Iš M. Sinkevičiaus – naujausios žinios apie nukritusį droną: įskrido iš Lenkijos, gabeno sprogmenis (6)

Šią žinią ministras pirmininkas pranešė po pirmadienio rytą Vyriausybėje sušaukto Nacionalinės saugumo komisijos posėdžio.

„Nėra jokių abejonių, kad jis pateko per Šengeno erdvę iš Lenkijos pusės. Kalbėjome, kaip buvo reaguojama per BPC dėl gyventojų įspėjimo, kaip ir ar laiku buvo reaguota iš oro gynybos misijos. Šiandien akivaizdu, kad FPV dronas, mūsų turimais duomenimis, yra ukrainietiškos kilmės. Tą patvirtina ir nuolaužos, tą patvirtina ir Ukrainos pusės kreipimasis su informacija, kad vykdytos atakos metu buvo prarastas ryšys su vienu iš dronų.

Kaip skelbta, sekmadienio rytą Panevėžio bei Šiaulių apskrityse dėl į šalies oro erdvę iš Lenkijos įskridusio objekto buvo paskelbtas raudonas oro pavojus, maždaug po valandos jis buvo atšauktas.

Netrukus skelbta, kad Juodžionių kaime Pasvalio rajono savivaldybėje pranešta apie pasigirdusį sprogimą, rastos drono nuolaužos. Pastarosios, kaip nurodė pareigūnai, apgadino keliu važiavusį automobilį, tačiau keleiviai nenukentėjo.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas nurodė, kad drono incidentas yra Ukrainos atakos prieš Sankt Peterburgą pasekmė. Dėl situacijos apgailestavo ir Ukrainos užsienio reikalų ministerija, teigusi, jog bepilotis dėl elektroninių karo priemonių įskrido į Lietuvą.

M. Sinkevičiaus teigimu, Nacionalinio saugumo komisijos posėdyje diskutuota, ar gyventojai tinkamai informuoti apie į šalies oro erdvę įskridusį objektą. Pasak Vyriausybės vadovo, pastarasis atvejis buvo kiek kitoks, mat dronas į Lietuvą pateko iš Šengeno zonos – kaimyninės Lenkijos.

„Pradėsime tam tikras konsultacijas dėl galbūt veikimo algoritmo net ir tais atvejais, kai dronas arba bepilotis orlaivis patenka iš Šengeno zonos“, – informavo premjeras.

Socialdemokratas taip pat pažymėjo, jog oro gynybos misijos naikintuvai negalėjo vizualiai identifikuoti įskridusio objekto – tam sutrukdė prastos oro sąlygos.

„Ar dėl pasibaigusio kuro, ar dėl žemėjimo dronas nukrito ir tiriamos aplinkybės, ar jis sprogo atsitrenkęs į žemę, ar atsitrenkęs į mišką ar medžius. Tas yra nustatinėjama“, – kalbėjo ministras pirmininkas. 

Tuo metu Lenkijoje pasirodė pranešimai, kad sekmadienį Lietuvoje nukritęs dronas nebuvo įskridęs į Lenkijos teritoriją. M. Sinkevičiaus teigimu, šią informaciją krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas susitikslins su kaimyninės valstybės kolega.

„Nuo sekmadienio bendrauju su Lenkijos gynybos ministru. Šiandien sutarėme ir su mūsų žvalgybos pareigūnais, su kariuomene, kad kolegoms Lenkijoje saugiu tinklu bus perduota atitinkama informacija, mūsų turimi duomenys“, – pasakojo ministras.

Tuo metu neoficialius pranešimus, esą dronas nebuvo įskridęs į Lenkijos teritoriją, R. Kaunas pavadino „savotišku nesusipratimu“.

Klausiamas apie konkrečia įvykių chronologiją, M. Sinkevičius teigė, jog pirmasis drono fiksavimas įvyko 5.47 val. ryto. Tą patvirtino ir Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas Giedrius Premeneckas.

„5.47 val. Lietuvos kariuomenės oro erdbvės tebėjimo radarai fikasvo pirmąsias žymas Lenkijos teritorijoje, maždaug 30–40 kilometrų nuo sienos. Tos žymos judėjo mūsų kryptimi. Buvo pasikonsultuota su Lenkijos kolegomis, Lenkijos kolegos patvirtino, kad jokių žymų nestebi“, – informavo G. Premeneckas.

„6.02 val. žyma kirto Lietuvos-Lenkijos sieną ir toliau buvo sekama“, – pridūrė jis.

Vėliau, 6.15 val., apie garsą, panašų į bepiločio orlaivio skridimą, Bendrosios pagalbos centrą informavo Kalvarijos gyventojai, netrukus ir marijampoliečiai.

Kodėl Kauno regiono gyventojai gavo įspėjimus apie įskridusį objektą praėjus beveik valandai nuo sienos kirtimo – 6.45 val.? G. Premeneckas aiškino panašiai, kaip ir M. Sinkevičius – pagal algoritmą, į situaciją, kai objektas įskrenda iš Šengeno zonos, yra reaguojama kiek kitaip.

„Mums reikėjo nusistatyti, ar tai yra potencialiai pavojingas objektas, ar tai yra paprasčiausias mažosios aviacijos orlaivis, kuris skrenda be skrudžio plano, nepalaikydamas ryšio su dispečeriais. O tokių dalykų yra nemažai“, – patikino Gynybos štabo viršininkas. 

Tiesa, sekmadienį fiksuotas ir kitas incidentas – premjeras M. Sinkevičius pranešė, kad naktį, apie 2 val., neįvardintoje įmonėje bandyta padegti „Starlink“ ryšio įrangą.

Vėliau Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad įmonė yra Vilniuje, Aukštuosiuose Paneriuose.

Tiek jis, tiek premjeras incidentą siejo su Rusijos hibridine veikla regione, bandant paveikti Ukrainos operacijų sėkmę.

Po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio M. Sinkevičius informavo, kad gaisrą bandyta sukelti įmonės „Delska Lithuania“ teritorijoje.

„Kaip žinia, į šią įrangą buvo pasikėsinta nakties metu. Naudoti padegamieji skysčiai, Molotovo kokteiliai, bandant sukelti gaisrą šioje teritorijoje“, – detalėmis dalijosi Vyriausybės vadovas.

Pasak jo, gaisrą sekmadienio naktį pastebėjo teritorijos sargas ir pradėjo gesinimo darbus. Į įvykio vietą atvykus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pareigūnams situacija jau buvo suvaldyta.

„Antenos neužsidegė, nežymiai apdegė valdymo blokas“, – nurodė M. Sinkevičius, nurodydamas, kad nusikaltimo įtariamieji kol kas nėra nustatyti.

„Traktuojame, kad tai yra sabotažas ir ieškoma šį nusikaltimą atlikusių asmenų“, – pažymėjo jis.

Reaguojant į šį incidentą, M. Sinkevičius nurodė, jog nuo pirmadienio nuspręsta stiprinti valstybinės reikšmės kritinės infrastruktūros apsaugos budrumo lygį.

„Šitame kontekste buvo sutarta, kad valstybinės reikšmės kritinę infrastruktūrą valdančiuose objektuose, kurių turime dar 15, bus sustiprintas budrumo lygis, atsižvelgiant į situaciją. Taip pat  buvo svarstyta, kaip reikėtų reaguoti ir perspėti įmones, kurios yra susijusios su gynybos pramone, kaip jas labiau apsaugoti ir kaip joms parengti rekomendacijas, kad jos galėtų pačios imtis atitinkamų veiksmų“, – patikino M. Sinkevičius.

Tiesa, premjero teigimu, sabotažo veiksmai „Delska Lithuania“ teritorijoje įvyko tą pačią savaitę, kai įmonė buvo perspėta dėl galimų incidentų.

Klausiamas apie rekomendacijas verslui, M. Sinkevičius taip pat užsiminė, kad įmonės – ypatingai susijusios su gynybos pramone – prašo atliepti jų saugumo poreikius.

„Šioje vietoje, ką šiandien diskutavome – kad Viešojo saugumo tarnyba pasiruošusi, ką beje ir daro, pateikti rekomendacijas, ką galėtų konkreti įmonė X, kokius saugumo elementus pas save įdiegti, kad galėtų jaustis saugiau“, – sakė jis.

„Laikas ne tik siūlyti rekomendacijas, bet ir prašyti, kad į tas rekomendacijas būtų reaguojama. Tai dėl to sutarėme, toks sąrašas bus parengtas Nacionaliniame krizių valdymo centre ir rekomendacijos, žinoma, pateiktos“, – pridūrė M. Sinkevičius.

Krašto apsaugos ministras R. Kaunas teigė, kad Lietuvos kariuomenė jau dabar skiria karius kritinės infrastruktūros objektų apsaugai.

„Mes jau šiandien skiriame žmogiškuosius išteklius. Tai reiškia, kad Lietuvos kariuomenė pasitelkiama taikos meto užduotims įgyvendinti, vidaus reikalų ministro prašymu – papildomai kritinės infrastruktūros apsaugai arba patruliavimui pasienyje“, – žurnalistams sakė R. Kaunas.

Ministro teigimu, Krašto apsaugos ministerija (KAM) kol kas nėra gavusi prašymų skirti papildomą finansavimą kritinės infrastruktūros objektų apsaugai.

„Kol kas jokio konkretaus finansavimo prašymo mes nesame gavę“, – nurodė jis.

R. Kaunas pabrėžė, kad papildomų lėšų skyrimas reikštų mažesnį finansavimą kitoms kariuomenės reikmėms, įskaitant ginkluotę ir oro gynybą.