„Šiandien nacionalinėje politikoje viską užgožia valdančiųjų blaškymasis, nesutarimai dėl prioritetų. Smarkiai vėluojantys sprendimai gynybos srityje ir pažadai, kurių įgyvendinimas kelia abejonių. Vieną dieną paskelbiamas naujas planas, kitą paaiškėja, kad nėra nei aiškaus finansavimo, nei susitarimų. Ir svarbiausia – jokios atsakomybės už tai, kas bus toliau“, – Liberalų sąjūdžio tarybos posėdyje teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Koalicijoje nesutariama, koks bus biudžetas. Bet dėl vieno jau sukirsta rankomis – už puotą mokės tie, kurių prie stalo dar nėra. Tai ne vien tuščias politinis triukšmas viešojoje erdvėje – jis turi ir pasekmes“, – akcentavo politikė.
Liberalų lyderė atkreipia dėmesį, kad šį chaotišką valdymo būdą galima pastebėti ne tik nacionalinėje politikoje, bet ir savivaldoje.
Akcentuoja, apie ką mažai kalbama dėl biudžeto: „Čia opiausia dalis“
„Deja, toks chaotiškas valdymo būdas neapsiriboja vien nacionaline politika. Chaosas persimeta į savivaldą, kai vietos valdžia nežino, kokių sprendimų tikėtis iš valstybės, kai jai pavedamos naujos funkcijos, bet neskiriama lėšų joms vykdyti. Kai prioritetai keičiami greičiau, nei savivaldybės spėja pasiruošti“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.
„Politinė kultūra, kurioje dominuoja blaškymasis ir atsakomybės kratymasis, turi pasekmių. Ir pirmiausia tai pajunta žmonės – tie, kurie turi idėjų ir drąsos jas įgyvendinti“, – pridūrė ji.
Susiję straipsniai
Siūlo daugiau savarankiškumo savivaldai
Todėl V. Čmilytė-Nielsen pabrėžia, kad artėjantiems rinkimams besirengiantys liberalai siūlo siekti savarankiškesnės ir stipresnės savivaldos.
„Mūsų pasiūlymas – stipresnė ir savarankiškesnė savivalda. Kuo didesnė surenkamų mokesčių dalis turi likti vietos biudžetuose. Savivaldybėms reikia daugiau laisvės tvarkyti savo mokesčius ir rinkliavas. O naujos funkcijos turi būti perduodamos tik numačius joms įgyvendinti reikalingus finansus“, – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė, akcentuodama pasitikėjimo svarbą.
„Tai nėra vien techninis biudžetų paskirstymo klausimas. Tai pasitikėjimo klausimas. Ar tikime, kad žmonės, gyvenantys konkrečioje savivaldybėje, geriau žino, kokių sprendimų jiems reikia? Ar pasitikime vietos bendruomenėmis ir jų išrinktais atstovais? Ar leidžiame jiems veikti, ar tik perduodame nurodymus iš centro? Savivalda turi pasitikėti žmogumi. Gyventojas negali būti tik paslaugų gavėjas ar stebėtojas, kurį prisimename prieš rinkimus. Jis turi turėti realią galimybę pats spręsti, kas vyksta jo artimiausioje aplinkoje“, – tęsė ji.
Anot politikės, liberalai atsakingą savivaldą supranta per duotų įsipareigojimų kasdienį įgyvendinimą.
V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad partijos keliami kandidatai į merus gerai pažįsta savo savivaldybių bendruomenes.
„Šiandien pristatome ir kandidatus – žmones, kurie šią politiką turės paversti darbais. Kandidatai yra partijos ryšys su bendruomene. Jie gerai pažįsta savo miestą ar rajoną, žino, kuo gyvena skirtingos seniūnijos, girdi vietos žmonių rūpesčius. Tai mūsų stiprybė – žmonės, kurie jau dirba bendruomenėse, turi vietos gyventojų pasitikėjimą ir gali telkti kitus. Mūsų pareiga parodyti, kad esame to pasitikėjimo verti“, – pabrėžė ji.
„Ir ten, kur turime merus, ir ten, kur dalyvaujame valdyme, ir ten, kur būdami opozicijoje keliame nepatogius klausimus. Taip pat turime parodyti savo vertę savivaldybėse, kuriose mūsų atstovų tarybose dar nėra. Savivaldos rinkimuose balsuojama ne tik už konkrečius žmones, bet ir už politines vertybes, kurioms jie atstovauja. Tai ir yra mūsų galimybė. Turime nuosekliai laikytis savo linijos, savo pozicijos. Ne garsiau už kitus kalbėti apie chaosą, o rodyti, ką reiškia veikti atsakingai“, – teigė partijos pirmininkė.
ELTA primena, kad savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų kovo 7 dieną.