„Mūsų nuostata yra tokia – mes neturime pagrindo šiuo metu abejoti stačiatikių bendruomenės lojalumu. Tą lojalumą stačiatikių bendruomenė Lietuvoje įrodė ir tuomet, kai Lietuva skelbė savo nepriklausomybę 1990 metais, ir Sausio kruvinųjų įvykių metu“, – trečiadienį per Lietuvos ir Estijos prezidentų spaudos konferenciją sakė G. Nausėda.
„Norisi tikėti, kad stačiatikių bendruomenė pirmiausia yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir tik tada tikintieji“, – pridūrė jis.
Pasak šalies vadovo, kol kas valstybė neketina priimti imperatyvių sprendimų, tačiau stačiatikių bendruomenė pati turi apsispręsti dėl savo ryšių su Maskvos patriarchatu.
„Libertas Fidei“ tyrimas: kaip Rusija pasitelkia Bažnyčią karui ir dezinformacijai
„Stačiatikių bendruomenė turi apsispręsti, su kuo jai yra pakeliui“, – teigė prezidentas.
G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad Lietuva nuosekliai siekė Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarcho Kirilo įtraukimo į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą. Anot jo, šių pastangų įgyvendinti nepavyko dėl kai kurių valstybių pasipriešinimo.
„Mūsų nuomonė dėl patriarcho Kirilo yra absoliučiai aiški ir nediskutuotina. Tai yra Rusijos imperinės mašinos sraigtas, kuris ištikimai tarnauja savo šeimininkui“, – sakė G. Nausėda.
Praėjusią savaitę opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas įregistravo Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo bei kitų teisės aktų pakeitimus. Jais siūloma griežčiau apibrėžti valstybės pripažinimo religinėms bendruomenėms sąlygas ir jų atstovavimą.
Susiję straipsniai
Reaguodami į šias iniciatyvas, Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios dvasininkai kreipėsi į Seimo vadovybę. Dvasininkų teigimu, siūlymai kelia įtampą bendruomenėje ir gilina visuomenės susiskaldymą.
Diskusijos dėl galimos Maskvos patriarchato įtakos Lietuvoje suaktyvėjo Religijos laisvės tyrimų centrui „Libertas Fidei“ pristačius tarptautinį tyrimą. Jame nagrinėjamas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vaidmuo pateisinant karą prieš Ukrainą, jos veikla Europos Sąjungoje ir galimas su Maskvos patriarchatu susijusių organizacijų naudojimas Kremliaus įtakai skleisti.
ELTA primena, kad Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai (Maskvos patriarchatui) priklausantys lietuviai dvasininkai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas sulaukė vadovybės nemalonės.
Šie kunigai 2022 m. vasarą buvo pašalinti iš kunigų luomo Maskvos patriarchato sprendimu už tai, kad kritikavo Maskvos patriarchą Kirilą, kuris palaikė Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Visgi Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia tuomet teigė, kad kunigai griežtų sprendimų susilaukė dėl priesaikos sulaužymo, melagingų pranešimų ir t. t.
Tai buvo pirmas kartas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai ortodoksų dvasininkai susilaukė tokių nuobaudų.
Kiek vėliau, 2024 m. pradžioje, Lietuvoje nuspręsta atkurti Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią Stačiatikių Bažnyčią.
Be kita ko, Lietuvos žvalgybos tarnybų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime įspėjama, kad Vilniaus ir Lietuvos Stačiatikių vyskupijos išlieka priklausomos nuo Maskvos patriarchato nepriklausomai nuo jų pačių siekio tapti savarankiškomis.
VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, naudodamasis šiomis vyskupijomis Kremlius skleidžia savo ideologiją ir taip stiprina įtaką užsienio valstybėse.