KT teigimu, individualiame skunde prašoma ištirti, ar Civilinio kodekso nuostata dėl lyties keitimo neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintoms nuostatoms dėl asmens orumo, privataus gyvenimo, asmenų lygybės, šeimos apsaugos ir konstitucinės valstybės apsaugos principams.
„Pareiškėja į KT kreipėsi po to, kai buvo atsisakyta tenkinti jos prašymą dėl lyties ištaisymo gimimo įraše taip, kad ši atspindėtų moteriškąją lytį, kuri patvirtinama realizavus teisę į lytinę tapatybę. Pareiškėja nurodo, kad valstybė iš dalies pripažino moteriškąją jos tapatybę – pakeisti vardas, pavardė ir dalis civilinės būklės aktų duomenų, tačiau, remiantis ginčijamu reguliavimu, tam, kad būtų pakeistas jos asmens kode esantis lyties žymuo, pareiškėja turi nutraukti galiojančią santuoką“, – teigiama KT pranešime.
Kaip skelbiama, pareiškėja tai įvardija kaip jos orumo pažeidimą.
Susiję straipsniai
„Pareiškėjos teigimu, nors jos išvaizda, vardas ir pavardė atitinka moteriškąją tapatybę, dėl civilinės būklės aktuose išlikusio vyriškosios lyties įrašo ji nuolat patenka į situacijas, kuriose informacija apie jos translytiškumą atskleidžiama asmenims ar institucijoms taip pažeidžiant Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintą jos teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, asmens autonomijos ir individualios tapatybės apsaugą“, – nurodoma KT pranešime.
Pareiškėja KT taip pat nurodė, kad esą būdama susituokusi, ji atsiduria nepalankesnėje padėtyje, lyginant su teisę į lytinę tapatybę realizavusiais nesusituokusiais asmenimis, nes „šiems asmenims jų santuokinis statusas neužkerta kelio pradėti ir sėkmingai užbaigti teisinio lytinės tapatybės pripažinimo“.
Skundo autorė pažymi ir tai, kad šiuo atveju nei ji, nei jos sutuoktinė nenori nutraukti santuokos, santuokoje auga nepilnamečiai vaikai, todėl ginčijamo teisinio reguliavimo pasekmės turi poveikį visai šeimai, kurią saugo ir gina Konstitucija.