Šio tikslo siekia asociacija „Visuotinė gynyba“ surengusi pirmąjį Nacionalinio saugumo ir visuotinės gynybos kursą organizacijų vadovams. Lietuvoje prasidėjusi programa spalio 21–22 d. tęsėsi Suomijoje. Čia dalyviai gilinosi į tai, kaip valstybės, kariuomenės, verslo ir visuomenės bendradarbiavimas padeda užtikrinti šalies veikimą krizės ar karo metu.
„Visuotinės gynybos centre visada yra pilietis – jo saugumas ir gebėjimas prisidėti prie valstybės gynybos. Todėl kiekvienam svarbu žinoti, ką jis galėtų ir turėtų daryti kilus krizei ar karui. Ypač svarbu rengti vadovus: nuo jų sprendimų priklauso, ar darbuotojai gaus aiškią informaciją, ar bus pasirūpinta jų saugumu ir ar organizacija galės tęsti darbą“, – sako asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas.
Įmonė gali turėti veiklos tęstinumo planą, tačiau jo įgyvendinimas priklausys ir nuo valstybės bei savivaldybių sprendimų, elektros, ryšio, transporto bei kitų paslaugų teikėjų pasirengimo. Kartu vadovas turi suprasti, kam jo organizacijos veikla bus būtina ir kokius įsipareigojimus ji galės vykdyti. Todėl svarbu iš anksto susitarti, ko reikės vieniems iš kitų, ir patikrinti, ar mūsų planai suderinami.
Susiję straipsniai
Šias tarpusavio priklausomybes kurso dalyviai nagrinėjo susipažindami su Suomijos saugumo strategija, regionų ir savivaldybių pasirengimu bei kariuomenės, civilinės saugos, verslo ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimu. Lietuvai ši patirtis svarbi siekiant, kad atskirų organizacijų pasirengimas stiprintų ir bendrą šalies gebėjimą veikti sudėtingomis sąlygomis.
„Nacionalinio saugumo ir visuotinės gynybos kursą laikome svarbia Lietuvos pasirengimo dalimi. Siekiame, kad po mokymų vadovas į savo organizaciją grįžtų aiškiau suprasdamas, už ką yra atsakingas, su kuo reikia susitarti ir kokį konkretų darbą būtina padaryti pirmiausia. Žmonių pasitikėjimą stiprina vadovai, kurie žino savo atsakomybę ir yra pasirengę veikti“, – teigia T. Godliauskas.
Asociacija „Visuotinė gynyba“ organizacijas kviečia imtis konkrečių darbų ir per Lietuvos organizacijų įsipareigojimų visuotinei gynybai chartiją. Prie jos prisijungusios organizacijos įsipareigoja kasmet įgyvendinti pasirengimo visuotinei gynybai veiksmus.
Mokymuose dalyvavo:
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos kanclerė Aistė Stakėnienė, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala, Lrytas verslo vystymo vadovė Greta Ališauskaitė-Bagušauskienė, „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas, Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovė Dalia Henke, 15min generalinis direktorius Tomas Balžekas, „Delfi“ vyriausiosios redaktorės pavaduotoja Ugnė Karaliūnaitė, advokatų profesinės bendrijos „Tegos“ partneris Agnius Pilipavičius, LRT vyriausiasis redaktorius Mindaugas Jackevičius, Lietuvos sporto universiteto rektorė Diana Reklaitienė, „IKI Lietuva“ finansų vadovė Eglė Malakauskienė, asociacijos „Infobalt“ vadovas Simonas Černiauskas, Atviros Lietuvos fondo vadovė – Sandra Adomavičiūtė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Paulius Visockas, „Eldorado.gg“ bendraįkūrėjas Lukas Deksnys, LiJOT prezidentas Umberto Masi, Priežiūros institucijų asociacijos valdybos narys, Giedrius Kadziauskas, Lietuvos skautijos vyriausioji skautininkė Gabrielė Kučytė-Bunė.