinės platformos privalumai ir kaip tai galėtų padėti būsimiems TAURUS naudotojams?
– Modulinis principas leidžia vienos bazinės konstrukcijos pagrindu kurti skirtingos paskirties transporto priemones. Tai gali būti įprasti šarvuočiai kariams transportuoti ar evakuoti, taip pat specializuotos versijos, skirtos ryšiui, vadavietėms, specialiųjų priemonių gabenimui ir kitoms užduotims.
Be to, numatome unifikuoti skirtingų modelių komponentus. Tai galėtų supaprastinti techninę priežiūrą, atsarginių dalių tiekimą ir naudotojų aprūpinimą. Kuo daugiau bendrų komponentų, tuo paprasčiau organizuoti jų tiekimą ir skirtingų platformų eksploataciją.
Svarbu tai, kad ši strategija leidžia plėtoti ne vien pavienį gaminį, bet ir technologinę bazę, kurią ateityje būtų galima pritaikyti skirtingiems užsakovų poreikiams.
Gamybinis potencialas – galimybė Lietuvai
– Jūsų bendrovė dalyvavo ir tarptautinėse parodose, įskaitant „Eurosatory 2026“ Paryžiuje. Kokią reikšmę eksporto rinkos turi TAURUS projektui, kai prioritetu įvardijate Lietuvą?
– Tarptautinės parodos padeda pristatyti sukurtus sprendimus, užmegzti ryšius ir įvertinti galimybes užsienio rinkose. TAURUS sulaukė susidomėjimo tarptautiniuose renginiuose, todėl matome prasmę toliau plėtoti bendradarbiavimą su potencialiais partneriais.
Tačiau mūsų prioritetas – Lietuva. Norime, kad čia būtų kuriama ir gaminama technika, o jos aptarnavimas bei tobulinimas stiprintų nacionalinę pramonę. Eksportas gali būti svarbi plėtros dalis, bet pirmiausia siekiame sukurti tvirtą pagrindą Lietuvoje.
– Jūsų siūloma technika aptarta ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Kokių žingsnių iš valstybės institucijų šiandien labiausiai laukiate?
– Pirmiausia laukiame oficialaus mūsų siūlomos technikos įvertinimo: ar ji atitinka kariuomenės ir kitų tarnybų poreikius, ką reikėtų patobulinti ir kokių papildomų bandymų reikia. Toks atsakymas leistų aiškiau planuoti tolesnius darbus ir investicijas.
Suprantame, kad vien to, jog šarvuotis kuriamas Lietuvoje, nepakanka – jis turi atitikti naudotojų reikalavimus. Esame pasirengę jį tobulinti bendradarbiaudami su tais, kuriems ši technika būtų skirta.
Norime, kad Lietuvoje būtų ne tik perkama karinė technika, bet ir stiprėtų gebėjimas ją kurti, gaminti bei remontuoti. Čia turime žmones, patirtį ir gamybinę bazę. Mūsų siekis – visa tai panaudoti tam, kad galėtume prisidėti prie savo šalies gynybos.
– Lietuvoje taip pat siekiama stiprinti gynybos pramonę ir didinti pramoninio bendradarbiavimo apimtis. Ko reikėtų, kad tokios iniciatyvos kaip TAURUS galėtų pereiti nuo prototipų prie serijinės gamybos?
– Gynybos pramonės plėtrai reikia ne vien verslo iniciatyvos. Svarbus valstybės institucijų, kariuomenės, mokslo įstaigų ir pramonės bendradarbiavimas. Reikia aiškių ilgalaikių prioritetų, konstruktyvaus dialogo su potencialiais naudotojais ir sąlygų, leidžiančių Lietuvoje sukurtus sprendimus išbandyti, tobulinti bei parengti serijinei gamybai.
Mūsų požiūriu, Lietuva turi pramoninį potencialą, žmones ir infrastruktūrą. Svarbu, kad šios galimybės būtų panaudotos, o įgyvendinant gynybos modernizavimo projektus būtų vertinama ne tik įsigyjamos technikos kaina, bet ir ilgalaikė nauda nacionalinei pramonei, technologijoms bei darbo vietoms.
Nuo pirmojo modelio iki serijinės gamybos
– Kokie svarbiausi darbai jūsų laukia artimiausiu metu ir kokie iššūkiai kyla siekiant pradėti serijinę gamybą?
– Laukia tolesni bandymai, konstrukcijos tobulinimas, sertifikavimo procesai, galimų užsakovų reikalavimų integravimas ir perėjimas nuo vienetinės gamybos prie serijinės.
Kuriant karinę techniką neužtenka pagaminti veikiantį prototipą. Reikia įrodyti, kad transporto priemonė atitinka keliamus mobilumo, apsaugos, patikimumo ir eksploatacijos reikalavimus. Taip pat būtina parengti gamybos procesus, tiekimo grandines ir techninės priežiūros sistemą.
Mūsų pranašumas tas, kad Panevėžyje jau turime didelę gamybinę infrastruktūrą, pramonės tradicijas, metalo apdirbimo patirties ir specialistų. Tai suteikia pagrindą didinti gamybą, kai bus tam reikalingos sąlygos ir užsakovų poreikis.
– Esate minėjęs, kad turima infrastruktūra leistų gaminti 100–150 šarvuotų visureigių per metus. Ką toks pajėgumas reikštų Lietuvos gynybos pramonei?
– Turime didžiules tam tinkamas gamybines patalpas ir, tinkamai išplėtoję projektą, matome galimybę pasiekti 100–150 tokių šarvuotų visureigių metinį gamybos pajėgumą.
Tai būtų ne tik mūsų bendrovės, bet ir visos Lietuvos pramonės galimybė. Toks projektas gali paskatinti vietos tiekėjų įsitraukimą, plėsti inžinerines kompetencijas ir sukurti ilgalaikį pagrindą karinės technikos priežiūrai bei gamybai Lietuvoje.
TAURUS laikau nacionaliniu pasiekimu, o ne vien „Aurida Engineering Company“ projektu. Todėl tikimės valstybės palaikymo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo, kad šis potencialas būtų panaudotas Lietuvos naudai. Turime pasiūlymų perkelti veiklą į kitas NATO šalis, tačiau esu įsitikinęs, kad didžiausią naudą mūsų kuriama technika galėtų suteikti tarnaudama Lietuvai. Tai yra mano svajonė ir didžiausia siekiamybė.