R. Kaunas: mes patys turime būti stiprūs, o sąjungininkai bus šalia (5)

„Tai nėra toks pasaulis, kuriame mūsų šalis ir, turbūt, didžioji dalis Europos nori gyventi“, – Lrytas praktinėje saugumo konferencijoje „Saugumo kodas“ kalbėjo KAM vadovas.

Europos, o kartu ir Lietuvos saugumo padėtis pastaruosius keletą metų išlieka įtempta. Rusija tebetęsia plataus masto karą Ukrainoje, Europoje vis dažnesni sabotažo atvejai, o diskusijos apie JAV atsitraukimą ir NATO aljanso byrėjimą – vis garsesnės.

Nepaisant šio konteksto, ministras užtikrintai sako, kad dedamos maksimalios pastangos Lietuvos saugumui stiprinti.

„Kaip mes tai matome? Mes matome, kad grėsmės ir įtampos auga. Jos neauga savaime, jos yra eskaluojamos, jos yra specialiai kurstomos. Ir nei Krašto apsaugos ministerija, nei Lietuvos kariuomenė šiuo atveju neturi jokios panikos, o kryptingai dirba vardan mūsų saugumo“, – dėstė jis.

Socialdemokratas pastebėjo, jog atsakingos institucijos ir pareigūnai visada informuoja Lietuvos gyventojus apie besikeičiančią saugumo situaciją – ar tai būtų į šalies oro erdvę įskrendantys dronai, ar galimi išpuoliai prieš kritinės infrastruktūros objektus. O informuojant, pabrėžė R. Kaunas, imamasi ir veiksmų, kurie padėtų užkardyti potencialias grėsmes.

„Ar tai yra baigtiniai veiksmai? Toli gražu ne. Kiekvieną dieną tiek žvalgyba, tiek kariuomenė, tiek Krašto apsaugos ministerijos žmonės dirba, kad mes kiekvienas įdėtume maksimalų indėlį į mūsų pačių ir mūsų piliečių saugumą“, – konferencijoje kalbėjo jis.

Vertindamas saugumo padėtį, R. Kaunas taip pat ragino pažvelgti į situaciją retrospektyviai ir realistiškai įvertinti tam tikras nerimą kėlusias diskusijas bei dramatiškai skambėjusias antraštes apie, pavyzdžiui, JAV atsitraukimą iš Europos žemyno.

„Prasidėjo diskusija, kad Amerika tarsi atsitraukia, kad NATO griūna, čia viskas eskaluosis ir viskas bus labai prastai. Realybėje mes matome, kad Europa buvo priversta žengti žingsnį į priekį ir prisiimti daugiau įsipareigojimų dėl savo pačios saugumo. Ar Europa tai padarė? Taip.

Turėjome laikotarpį, kai buvo kalba, kad Lietuvoje (amerikiečių karių – Lrytas) rotacija sustojo ir yra tarpas, Amerika išėjo, nebegrįš. Vėl buvo tokios antraštės, žinutės. Ar Amerika grįžta? Taip.

Turėjome pasakymus, kad Amerika neprisideda prie Ukrainos saugumo, viską permeta į Europos pusę. Realybėje matome kitaip – kad Amerika, paprašiusi prisidėti Europą daugiau, toliau tęsia paramą Ukrainai“, – pavyzdžius vardijo jis.

„Visi veiksmai, kurie yra pasiekti, realybėje sustiprina mūsų Aljansą, o ne susilpnina. Tą reikia matyti ir tai yra labai aiškus atliepimas į Rusijos eskalaciją“, – nurodė R. Kaunas, pabrėždamas, kad Europa, o kartu ir Lietuva privalo prisiimti daugiau atsakomybės dėl savo saugumo.

„Amerika niekur nedingo. Ji yra šalia, tiktai prašo prisidėti prie bendro saugumo“, – pabrėžė KAM vadovas.

Spalio 13 d. į šalį atvyko pirmieji JAV rotacinių pajėgų kariai. Po to, kai birželį pasibaigus rotacijai iš Lietuvos pradėjo trauktis amerikiečių pajėgos, žinia apie sugrįžimą buvo ilgai lauktas Vašingtono sprendimas.

Vis tik, viešojoje erdvėje esama svarstymų, ar rimtos krizės atveju JAV neatitrauktų savo pajėgumų iš rytinio NATO flango šalių.

R. Kaunas ragina taip nespekuliuoti ir nesiųsti keistų signalų Vašingtonui.

„Mes turėtume nustoti dvejoti savo partneriais, nes tada irgi yra savotiškas, įdomus signalas mūsų partneriams. NATO yra stiprus aljansas. Čia, vėlgi, mes galime retrospektyviai pasižiūrėti: kai Rusija pradėjo stipriau eskaluoti, (...) NATO pasipildė dviem naujomis narėmis – Suomija ir Švedija. Kitaip sakant, rusai bandė mus suskaldyti, o dar labiau mus suvienijo.

Čia lygiai taip pat, ką ir JAV labai atvirai deklaruoja – jeigu Lietuva, kitos NATO šalys prisiima įsipareigojimus savo saugumui, partneriai visada yra ir bus. Bet čia svarbiausia suprasti, kad niekas kitas mūsų taip neapsaugos, kaip mūsų pačių noras, valia ir ryžtas. (...) Jeigu mes įsivaizduosime, kad kažkas kažką padarys už mus – taip neveikia pasaulis. Mes patys turime būti stiprūs, patys turime adekvačiai elgtis ir partneriai visada bus šalia“, – pažymėjo R. Kaunas.

Diskusijos metu R. Kaunas taip pat aptarė ir pastaruoju metu pasienyje su Baltarusija fiksuojamus incidentus, kai sieną mėginantys kirsti migrantai užpuola pasieniečius. Vienas pastarųjų atvejų – kaimyninėje Latvijoje.

Ministras patvirtino – prie Baltarusijos-Latvijos sienos atėję kaukėti asmenys buvo ginkluoti.

„Incidento metu buvo naudojami ginklai. Taip, šaudoma nebuvo, tačiau tai, kad ginklus turi kaukėti asmenys, atėję iš Baltarusijos, tai, turbūt, tikrai neprisideda nei prie regioninio saugumo, nei prie situacijos deeskalacijos.

Lietuvoje mes irgi turėjome instrumentalizuotą migrantų konfliktą, eskalacijos didinimą. Mes pasistatėme sienas, sustiprinome savo sienos saugumą. Latvija šioje vietoje yra pavėlavusi, ji dabar turi iššūkius.

Kaip mes galime jiems padėti? Čia yra bendras klausimas, regioninio saugumo klausimas, nes tai, kas patenka į Latviją, natūralu, gali eiti ir į Lietuvą, ir į Lenkiją, ir plisti visoje Europoje. Tad klausimas ir problema yra tikrai svarbi. Tai, kad yra naudojama ginkluotė gąsdinti, grasinti, turbūt, tikrai yra naujas etapas eskalacijos lygyje“, – samprotavo ministras.

Jo teigimu, neatmetama, kad panašios situacijos gali pasikartoti ir Lietuvos-Baltarusijos pasienyje.

„Todėl mes ir iš anksto prevenciškai reaguojame į visas, galbūt netgi kai kada (grėsmių – Lrytas) regimybes – tam, kad būtume pasiruošę ir mažintume netgi galimą eskalacijos lygį“, – patikino R. Kaunas.

Siekiant užkardyti potencialias grėsmes, spalio pradžioje pasienyje su Kaliningradu buvo pasitelkti Lietuvos kariuomenės kariai. Praėjusią savaitę R. Kaunas iki lapkričio vidurio pratęsė sustiprintą pasienio apsaugą.

Tiesa, tokie sprendimai sulaukia ir skeptiškų remarkų.

„Mes esame tikrai unikali šalis, nes mes turime 3 mln. krepšinio trenerių, kurie visą laiką žino, koks geriausias derinys turėjo būti panaudotas. Ir lygiai taip pat dabar turime 3 mln. generolų, kurie žino, kaip ir ką užtikrinti.

Bet, visgi, visi sprendimai remiasi skaičiavimais, specialistų ir ekspertų įžvalgomis, konkrečiais pajėgumų generavimais ir visada yra pasiliekamos galimybės plėsti (pajėgumus – Lrytas), jeigu toks poreikis atsiranda“, – argumentuodamas minėtą sprendimą reagavo R. Kaunas.

Tuo metu kalbėdamas apie kitiems metams planuojamą krašto apsaugos sistemos finansavimą, kuris, kaip prognozuojama, sieks 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), R. Kaunas neslėpė, jog jam, kaip ministrui, norėtųsi, kad biudžetas būtų dar gausesnis.

„Pirmiausiai, yra gerai, kad mes jau trečius metus iš eilės turime adekvatų finansavimą. Man, kaip krašto apsaugos ministrui, natūralu, kad visada norisi daugiau, nes poreikiai yra didesni ir jų sąrašas iš esmės nėra baigtinis. Jie keičiasi, matome technologijų pokytį, kariuomenė, gynybos štabas persvarsto strategijas ir tai yra nebaigtinis procesas“, – aiškino jis.

„Bet aš lygiai taip pat suprantu visos Lietuvos galimybes, mūsų biudžeto galimybes. Todėl šioje vietoje turime rasti balansą, šie pinigai mums tikrai leidžia vystyti mūsų gynybinius pajėgumus“, – patikino jis.

Klausiamas, ar KAM turi pakankamai pajėgumų ir kompetentingų specialistų, kurie užtikrintų efektyvų rekordinio finansavimo realizavimą, ministras pripažino – žmogiškųjų resursų trūksta.

„Čia mes turime iššūkį, kadangi Gynybos resursų agentūra nebuvo adaptuoja didesniam biudžetui. Vadinasi, nei procesai, nei žmogiškieji pajėgumai, nei skaitmeniniai procesai nebuvo įgyvendinti laiku, kad mes galėtume greičiau ir efektyviau dirbti. Todėl šiandien labiausiai remiamės į tuos žmogiškuosius resursus, į specialistus, kurie dirba ir viršvalandžius, ir tikrai aukoja laiką nuo šeimos tam, kad galėtume priimti reikiamus sprendimus greičiau“, – ministerijos darbo užkulisiais dalijosi socialdemokratas.

„Čia ir yra balansas, kad vienu metu mes turime užtikrinti kokybišką finansų panaudojimą efektyvumui kurti ir tuo pačiu metu ministerijoje yra procesai tiek dėl skaitmenizacijos, tiek dėl dirbtinio intelekto galimybių naudojimo, tiek dėl žmogiškųjų resursų pritraukimo“, – apibendrino R. Kaunas.