Kol žinios lieka teorinės, dažnai atrodo, kad jų pakanka. Tačiau būtent netikėtos situacijos parodo, ar tikrai žinome, kaip elgtis. Atlikite „Testą X“ ir pasitikrinkite savo civilinės saugos žinias. Testą sudaro 10 su pasiruošimu ekstremaliosioms situacijoms susijusių klausimų, kuriuos užduoda žinomi Lietuvos visuomenės veikėjai.
Iš kur žinosiu, kad įvyko avarija?
Lietuvoje gyventojai apie gresiantį ar susidariusį pavojų gali būti perspėjami keliais būdais. Vienas pagrindinių – Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (GPIS), per kurią į mobiliuosius telefonus siunčiami perspėjimo pranešimai. Tam, kad GPIS perspėjimai ateitų, įrenginyje turi būti aktyvuota korinio transliavimo funkcija. Ji leidžia gauti perspėjimo pranešimus net ir nutrūkus interneto ryšiui. Susipažinkite, kaip aktyvuoti korinio transliavimo funkciją LT72.lt.
Susiję straipsniai
Esant radiologiniam pavojui, gali būti įjungiamos ir sirenos. Jas išgirdus, reikia nedelsiant įsijungti LRT radiją ar televiziją, atidžiai išklausyti pranešimą ir vadovautis pateiktomis rekomendacijomis.
Vilniečiai pavojaus atveju taip pat gali naudotis ir gyventojų informavimo programėle KOVAS. Čia skelbiama informacija apie mieste susidariusias ekstremalias situacijas ir pateikiamos aktualios rekomendacijos, kaip elgtis.
„Svarbu remtis tik oficialia informacija ir klausyti institucijų nurodymų, nepasikliauti gandais ar nepatikrinta informacija socialiniuose tinkluose. Laiku gauta ir teisingai suprasta informacija yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių apsaugoti save ir savo artimuosius“, – komentuoja Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjas Žygimantas Solovjovas.
3 taisyklės, kurias turi žinoti kiekvienas
Išgirdus pavojaus signalą, reikia įsidėmėti tris žingsnius, kuriuos reikia atlikti.
„Eiti į vidų. Likti viduje. Sekti informaciją. Tai trys svarbiausi žingsniai, kuriuos gyventojai turėtų prisiminti gavę pranešimą apie galimą radiologinę grėsmę. Tokiose situacijose svarbu veikti čia ir dabar“, – komentuoja Ž. Solovjovas.
Gavus nurodymą slėptis patalpose, pirmiausia uždarykite visas duris, langus ir orlaides, o prireikus papildomai užsandarinkite juos izoliacine juosta. Jei grįžote iš lauko, atsargiai nusivilkite viršutinius drabužius jų nepurtydami ir nevalydami. Drabužius sudėkite į plastikinį maišą, jį sandariai užriškite ir padėkite atokiau. Tuomet nusiprauskite po dušu arba kruopščiai nusivalykite odą drėgnu audiniu, taip pat nuplaukite akinius ar kitus naudotus daiktus. Toliau atidžiai sekite oficialią informaciją per LRT ir kitus oficialius informacijos kanalus.
Taip pat rekomenduojama iš anksto pasirūpinti maisto ir vandens atsargomis bent 72 valandoms, jei būtų rekomenduota ilgesnį laiką likti namuose. Iš anksto įsigykite vienkartinių respiratorių. Jeigu jų neturėtumėte, kvėpavimo takams apsaugoti galima naudoti pačių pasigamintas priemones (raiščius) iš audinio ir vatos, minkšto popieriaus ir panašių medžiagų, kurios yra laidžios orui, tačiau sulaiko dulkes.
Kalio jodido tabletės – tik po oficialios rekomendacijos
Įvykus branduolinei avarijai aplinkoje gali pasklisti radioaktyvusis jodas. Jis kaupiasi skydliaukėje ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Siekiant apsaugoti skydliaukę, naudojami stabiliojo jodo, arba kalio jodido (KI), preparatai.
Vis dėlto specialistai įspėja, kad kalio jodido tablečių negalima vartoti savarankiškai ar profilaktiškai. Jas reikia vartoti tik gavus oficialų Sveikatos apsaugos ministerijos ar kitų institucijų nurodymą.
Taip pat svarbu žinoti, kad skydliaukės apsaugai netinka vaistinėse parduodami spiritiniai ar vandeniniai jodo tirpalai, purškalai su jodu ar maisto papildai. Juose esantis jodo kiekis neapsaugo nuo radioaktyviojo jodo poveikio.
Vilniaus gyventojai raginami iš anksto pasirūpinti kalio jodido tabletėmis ir jas atsiimti vaistinėse pagal išrašytą elektroninį receptą.
Daugiau apie pasiruošimą radiologiniam ar branduoliniam pavojui – laidoje „Planas dienai X“.