Tačiau Baltarusijos režimui pradėjus hibridinę ataką, migracija buvo instrumentalizuota – į rytines Europos Sąjungos (ES) šalis ėmė plūsti šimtai užsieniečių.
Su krize tvarkytasi bene iškart – Lietuvos-Baltarusijos pasienyje iškilo fizinis barjeras, tebetaikoma atgręžimo politika.
Tačiau šalys vis dar patiria Minsko spaudimą – ir šiomis dienomis pasienyje fiksuojami bandymai kirsti valstybės sienas. Be to, dažnėja incidentai, kai migrantai ar juos lydintys asmenys užpuola pasieniečius.
Lrytas vaizdai iš Kybartų: pasienyje su Rusija – ginkluotų kariškių pastiprinimas baiminantis dėl mobilizacijos
Nors pastarosios istorijos sulaukia didelio visuomenės dėmesio ir rūpesčio, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) patarėjas Giedrius Mišutis nurodo – būtų neteisinga sakyti, kad neteisėtos migracijos tendencijos prastėja.
„Tie rezonansiniai įvykiai, matyt, sudaro tokį įspūdį. Situacija, vertinant visą regioną – Lietuvą, Lenkiją ir Latviją – nėra kažkaip smarkiai pasikeitusi ar tampanti įtemptesnė, negu buvo. Ta tendencija, kad Latvija lieka Baltarusijos organizuojamos neteisėtos migracijos smaigalyje, išlieka ir Latvija iš tikrųjų dabar patiria didžiausią spaudimą. Bet ir pernai jie tą turėjo“, – „Žinių radijo“ laidoje „Kas, jeigu?“ kalbėjo G. Mišutis.
Susiję straipsniai
„Lenkijoje atvirkščiai – šįmet nėra apgriežta nė pusė tūkstančio neteisėtų migrantų, kai pernai buvo apgręžta apie 30 tūkst. Tai situacija prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos yra pasikeitusi kardinaliai. Prie mūsų sienos šįmet yra neįleista apie 1,7 tūkst. migrantų. Šis skaičius panašus kaip buvo pernai per visus metus. Aišku, dar vienas ketvirtis liko, tai šįmet jis bus didesnis. Bet tai nėra kažkas tokio, kad galėtume vertinti, kad būtų labai pasikeitusios tos migracijos spaudimo apimtys“, – pasakojo jis.
Vis dėlto, pasieniečio teigimu, problematiška išlieka antrinės neteisėtos migracijos padėtis – t. y., kai sieną kirtę migrantai bando judėti tolyn į Vakarų Europą ir yra sulaikomi. Lietuvos atveju tokie užsieniečiai atkeliauja iš Latvijos, į kurią patenka kirtę sieną su Baltarusija.
2025 m. VSAT fiksavo du kartus išaugusį antrinės migracijos iš Latvijos srautą – buvo sulaikyta per 1,2 tūkst. užsieniečių. Šiais metais mastai yra dar didesni.
G. Mišučio teigimu, vien 2026-aisiais yra sulaikyti 147 asmenys ir pradėta 116 ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną.
„Kokie yra jų judėjimo būdai? Dažniausias būdas – kai jie neteisėtai kerta sieną ir naudojasi gabentojų paslaugomis. Dažnas atvejis, kai yra organizuoto nusikalstamumo elementas, kai tos kelionės planuojamos dar migrantams esant Baltarusijoje ar net Rusijoje, iš kurios yra didžioji dalis atvykusiųjų.
Bet pasitaiko ir tokių atvejų, kai migrantai tiesiog patys bando tiek traukiniais, tiek lengvaisiais automobiliais, labai dažnas atvejis – maršrutiniais autobusais patekti į Lietuvą ir lygiai taip pat yra sulaikomi“, – aiškino VSAT patarėjas.
„Tarp gabentojų pilietybių daugiausia yra Latvijos piliečių (31 iš 147), taip pat yra sulaikyti neteisėtus migrantus gabenę 26 Ukrainos piliečiai, 15 Lietuvos, taip pat 15 Moldovos piliečių, kitų šalių skaičiai jau mažesni. Į šiuos skaičius patenka tiek susigundžiusieji kažkokiu papildomu atlygiu, neretai užverbuoti per socialinius tinklus (...), tiek pavežėjai. Bet yra ir nemažai tokių atvejų, kai [migrantai keliauja] tiesiog maršrutiniais autobusais ar traukiniais – praktiškai kiekvieną savaitę sulaikome tiek atvykstančiuose traukiniuose iš Rygos, tiek maršrutiniuose autobusuose“, – situaciją iliustravo pašnekovas.