Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjas Žygimantas Solovjovas sako, kad gavus perspėjimą svarbu ne ieškoti kuo daugiau skirtingų informacijos šaltinių, o suprasti, kurie iš jų pateikia oficialius nurodymus.
„Pavojaus metu žmogui natūraliai norisi kuo greičiau sužinoti, kas tiksliai vyksta. Tačiau tuo metu socialiniuose tinkluose ar susirašinėjimo grupėse gali pradėti plisti nepatikrinta, pasenusi arba iš konteksto ištraukta informacija. Todėl pirmiausia reikia perskaityti gautą perspėjimo pranešimą, sekti oficialią informaciją ir atlikti tuos veiksmus, kurie nurodyti pranešime. Pavojaus metu svarbiausia ne surinkti kuo daugiau informacijos, o laiku sureaguoti į patikimą“, – sako Ž. Solovjovas.
Išgirdus sireną svarbu imtis vieno veiksmo
Susiję straipsniai
Lietuvoje gyventojai apie gresiantį ar susidariusį pavojų gali būti perspėjami keliais būdais. Vienas pagrindinių – Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (GPIS), per kurią į mobiliuosius telefonus siunčiami perspėjimo pranešimai. Tam, kad GPIS perspėjimai ateitų, įrenginyje turi būti aktyvuota korinio transliavimo funkcija. Ji leidžia gauti perspėjimo pranešimus net ir nutrūkus interneto ryšiui. Susipažinkite, kaip aktyvuoti korinio transliavimo funkciją LT72.lt.
Kai kuriais atvejais gali būti įjungiamos ir sirenos. Pats signalas pirmiausia atkreipia dėmesį į pavojų – skirtingais garsiniais signalais gali būti pranešama oro pavojų, potvynį, uraganą, cheminį, radiacinį ar kitokį pavojų. Žinoma, sirenų gausmą galima girdėti ir sistemos patikrinimo metu.
Išgirdus sirenas, reikia nedelsiant įsijungti LRT radiją ar televiziją, atidžiai išklausyti pranešimą ir vadovautis pateiktomis rekomendacijomis.
„Išgirdus sireną reikia ne spėlioti, kodėl ji įjungta, o pirmiausia ieškoti oficialaus pranešimo. Gavus jį, svarbu perskaityti visą informaciją, o ne tik pirmą sakinį ar antraštę, nes pranešime gali būti nurodyta konkreti teritorija ir konkretūs veiksmai, kuriuos tuo metu reikia atlikti“, – pažymi Ž. Solovjovas.
Telefonas – informacijai, o ne pavojui filmuoti
Kilus pavojui išmanusis telefonas gali tapti viena svarbiausių informacijos priemonių, tačiau tam tikrais atvejais gali ir pakenkti. Telefono nereikėtų naudoti skrendantiems ir nukritusiems objektams, sprogimams, karinei technikai, priedangoms ar jose esantiems žmonėms fotografuoti ar filmuoti. Taip pat nederėtų skleisti nepatikrintos informacijos, gandų ar neoficialių maršrutų.
Numeriu 112 taip pat nereikėtų skambinti vien tam, kad būtų patvirtinta socialiniuose tinkluose ar kitur pamatyta informacija. Jis skirtas skubiai pagalbai ir pranešimams apie realią grėsmę, pavyzdžiui, sužeistuosius, gaisrą ar nukritusį įtartiną objektą.
„Ekstremaliosios situacijos metu svarbu įvertinti ir tai, kad ryšio tinklų apkrova gali smarkiai išaugti. Todėl telefonu reikėtų naudotis tikslingai: gauti svarbią informaciją, trumpai pranešti artimiesiems apie savo situaciją, o skambinti tik tada, kai tai būtina. Kuo mažiau ryšį apkrauname nebūtinais skambučiais ar duomenų perdavimu, tuo didesnė tikimybė, kad juo galės pasinaudoti tie, kuriems tuo metu jo labiausiai reikia“, – pabrėžia Ž. Solovjovas.
Norint artimiesiems pranešti, kad esate saugūs, rekomenduojama rinktis trumpąją žinutę, o ne skambutį. SMS ryšio tinklus apkrauna mažiau ir gali būti patikimesnis būdas susisiekti tuomet, kai vienu metu telefonu naudojasi daug žmonių.
Vilniečiai pavojaus atveju taip pat gali naudotis ir gyventojų informavimo programėle KOVAS. Čia skelbiama informacija apie mieste susidariusias ekstremalias situacijas ir pateikiamos aktualios rekomendacijos, kaip elgtis.
Be to, programėlė gali padėti pasiruošti tokiems įvykiams. Programėlėje yra interaktyvūs išvykimo krepšio ir maisto atsargų sąrašai, skelbiamos rekomendacijos, ką daryti kilus oro pavojui, taip pat aktualūs žemėlapiai su priedangomis, kolektyvinės apsaugos statiniais bei evakuacijos maršrutais.
Radijas gali praversti tada, kai sutrinka įprastas ryšys
Nors didžiąją dalį kasdienės informacijos šiandien gauname telefonu, svarbu turėti ir nešiojamąjį radijo imtuvą. Oro pavojaus ar kitos ekstremalios situacijos metu jis gali tapti alternatyviu informacijos šaltiniu, jei sutriktų mobilusis ar interneto ryšys. Patariama klausytis pranešimų per Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą, todėl verta įsidėmėti arba pasižymėti reikalingą dažnį, kuris Vilniuje yra 89.0 MHz.
„Pasirengimas prasideda dar tada, kai jokio pavojaus nėra. Verta patikrinti, ar telefone įjungta perspėjimų gavimo funkcija, įsidiegti KOVĄ, o namuose turėti baterijomis maitinamą radijo imtuvą ir atsarginių elementų. Svarbu būti pasiruošusiam informaciją gauti ne vienu būdu, nes ekstremalios situacijos metu įprastos ryšio priemonės gali veikti prasčiau ar laikinai sutrikti“, – apibendrina Ž. Solovjovas.