Lietuva galimoms grėsmėms iš Rusijos šiandien turėtų ruoštis sparčiau, įsitikinęs už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras, buvęs premjeras Andrius Kubilius.

Pasak jo, mūsų gynybiniai pajėgumai ir supratimas apie dronų karą greičiausiai dar nėra pasiekęs tokio lygmens, kokį dabar privalėtume turėti.

„Ukrainos pamokos kol kas sunkiai skverbiasi į mūsų ir kariškių, ir planuotojų, ir vyriausybių, galų gale, matymą ir mąstymą. Taip, yra Lietuvoje tikrai neblogai parengtų strategijų, tų pačių ekspertų ir opozicinių partijų.

Bet kol kas aš nematau, kad tai taptų jau tokia aiškia valstybine strategija, su aiškiais kalendoriniais planais, aiškiais finansais“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo A. Kubilius.

[[ge:lrytas:lrytas:44581873]]

Kartu Lietuvos atstovas Europos Komisijoje (EK) sureagavo ir į dažnėjančius sabotažo atvejus, kurie, pažymėjo A. Kubilius, taip pat yra naujoji realybė, į kurią reikėtų reaguoti platesniu mastu.

„Yra būdų, kaip kaip duoti atsaką pakankamai skausmingai“, – aiškino politikas.

[[ge:lrytas:lrytas:44570012]][[ge:lrytas:lrytas:44526336]][[ge:lrytas:lrytas:44566715]]

Dar trūksta aiškaus suvokimo?

Neseniai Lietuvoje nutiko incidentas, kai į šalį įskridęs dronas nukrito ir sprogo, tačiau dėl šalyje buvusio rūko naikintuvai negebėjo objekto tinkamai įvertinti ir numušti. Paklaustas, ar nekeista, kad Lietuva iki šiol yra ganėtinai akla ir neturi tam kitokių priemonių nei naikintuvai, A. Kubilius laidoje svarstė, kad priekaištą čia greičiausiai būtų galima pasakyti visai Europai.

„Kad karas prasidėjo 2022 metais, 2023 metais jau pasirodė dronai – Ukraina sukūrė dronų armiją, Rusija taip pat nestovi vietoje. Ir šiandien žinome tuos skaičius, kad, pavyzdžiui, šiais metais tiek Rusija, tiek Ukraina kare panaudos po 10 milijonų dronų. Tai yra, per dieną – apie 30 tūkstančių dronų.

Iš kitos pusės, mes matome savo situaciją, mes matome kaimynus.

Iš tikrųjų, tie mūsų gynybiniai pajėgumai ir supratimas, bendrai konceptualus supratimas tiek dronų karo, tiek dronų gynybos, jis turbūt dar nėra pasiekęs tokio lygmens, kokį mes privalėtume turėti. Ir tos Ukrainos pamokos kol kas sunkiai skverbiasi į mūsų ir kariškių, ir planuotojų, ir vyriausybių, galų gale, matymą ir mąstymą. Taip, yra Lietuvoje tikrai neblogai parengtų strategijų, tų pačių ekspertų ir opozicinių partijų.

[[ge:lrytas:lrytas:44591206]]

Bet kol kas aš nematau, kad tai taptų jau tokia aiškia valstybine strategija, su aiškiais kalendoriniais planais, aiškiais finansais“, – kalbėjo už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras.

Todėl kiekvienas naujai įskridęs dronas, tęsė A. Kubilius, yra lyg didelė naujiena ir didelis išbandymas, nors tai jau yra gyvenimo realybė.

„Nesakau, kad kasdienybė, bet turėtume su tuo turbūt tvarkytis jau pagal tam tikrus aiškius, standartinius protokolus, ir iš tikrųjų turėtume pasirūpinti, kad žmonės tikėtų, patikėtų, jog tikrai galime apsiginti.

Ir aš čia ne vieną kartą jau raginau, kad iš tikrųjų visas galimybes turi pademonstruoti tiek mūsų Vyriausybė, tiek kariškiai. Nebūtina laukti, kol atskris dronas iš Rusijos pusės, ar nukreiptas Ukrainos dronas – yra galimybė ir patiems daryti įvairias treniruotes, parodyti žmonėms, kad štai, jeigu skrenda tokie dronai, mes pajėgūs juos pamatyti, pajėgūs juos numušti.

Tai čia irgi yra dalis pasirengimo, ir aš nematau, bent jau kol kas, kad tam būtų skiriamas dėmesys“, – svarstė politikas.

A. Kubilius taip pat ragintų Lietuvą ir žymiai intensyviau konsultuotis su pačiais ukrainiečiais.

„Man ne vieną kartą yra tekę kalbėtis su kompanijomis, kurios gamina dronus, bet tai yra žymiai plačiau negu tik dronų gamyba. Iš tikrųjų, reikia mokytis iš jų perimti visą tą ekosistemą, nes dronai, dronų operavimas, dronų viešieji pirkimai – viskas susijungia į vieną sistemą. Karas privertė Ukrainą tapti šitoje vietoje labai dinamiška, labai pasirengusia ir lydere tarp demokratinių valstybių.

Tuo tarpu kai kurie jų ekspertai, ir ne tik ekspertai, bet tie, kurie tiesiogiai dalyvauja kare, tas pats garsusis dronų kariuomenės vadas Brovdi „Madjaras“ – jis yra labai kritiškai viešai įvertinęs mūsų pasirengimą atremti būtent galimas tokias agresijos formas, kai ne vienas dronas įskris į mūsų šalį. O aš jau minėjau skaičius, kad dabar Rusija naudoja po 30 tūkstančių dronų per dieną, pagal tą statistiką, kokią matome.

Tai aš nesakau, kad čia mūsų laukia 30 tūkstančių dronų, bet kad mes save turime išbandyti ne su vienu dronu, o su dešimtimis arba šimtais dronų ir pasižiūrėti, ar mes esame tam pasirengę – tai būtų tikrai labai labai reikalinga“, – dėstė A. Kubilius.

Anot jo, šiandien reikia realistiškai suvokti, kad dronų incidentų pas mus daugėja ir turbūt tik daugės.

„Jeigu prieš gerus metus ten vienas dronas įskrido, mes ten jį pametėme, ieškojome turbūt savaitę ar dvi, radome Lietuvos viduryje, karinio poligono teritorijoje, tai dabar jau turbūt nenustebsime, jeigu štai, dabar jau kas savaitę vos ne turime incidentą, o dar po pusės metų galbūt kasdien pradėsime kažką matyti.

Iš tikrųjų, Rusijos karas prieš Ukrainą savo pasekmėmis, savo poveikiais plečiasi, liečia vis daugiau valstybių, matome tą agresyvumą didėjantį, Rusija eskaluoja.

Tai šitoje vietoje būti geriau pasirengus yra būtinybė. Aš negaliu kritikuoti arba negaliu pirštais rodyti, kas turi būti padaryta, nes ne viską, gal ir ne visur ta informacija mus ir pasiekia, ką mūsų vadovai, ką ministerija, ką kariuomenė daro, bet čia ir yra Vyriausybės, ministerijos ir kariuomenės atsakomybė – parodyti žmonėms arba įrodyti žmonėms, kad tikrai esame pasirengę, nelaukiant vien tik, kaip aš jau sakiau, tų tikrai pavojingų incidentų, kurie parodo turbūt akivaizdžiai, kad ne viskas pas mus yra gerai“, – aiškino eurokomisaras.

Kovai su sabotažo atvejais – keli esminiai būdai

Europoje pastaruoju metu ypač padaugėjo ir įvairių sabotažo atvejų – premjeras Mindaugas Sinkevičius taip įvardijo ir neseniai nutikusį incidentą, kai Lietuvoje buvo padegta „Starlink“ įrangą sauganti įmonė.

Paklaustas, kaip galėtų apibūdinti Europos atsaką į tokius išpuolius, A. Kubilius pirmiausia kartojo, kad Rusija situaciją ir toliau eskaluoja.

„Iš dalies ir todėl, kad bendra Europos nuostata yra neeskaluoti savo atsakymais į Rusijos eskalaciją. Bet mes gerai, gal geriau pažįstame Rusiją, ir matome, kad tokia, vadinkime taip, europietiška eskalacijos baimė kaip tik skatina V. Putiną dar labiau eskaluoti“, – tikino politikas.

Vienas iš prioritetų, anot jo – į grėsmes turi būti aiškiai atsakoma. Nutylėjimas arba vengimas, remiantis principu, kad eskalacija yra pavojinga, sukelia tik dar didesnę eskalaciją, įsitikinęs A. Kubilius.

[[ge:lrytas:lrytas:44591214]]

Taip pat, eurokomisaro teigimu, nors mūsų žvalgyba dirba tikrai gerai, nemažai daliai incidentų yra užkertamas kelias, visgi šį darbą reikia sustiprinti dar labiau.

„Galbūt dar labiau stiprinti ir koordinaciją europiniame lygmenyje, ieškoti, kaip tam tikri su žvalgyba susiję padaliniai galėtų būti stiprinami ir Europos Sąjungos lygmeniu. (...) Būtent žvalgyba šitoje vietoje yra vienas iš pagrindinių dalykų, kas leidžia išvengti didesnių tragedijų“, – kalbėjo A. Kubilius.

Taip pat, pabrėžė politikas, labai svarbu stiprinti pajėgumus, kurie leistų labai greitai priskirti hibridinius sabotažo aktus tam, kas iš tikrųjų yra jų organizatoriai.

„Šiuo metu dažniausiai tai būna kas nors susiję su Rusija, bet, be abejo, jie tą daro irgi gudriai, samdo tuos vykdytojus per „Telegram“ kanalus, per kitur. Tai tą priskyrimo faktą, priskyrimo funkciją – reikia ją irgi labai stiprinti.

Ir trečias dalykas jau tada yra atsako klausimas, kokius atsakus mes galime naudoti. Iki šiol mūsų tie atsakai galbūt būdavo labiau tokie horizontalūs. Gerai, kad kai kurios šalys rodo pavyzdį, kad sulaukusios Rusijos hibridinių atakų demonstratyviai iš karto priima sprendimą didinti paramą Ukrainos gynybai – tai irgi yra svarbus atsakas, bet, matyt, reikia galvoti ir apie tokius atsakus, apie kuriuos paprastai garsiai nekalbama, bet jie turi būti aiškūs, ryžtingi.

Ir, kaip ir raginama daugelyje dokumentų ir rengiamų strategijų, ir Europos Parlamento dokumentų – tie atsakai turi būti tiek pat skausmingi, kiek Rusija savo veiksmais sukelia mums skausmo. Jie neturi būti visiškai tokie patys. Mes į sabotažus gal neisime į tai, ką Rusija daro, bet yra būdų, kaip kaip duoti atsaką pakankamai skausmingai“, – užsiminė A. Kubilius.

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]][[ge:lrytas:lrytas:44591364]]

Dažnėjančių grėsmių akivaizdoje – A. Kubiliaus raginimas Lietuvai