Tyrimas: Lietuvos infrastruktūros objektai – Rusijos informacinių atakų taikinys

Tyrimas parengtas specialiai Lrytas konferencijai „Saugumo kodas 2026“. Jame išanalizuoti 358 156 įrašai lietuvių, rusų ir anglų kalbomis apie dvylika Lietuvos infrastruktūros objektų – nuo oro uostų iki povandeninių kabelių – ir keturias 2025–2026 m. krizes: balionus iš Baltarusijos, Kapčiamiesčio poligoną, Registrų centro duomenų nutekėjimą ir rugpjūčio audrą. Tyrimo ataskaita skelbiama adresu: repsense.io/taikiniu-zemelapis.

Dauguma dezinformacijos tyrimų matuoja ilgalaikį propagandos poveikį visuomenės nuostatoms. Šis tyrimas žiūri į trumpesnį laikotarpį – dienas ir valandas po incidento – ir klausia, kas vyktų hibridinės atakos metu, jei keli tokie incidentai sutaptų.

„Paprastai propagandą tiriame kaip ilgalaikį poveikį mūsų galvoms: kaip priešas kišasi į rinkimus, kaip veikia mūsų valią gintis. Tačiau yra ir kitokia komunikacija, kurios poveikis skaičiuojamas valandomis ar net minutėmis. Jos tikslas labai konkretus – sukelti paniką, sustabdyti gynybai svarbaus objekto statybą, pasėti nepasitikėjimą tuo, kad valstybė veikia. Tokia komunikacija lydi hibridines atakas ir remiasi pamatinėmis mūsų baimėmis. Prasidėjus karštam hibridiniam karui, infrastruktūra būtų pirmasis taikinys, todėl norėjome pamatyti, kaip šiandien esame tam pasirengę“, – sako „Repsense“ vadovas Mykolas Katkus.

„Kaip žiniasklaidos priemonei ir didžiausios Lietuvoje visuomenei skirtos saugumo konferencijos „Saugumo kodas“ organizatoriams, mums buvo svarbu ne tik kalbėti apie informacines grėsmes, bet ir konkrečiai suprasti, kaip jos veikia Lietuvos kritinei infrastruktūrai svarbių objektų kontekste, kaip greitai plinta ir kokias institucijų komunikacijos spragas gali išnaudoti“, – sako Lrytas rengiamos konferencijos „Saugumo kodas“ vadovė Greta Ališauskaitė-Bagušauskienė. Anot jos, konkretūs Lietuvos pavyzdžiai rodo, kur reikia stiprinti visuomenės gebėjimą atpažinti dezinformaciją, o duomenys leidžia pasirengti grėsmėms, kol jos netapo krize.

Rusijos šaltiniai Lietuvos infrastruktūrą stebi pasirinktinai. Daugiausia jų dėmesio tenka energetikai: daugiau nei pusė, 54 proc., priešiško turinio apie Lietuvos energetiką paskelbta Rusijos šaltinių, o jo pagrindinė tema – esą atsijungimas nuo BRELL buvo brangi klaida.

Antras prioritetas – Kaliningrado tranzitas ir povandeniniai kabeliai. Apie šiuos du objektus rusakalbė erdvė rašo daugiau nei lietuviška: iš visų įrašų apie Kaliningrado tranzitą du trečdaliai yra rusų kalba, apie povandeninius kabelius – daugiau nei pusė. Palyginimui, apie oro uostus rusiškai rašomas tik kas dvidešimtas įrašas.

Apie Lietuvoje užbaigtus ir aiškią naudą duodančius projektus – Klaipėdos SGD terminalą ar tinklų sinchronizaciją – rašoma mažai ir ne taip neigiamai. Dėmesys telkiasi ten, kur dar ginčijamasi arba kas gali sutrikti.

2025 m. gruodžio 15 d. Valstybės gynimo taryba nusprendė Lazdijų rajone, prie Kapčiamiesčio, įrengti brigados dydžio karinį poligoną. Į numatomą teritoriją patenka 90 sodybų, dalį gyventojų reikėtų iškeldinti. Sprendimas sukėlė vietos gyventojų pasipriešinimą, kuris greitai persikėlė į socialinius tinklus ir tapo didžiausia metų krize informacinėje erdvėje: per septynias savaites apie poligoną paskelbta beveik 18 tūkst. įrašų, devyni iš dešimties – socialiniuose tinkluose.

Rusiški „Telegram“ kanalai apie poligoną rašė jau sprendimo dieną, gruodžio 15 d., o nuo gruodžio 17 d. su Rusija siejamos „Telegram“ ir „TikTok“ paskyros ėmė skelbti kritiką: poligonas esą nereikalingas, tarnaus NATO ir grės Kaliningradui. Vieša diskusija Lietuvoje prasidėjo tik gruodžio 23 d., po gyventojų susitikimo su Krašto apsaugos ministerija. Pagrindinės „Facebook“ grupės, kuriose buvo organizuojamas pasipriešinimas, LRT tyrimo duomenimis, buvo sukurtos dar 2024 m. ir valdomos netikrų profilių.

„Čia svarbiausia yra laikas. Rusiški kanalai temas apie poligoną – esą jis nereikalingas, tarnaus NATO ir grės Kaliningradui – paleido savaitę anksčiau, nei apie jį apskritai pradėjo diskutuoti Lietuva. Kai diskusija prasidėjo, lietuviškuose komentaruose tos pačios temos atsirado beveik žodis žodin. Toks modelis būdingas iš anksto suplanuotoms informacinėms operacijoms, o ne spontaniškam pasipiktinimui“, – sako M. Katkus.

Dvi savaites gyventojų klausimai liko be oficialaus atsakymo. Sausio 8 d. kariuomenė pirmą kartą viešai įvardijo dezinformaciją. Per kitas tris savaites dešimtyse „Facebook“ grupių pasirodė 28 vienodi tekstai, iš viso apie 1 030 įrašų. Vienas iš jų, kartojantis Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo teiginį apie „provokaciją“, per dvi dienas paskelbtas beveik 90 kartų.

Tos pačios grupės veikė ne tik Kapčiamiesčio tema. Penkiolika „Facebook“ grupių ir paskyrų vienodus priešiškus tekstus per metus skelbė penkiose nesusijusiose temose: apie poligoną, balionus iš Baltarusijos, Registrų centro duomenų nutekėjimą, Valstybės saugumo departamentą ir Vyriausiąją rinkimų komisiją. Tai ir yra platinimo tinklas – iš anksto parengtas, keičiantis tik progą.

Tyrimas rodo, kad Rusijos informacinės atakos taikosi ne į pačius objektus, o į pasitikėjimą valstybe, kuri už juos atsako. Šeši iš dešimties įrašų apie Lietuvos infrastruktūrą yra ne apie elektros tinklą ar oro uostą, o apie tai, ar valstybė geba juos apsaugoti ir valdyti.

Dauguma priešiškų naratyvų plačios auditorijos nepasiekia: dvylika iš šešiolikos tyrime išskirtų naratyvų liko ten, kur gimė, ir nė vieno nacionalinė žiniasklaida nepakartojo kaip fakto. Tačiau jie niekur nedingsta. Teiginys, esą Lietuva šantažuoja Kaliningradą, iš rusakalbės erdvės iki lietuviško „Facebook“ keliavo tris mėnesius, o naratyvas apie energetinės nepriklausomybės kainą kartotas kas mėnesį, kol rugpjūtį prie jo buvo prijungta audra.

„Ieškojome ne tik klaidų, bet ir to, kas veikia. Balionų atveju institucijos jau kitą dieną įvardijo, kas už to stovi, ir šios pozicijos laikėsi iki galo – priešiško turinio buvo mažiausiai. Kapčiamiesčio atveju matome priešingą vaizdą: gyventojai atsakymų laukė šešiolika dienų, ir tą tylą užpildė kiti. Svarbu ir tai, kad patarimai institucijoms nėra vien analitikų nuomonė – juos patikrinome modeliu, kuris parodo, kaip naratyvas sklistų skirtingais atvejais. Tikimės, kad toks tyrimas paskatins gynybos sektorių atidžiau pažvelgti, kaip iš tikrųjų veikia šalies informacinė erdvė“, – sako M. Katkus.

Tyrimas apima 2025 m. rugsėjo 1 d. – 2026 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį. Išanalizuoti 358 156 straipsniai, socialinių tinklų įrašai ir komentarai lietuvių, rusų ir anglų kalbomis, surinkti ir apdoroti „Repsense“ naratyvų analitikos platforma. Įvertinta penkių infrastruktūros sričių ir dvylikos objektų viešoji erdvė, taip pat keturi atskiri atvejai – Kapčiamiesčio poligono ginčas, Registrų centro duomenų nutekėjimas, balionų incidentai prie Vilniaus oro uosto ir 2026 m. rugpjūčio audra – bei 16 priešiškų naratyvų sklaida. Tyrimas parengtas specialiai Lrytas konferencijai „Saugumo kodas 2026“.

Tyrimo ataskaita: https://repsense.io/taikiniu-zemelapis