Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo, vienijančio beveik trečdalį šalies statutinių pareigūnų, pirmininkė Ineta Kursevičienė sako, kad kitų metų valstybės biudžeto projekte trūksta finansavimo ne tik pareigūnų algoms, bet ir įvairios įrangos atnaujinimui, dirbtinio intelekto įrankių įdiegimui.
„Blogai vertiname, netenkina finansavimas, koks numatytas šiai dienai. Tai neatlieps pareigūnų lūkesčių. Politinės valios trūkumas yra akivaizdus. Dėl gynybos biudžeto politikai gali susitarti, nes priešas jiems baisus, tačiau dėl vidaus saugumo finansavimo kažkodėl sudėtinga susitarti, nors pareigūnai perdegę, dirba keliuose darbuose. Mes negauname tinkamo finansavimo ir atnaujinti įrangas, atnaujinti IT sektorių, programas, dirbtinio intelekto pasitelkimui ir kitų šiuolaikinių technologijų, kurios palengvintų darbą trūkstant pareigūnų. Čia vėl susiduriame su finansavimo trūkumu“, – Eltai sakė I. Kursevičienė.
Tuo metu visuomenė, pasak jos, kelia klausimus dėl per lėto pareigūnų reagavimo į įvykius, neištirtų vagysčių, sukčiavimų.
Vaizdai iš VSAT operacijos: įtariama oro balionais iš Baltarusijos į Lietuvą gabenta kontrabanda
„Tikrai negalima pasakyti, kad kiekvienas pareigūnas atlieka savo darbą, motyvuotas 110 procentų. Pareigūnų trūkumas tiesiogiai susijęs su pareigūnu perdegimu. Įvykių skaičius – kiek jų yra registruota ir kiek yra ištirta – tiesiogiai yra susijęs su darbuotojų trūkumu. Susiduriame su problema, kai vienas pareigūnas dirba už tris, keturis. Natūralu, procesai lėtėja, nes reagavimas į įvykius lėtėja, o žmonių nepasitenkinimas auga, nes pareigūnai tiesiog nespėja“, – pripažino policininkus, pasieniečius, ugniagesius, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnus vienijančios organizacijos vadovė.
Ji sako, kad nepavyksta atkreipti valdžios dėmesio į problemas nei protestais, nei kitomis priemonėmis, todėl apima bejėgiškumo jausmas.
Susiję straipsniai
I. Kursevičienė pabrėžė, kad tarnybose yra sukurta ir darbuotojų skatinimo sistema, tačiau ji neefektyvi dėl lėšų stygiaus.
„Neužtenka lėšų, uoliai dirbdami pareigūnai gauna 1–2 atostogų dienas ir padėką. Kokia motyvacija jiems dar labiau stengtis ir dar daugiau dirbti? Tada užtenka atlikti tik tiesiogines funkcijas, nes nepavyksta labai gerai dirbančių įvertinti. Atėjęs studentas gauna iki 1 tūkstančio eurų atlyginimą. Mes neįvertiname rizikų, kokias žmogus prisiima, ateidamas į tokią tarnybą: jis turi dirbti taip, kad nebūtų skundų, nebūtų ieškinių įstaigai. Yra 150 funkcijų – dirbant policininku gatvėje reikia išmanyti net žemės ūkį, nes reikia atsakyti žmogui į klausimą: „Ką man daryti, nes kaimyno gyvuliai pabėgo?“ – kalbėjo I. Kursevičienė.
Profesinių sąjungų atstovė skeptiškai vertino ir savivaldybių skiriamų išmokų poveikį naujai į tarnybą policijoje ateinantiems pareigūnams.
„Ateina dirbti, kad gautų išmokas, butpinigius, atidirba penkerius metus, kad pasiimtų butpinigius ir keliautų toliau. O tie, kurie 10–15 metų dirba, jie įpratę ir kitoje profesijoje savęs nemato, dirba antruose darbuose. Jie įpratę prie adrenalino, rizikos ir turbūt nemato kito pobūdžio veiklų. Nuo 1,5 tūkstančio eurų pradinė pareigūnų alga turi būti, o toliau – pagal stažą, funkcijas. Nebūtinai tas, kuris dirba gatvėje, turėtų uždirbti daugiau, nei tas, kuris atlieka sudėtingus ikiteisminius tyrimus“, – mano I. Kursevičienė.
Ugniagesio atlyginimas 918 eurų, tačiau norinčiųjų netrūksta
Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (UGPS) pirmininkas Miroslavas Gerasimovičius Eltai tvirtino, kad biudžeto projekte numatytas algų didinimas ugniagesių netenkina.
„Pradinis ugniagesio atlyginimas yra 918 eurų. Jis kažkiek kas mėnesį kinta, priklausomai nuo darbo naktį, pavojingų sąlygų ir panašiai. Kai mes turime tokį atskaitos tašką, ką reiškia 7,5 proc. (biudžeto projekte numatytas vidutinis pareigūnų algų augimas – ELTA)? Net su 7,5 proc. kėlimu nebus stebuklo. Ugniagesys „į rankas“ gaus vidutiniškai 120 eurų daugiau. Mes ne vienus metus kalbame, kad pradedančio ugniagesio, policininko ir pasieniečio atlyginimas turėtų siekti mažiausiai 1,5 tūkst. eurų „į rankas“. Tai – teisėti lūkesčiai. Biudžeto skaičiai tikra netenkina. Patvirtinus naują biudžetą, ugniagesys „į rankas“ gaus vidutiniškai 120 eurų daugiau. Tai yra pašalpa, mes taip ir vadiname“, – Eltai sakė M. Gerasimovičius.
Visgi pašnekovas pasakojo apie tarnybos paradoksą: nors ugniagesio alga yra maža, tačiau norinčiųjų dirbti netrūksta. Tiesa, anot jo, ugniagesių gelbėtojų mokyklos galimybės yra ribotos – ji gali paruošti iki 200 ugniagesių per metus.
„Teko ne kartą bendrauti su kursantais. Taip, dalis žino, kokią algą gaus, kad iš jos neišgyvens, bet ateina dėl palankaus darbo grafiko – parą dirbi, tada trys laisvos. Ateina žmonės, jau tai žinodami. Nutinka įvairių dalykų. Kursantas 4 metus įsipareigoja dirbti, bet jeigu neišdirba, privalo kompensuoti. Yra atvejų, kai išeina iš darbo ir sutinka sumokėti skolą valstybei, susiranda geriau apmokamas vietas Lietuvoje ir užsienyje“, – pasakojo M. Gerasimovičius.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) Vyriausybės prašė skirti 12,3 mln. eurų papildomam darbo užmokesčio fondui, o gavo apie 8 mln. eurų.
Kaip teigė M. Gerasimovičius, nors norinčiųjų dirbti ugniagesiais vis daugėja, šių pareigūnų trūkumas yra dar labai didelis.
„PAGD skaičiavimais, trūksta apie 1 800 ugniagesių. Kasmet ugniagesių padaugėja tik 60-čia. Kaip kompensuojama? Dirba mažiau žmonių – vietoje devynių dirba šeši. Šeši turi padaryti už devynis. Išauga traumų ir nuovargio tikimybė. Viršvalandžiai mokami išskirtiniais atvejais“, – sako UGPS pirmininkas.
Policininkų atstovė užsimena apie planuojamus protestus
Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) pirmininkė Roma Katinienė tvirtino, kad kitų metų biudžete numatytų lėšų pareigūnų algų didinimui – 45,3 mln. eurų – nepakanka.
„Iš tikrųjų kol kas kalbame apie nieką, nes biudžete tai, kas dabar pateikta... Realiai net policijos algų didinimui yra pateiktas didesnis poreikis. Vadinasi, mes kol kas neturime apie ką labai diskutuoti“, – pažymėjo R. Katinienė.
Kaip teigė LPPS vadovė, vykstant diskusijoms apie būtinybę identifikuoti ir atremti grėsmes nacionaliniam saugumui, pamirštama, jog su tokiais iššūkiais valstybės viduje pirmiausia susiduria būtent statutiniai pareigūnai.
„Mes, pareigūnai – ir policijos, ir visų kitų institucijų – suprantame, kad vyksta diskusija apie nacionalines grėsmes. Bet man labai keistas tas požiūris, kai nekalbama apie nacionalines grėsmės viduje, jos juk nėra vien išorėje. Pirmiausia reikėtų žiūrėti ir į vidų, turėti motyvuotus ir lojalius pareigūnus, kurie, atėjus tai dienai X, kovotų su išorės priešais, nes išorės priešų viduje irgi yra pakankamai“, – pažymėjo L. Katinienė ir pridūrė, kad toks požiūris neatsispindi kitų metų biudžeto projekte.
Policijos pareigūnų atstovė sakė, kad norint sustiprinti statutinių pareigūnų pozicijas, pagerinti jų darbo sąlygas, dalį gynybai skirtų lėšų galima būtų nukreipti į statutines įstaigas.
Kartu LPPS pirmininkė ragino politikus sugrįžti prie idėjos pasirašyti partijų susitarimą, kuriuo būtų įsipareigojama teisėsaugos institucijoms finansuoti skirti tam tikrą dalį nuo bendrojo vidaus produkto.
Kalbėdama apie policininkų darbo užmokestį, R. Katinienė tvirtino, kad Lietuva šiuo klausimu atsilieka nuo kitų Europos šalių.
„Kiek mes bendravome su užsienio partneriais, jeigu prieš kelerius metus dar galėjome pasakyti, kad nėra labai blogai, galėtų būti geriau, tai dabar matome, kad Europos lygmeniu Lietuvos policija, bent jau vertinant policininkus, kurie tikrai atlieka daugiausia funkcijų, (...) realiai uždirba mažiausiai“, – komentavo pašnekovė.
„Kalbant su pareigūnų bendruomenėmis apie tai, ką reikėtų keisti, pareigūnai kalba ne tik apie darbo užmokesčio didinimą, bet ir apie motyvaciją, taip pat per ilgalaikę strategiją. Tai galėtų būti ir socialinės garantijos: vienas galima gerinti per trumpesnį laikotarpį, kitas – per ilgesnį“, – pridūrė R. Katinienė.
LPPS vadovė užsiminė, kad valdžiai neatsižvelgus į profesinių sąjungų pastabas dėl valstybės biudžeto projekto, pareigūnų atstovai gali organizuoti protestus.
„Šitoje geopolitinėje įtampoje būtų sudėtinga imtis tokių priemonių. Tačiau iš tikrųjų turime idėją. Labai nenorėčiau, kad tektų organizuoti itališką streiką, kai uždaromi miesto centrai ir panašiai, bet tikrai minčių turime“, – kalbėjo R. Katinienė.
Perspėjo apie didžiausią pareigūnų trūkumą nuo VSAT įsikūrimo
Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos (LPPPS) pirmininkas Jevgenijus Amelinas, komentuodamas kitų metų biudžeto projektą, pabrėžė, jog pasieniečiai tikėjosi ne 7,5 proc. algų didinimo, o bent 10 proc.
J. Amelinas teigė manantis, jog nėra normalu, kai ant pasieniečių pečių krenta su dvejomis ekstremaliomis situacijomis susijusios užduotys, tačiau į jų pastabas ir norus nėra įsiklausoma.
„Kai buvome pas ministrą pirmininką, aš priminiau, kad pas mus Lietuvoje valstybės lygio ekstremalias situacijas skelbia Vyriausybė ir sakiau, kad šiuo metu yra paskelbtos dvi ekstremaliosios situacijos, susijusios su oro balionais ir neteisėta migracija. Ir dabar gaunasi taip, kad abi jos krenta ant pasieniečių pečių. Viena ranka skelbiama ekstremali situacija valstybės lygiu, valstybė tarytum pripažįsta, kad yra didelė problema tam tikroje srityje, bet kita ranka, kuria turėtų visam tam duoti pakankamų resursų, kad problemos būtų pažabotos, nėra duodama pakankamai“, – Eltai kalbėjo LPPPS vadovas.
J. Amelinas pabrėžė, kad būtent pasieniečiai šiuo metu tiesiogiai susiduria su grėsmėmis, kurioms valstybė skiria ypatingą dėmesį, dėl jų nerimauja ir visuomenė. Visgi, kaip kartojo pasieniečių atstovas, valdžia neskuba labiau didinti pareigūnų algų ar efektyviau investuoti į jų aprūpinimą.
„Dabar ir dangus neapsaugotas, ir balionai kartas nuo karto vis dar praskrenda, ir skrydžiai atšaukiami dėl to, ir migrantai tampa vis įžūlesni ir taip toliau. Matau, kad Lietuvos piliečiui ta tema tikrai rūpi. Apie tai yra daug kalbama ir per visas žiniasklaidos priemones. Bet gaunasi taip, kad mes nepasiryžę tai spręsti. Arba mes tik deklaruojame, kad tai sprendžiame, bet finansine prasme sakoma, kad galima pinigų skirti tik tiek“, – aiškino J. Amelinas.
Jo teigimu, viena didžiausių bėdų, apie kurias, panašu, valdžios atstovai nesusimąsto, yra kitąmet prognozuojamas rekordinis pasieniečių trūkumas sistemoje. Anot J. Amelino, 2027 m. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT) gali trūkti 14–16 proc. pareigūnų.
Pasak LPPPS vadovo, nepanašu, kad Vyriausybė galėtų efektyviau spręsti šią problemą, labiau didindama pasieniečių algas, taip pat skirdama daugiau finansų ir pareigūnų socialinėms garantijoms.
„Aš jau čia nešneku apie kelionės išlaidas (išlaidų kelionėms iki darbovietės kompensavimas – ELTA), dėl kurių mes irgi jau trečius metus labai garsiai kalbame. Degalams pabrangus, mums kalbama apie kitas profesijas, sako: „Čia padidėjo išlaidos kelionėms ne tik jums, bet ir mokytojui, padidėjo socialiniam darbuotojui“. Bet pastarieji gal apskritai nesusiduria su išlaidomis kelionėms“, – dėstė J. Amelinas.
Numatomas 7,5 proc. algų pareigūnams didinimas
Vyriausybei pritarus 2027 metų valstybės biudžeto projektui, vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigė, kad statutinių pareigūnų atlyginimai kitąmet vidutiniškai turėtų augti apie 7,5 proc. arba maždaug 128 eurais į rankas. Jis taip pat nurodė, kad dabartinis finansavimas nepatenkina visų statutinių tarnybų poreikių, todėl bus ieškoma galimybių skirti papildomų lėšų.
Pasak M. Katelyno, jo pirminis tikslas buvo pareigūnų atlyginimus didinti 10–12 proc., tačiau šį siekį pakoregavo valstybės finansinės galimybės ir prioritetas gynybai.
Ministras anksčiau minėjo, kad ketinama parengti penkerių metų pareigūnų atlyginimų didinimo planą. Jį tikimasi patvirtinti šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje.