ELTA glaustai: V. Adamkus lieka ligoninėje, ministras T. Valys sulaukė aštrios kritikos (1)

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus lieka gydytis Santaros klinikose.

Užsienio aktualijose – Izraelio reakcija į mirtiną išpuolį Vakarų Krante, tarpininkaujant Melaniai Trump esą pasiektos laikinos paliaubos Rusijos okupuotuose Oleškuose, teroro aktas Paryžiaus priemiestyje ir Rumunijos kaltinimai Rusijai po dar vienos mirtinos atakos prieš laivą Juodojoje jūroje.

Kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus priežiūra ir gydymas toliau tęsiamas Santaros klinikose. Gydymo įstaigos teigimu, toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į bendrą V. Adamkaus sveikatos būklę. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose jam buvo atlikta chirurginė operacija. V. Adamkaus sveikata sutriko rugsėjo 26 dieną, todėl prezidentas buvo hospitalizuotas.

Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus nusprendė siekti antrosios kadencijos šiose pareigose. Apie planus dalyvauti kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose jis pranešė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

A. Vaitkus teigia toliau sieksiantis spręsti miesto infrastruktūros klausimus, daugiau dėmesio skirti kultūros, švietimo sritims bei darbams, kurie, pasak jo, lemia uostamiesčio ekonomines galimybes bei gyvenimo kokybę.

Finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad rengiant kitų metų biudžetą buvo siūlymų mažinti gynybos finansavimą, tačiau Vyriausybė jiems nepasidavė. Pasak jo, dalis koalicijos partnerių siūlė orientuotis į kitų NATO šalių išlaidas ir apsiriboti minimaliu finansavimu, tačiau Lietuva nusprendė išlaikyti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai skiriamų lėšų lygį. Ministras pabrėžė, kad investicijos į gynybą stiprina šalies saugumą, padeda pritraukti užsienio investicijų ir plėtoti gynybos pramonę.

Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė kritikuoja T. Valį ir abejoja jo kompetencija. Penktadienį „Žinių radijui“ ji teigė, kad sprendimas palikti ministrą poste gali pakenkti Vyriausybės reputacijai ir brangiai kainuoti mokesčių mokėtojams.

I. Šimonytė taip pat kritikavo 2027 metų biudžeto projektą, įspėdama, kad Vyriausybė nesiima pakankamų veiksmų deficitui mažinti ir gali palikti finansines problemas kitai valdžiai. Konservatorė abejojo, ar bus ryžtasi rimtesniems mokesčių pakeitimams, nes pavienių priemonių, pavyzdžiui, didesnių akcizų ar nekilnojamojo turto apmokestinimo korekcijų, nepakaktų. Pasak buvusios premjerės, būtina vertinti ne tik biudžeto išlaidas, bet ir tai, iš kokių šaltinių jos bus finansuojamos.

Registrų centras (RC) atnaujino pagrindines elektronines paslaugas, tačiau daliai klientų jos vis dar ribojamos. Visos apimties duomenų teikimą įmonė tikisi atkurti per savaitgalį.

RC Paslaugų valdymo direktorės Birutės Purvaneckaitės teigimu, kibernetinių incidentų ar duomenų saugumo pažeidimų nenustatyta, nors fiksuojami pavieniai bandymai atakuoti sistemas. Įmonė sustiprino apsaugą ir tikrina, ar pažeidžiamumais nebandyta pasinaudoti dar iki jų viešo paskelbimo. Elektronines paslaugas RC trečiadienio vakarą prevenciškai sustabdė, reaguodama į Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) įspėjimus ir informaciją apie PHP programinio kodo pažeidžiamumą.

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė teigia, kad Lietuvos gynybos pajėgumų plėtros planams įgyvendinti reikėtų skirti 5,44 proc. BVP. Anot jos, kitų metų biudžete numatytas 5 proc. BVP finansavimas kelia abejonių, ar įsipareigojimus pavyks įvykdyti laiku, o valstybės finansų tvarumui užtikrinti taip pat trūksta aiškaus plano, kaip ateityje mažinti biudžeto deficitą ir valstybės skolą.

Penktadienį Lietuvos ryto televizijai ji sakė, kad mažėjant finansavimui visuomenei reikėtų paaiškinti, kokiomis priemonėmis bus užtikrinta suplanuota gynybos pajėgumų plėtra.

Valstybės kontrolierė taip pat įspėjo, kad 2028 ir 2029 metais numatomas deficitas gali toliau didinti valstybės skolą, o pagal Finansų ministerijos prognozes ji gali priartėti prie 60 proc. BVP ribos ar ją viršyti.

Valstybės valdoma Giraitės ginkluotės gamykla (GGG) pristatė pirmuosius surinktus automatinius šautuvus ir plėtos jų surinkimo bei techninės priežiūros veiklą. Ateityje bendrovė sieks gaminti ir šautuvų komponentus Lietuvoje, pranešė Finansų ministerija.

Pasak GGG vadovo Mindaugo Kurausko, taip siekiama stiprinti vietos inžinerines kompetencijas ir užtikrinti, kad ginklų priežiūra būtų prieinama Lietuvoje. Pradiniame etape įmonė daugiausia dėmesio skirs darbuotojų mokymams, infrastruktūros parengimui ir šautuvų bandymams, vėliau planuoja plėtoti pramoninį surinkimą bei remonto pajėgumus. Daugiau nei du dešimtmečius amuniciją gaminanti GGG savo produkciją eksportuoja į daugiau kaip 30 šalių.

Teismas paskelbė, kad Kėdainių rajono tarybos narė Daiva Makutienė pagrįstai nuteista už sukčiavimą, kai rinko neteisėtas įmokas iš vaikų tėvų už chorą, nors jis buvo nemokamas.

Nuteista socialdemokratė turės mokėti 3,75 tūkst. eurų baudą ir neteks tarybos narės mandato – nuosprendis įsiteisėjo. Kauno apylinkės teismas balandį paskelbė, kad buvusi popchoro „Perliukai“ vadovė D. Makutienė pasinaudojo situacija, jog niekur nebuvo viešai skelbiama, kad kultūros centro popchoro būrelio užsiėmimai yra nemokami.

Ji nurodė informaciją, kad popchoro lankymas yra mokamas, taip pat tėvams nuolat teikė informaciją, kad už jį reikia mokėti periodines įmokas. Nuo 2022 m. pabaigos iki pat 2024 m. pavasario tėvai kas mėnesį į asmeninę vadovės sąskaitą pervesdavo po 20–25 eurus.

Dvylikai asmenų pareikšti įtarimai dėl galimo daugiau nei 1,3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų ir Lietuvos biudžeto lėšų iššvaistymo.

Anot tyrimą atliekančios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, minėti asmenys įtariami ir pasikėsinimu neteisėtai įgyti dar 0,5 mln. eurų. Teisėsaugos duomenimis, bendrovė pradėjo vykdyti projektą, kurio metu turėjo būti apmokyta 180 įmonės darbuotojų, keliama jų kvalifikacija, tačiau vėliau buvo pranešta, jog mokymai iš tikrųjų nevyko.

Teikiant suklastotus dokumentus, galėjo būti padaryta beveik 270 tūkst. eurų žala ES biudžetui. FNTT duomenimis, įmonė vėliau ėmėsi kito projekto, susijusio su plėvelių gamyba, galimai sukčiavo ir spėjo pasisavinti apie 1,07 mln. eurų.

Po išpuolio Vakarų Krante Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, likus kelioms dienoms iki Izraelio rinkimų, nurodė uždaryti šią okupuotą teritoriją ir pranešė apie būsimą „didelio masto karinę operaciją“.

Palestiniečių kovotojai per išpuolį sužeidė penkis izraeliečius, o vėliau per susišaudymą su kariais buvo nukauti. Vėliau penktadienį pranešta, kad du kovoje sužeisti Izraelio kariai mirė. B. Netanyahu pareiškė, kad Izraelio kariai užkirto kelią galėjusiam įvykti didelio masto išpuoliui. Teigiama, kad dviejų užpuolikų automobilyje buvo didelis kiekis šaudmenų.

Grupuotė paragino savo šalininkus „visiškai mobilizuotis ir paversti žemę ugnimi po įsibrovėlių kojomis“, o visus, turinčius ginklų, – rengti daugiau išpuolių. Izraelio kraštutinių dešiniųjų pažiūrų finansų ministras Bezalelis Smotrichas paragino Vakarų Krante pradėti naują karinį puolimą – „tokį pat kaip Gazoje“. Izraelio nacionalinio saugumo ministras, kraštutinių dešiniųjų politikas Itamaras Ben-Gviras taip pat paragino Ramaloje įsikūrusią Palestinos savivaldą „panaikinti ir demilitarizuoti, o jos teroristinę infrastruktūrą visiškai sunaikinti“.

Nėra jokių įrodymų, kad palestiniečių teritorijas Izraelio okupuotame Vakarų Krante valdanti Palestinos savivalda būtų susijusi su penktadienio išpuoliu.

JAV pirmoji ponia Melania Trump prisidėjo prie susitarimo dėl būsimų paliaubų tarp Rusijos ir Ukrainos karo nuniokotame Oleškų mieste, pranešė Baltieji rūmai. Paliaubomis, kurios turėtų prasidėti spalio 29 d., siekiama sudaryti sąlygas pristatyti humanitarinę pagalbą ir evakuoti civilius gyventojus.

Baltųjų rūmų teigimu, pirmoji ponia inicijavo derybas ir kartu su savo atstovu tiesiogiai bendradarbiavo su Rusijos ir Ukrainos vadovybe, siekdama suderinti paliaubų sąlygas. Ukrainos ir Rusijos vyriausybės šios informacijos iš pradžių nekomentavo. Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėsenos misijos Ukrainoje duomenimis, nuo gegužės 26 d. į Oleškus nebuvo pristatyta jokių maisto atsargų.

Chersono srities karinės administracijos vadovo Oleksandro Prokudino teigimu, Rusijos pajėgos Oleškuose įkaitais laiko apie 2 tūkst. žmonių, iš jų beveik 50 – vaikai. Jie priversti išgyventi be maisto, elektros ir vandens.

Penktadienį Paryžiaus priemiestyje užpuolikui iš automobilio pradėjus šaudyti, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sunkiai sužeisti. Bylos tyrimą perėmė Prancūzijos nacionalinė kovos su terorizmu prokuratūra, kuri pranešė tirsianti, ar šaudymą paskatino rasiniai motyvai. Policijos teigimu, įtariamasis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Vidaus reikalų ministras pranešė, kad šaudyta trijose skirtingose vietose netoli Paryžiaus esančiuose Trapo ir La Verjero miestuose. Pasak jo, įtariamasis šaudė iš „veikiausiai karinės paskirties arba bent jau automatinio ginklo“. Trapo mero teigimu, žuvusysis buvo afrikiečių kilmės, o vienas iš kritinės būklės sužeistųjų – kilęs iš Šiaurės Afrikos. Vėliau penktadienį Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent'as Nunezas šias šaudynes pavadino teroro aktu.

Dronui smogus krovininiam laivui Juodojoje jūroje prie Rumunijos krantų žuvo vienas jūreivis, dar trys laikomi dingusiais be žinios. Rumunija pradėjo gelbėjimo operaciją po to, kai laivas „Choryv“, būdamas už 13 jūrmylių nuo Rumunijos Konstancos uosto, apie 10 val. vietos laiku pasiuntė nelaimės signalą. Devynis žmones išgelbėjo kitas, netoliese plaukęs prekybinis laivas.

Rumunijos valdžios institucijų duomenimis, laive buvo dešimt Ukrainos ir trys Azerbaidžano piliečiai. Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas dėl šios atakos apkaltino Rusiją. Per išpuolius prieš civilinius laivus prie NATO ir Europos Sąjungos (ES) narių Bulgarijos bei Rumunijos krantų žuvo arba dingo apie 20 jūreivių. Šios atakos sulaukė Europos šalių pasmerkimo. NATO antradienį po derybų dėl saugumo Juodojoje jūroje paskelbė dėl išpuolių prieš laivus į regioną dislokuojanti papildomus orlaivius, dronus ir radarų sistemas.