Tai savo nutarime pažymi Vyriausybė, įvertinusi Seimo narės konservatorės Daivos Ulbinaitės pavasarį parlamentui pateiktas įstatymų pataisas.
Jose siūloma nustatyti 16 metų „skaitmeninės pilnametystės“ riba, anot ministrų kabineto, nėra suderinta nei su galiojančiu duomenų apsaugos reguliavimu, nei su Nepilnamečių apsaugos įstatyme naudojama amžiaus klasifikacija.
„Įstatymo projekte nepakankamai aiškiai apibrėžiamas siūlomos 16 metų ribos santykis su kitais nepilnamečių galėjimo savarankiškai naudotis informacinės visuomenės paslaugomis ir duoti sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo teisiniais režimais. Įstatymas, atsižvelgiant į galimą informacijos poveikį nepilnamečiams, nustato skirtingas amžiaus ribas (7 metų, 14 metų ir 18 metų), tačiau 16 metų riba įstatyme nėra nustatyta, todėl siūlymas įvesti naują amžiaus ribą nesuderintas su įstatyme nustatyta amžiaus klasifikacija pagal galimą viešosios informacijos (turinio) poveikį nepilnamečiams“, – priimtame nutarime pažymi Vyriausybė.
Specialistai įspėja: vaikų ekranų įpročiai gali turėti pasekmių ir vėliau
Jos vertinimu, siūlomas reguliavimas iš dalies perteklinis. ES Skaitmeninių paslaugų aktas ir nacionaliniai teisės aktai, anot ministrų kabineto, jau nustato platformų pareigas užtikrinti aukštą nepilnamečių privatumo, saugos ir saugumo lygį, taip pat numato priežiūros institucijų kompetenciją bei sankcijas.
Be to, Europos Komisijos 2026 m. rugsėjo 17 d. pateiktu ES vaikų akto (EU Kids Act) pasiūlymu numatoma toliau plėtoti nepilnamečių apsaugos reguliavimą ES lygmeniu. Šiame pasiūlyme savarankiškas naudojimasis socialinių tinklų paslaugomis būtų siejamas su 15 metų.
Susiję straipsniai
„Pagal ES vaikų akto pasiūlymą jaunesni nei 13 metų vaikai negalėtų naudotis socialinių tinklų paslaugomis, 13–14 metų vaikams būtų numatoma galimybė naudotis tam tikromis paslaugomis per tėvų ar globėjų valdomas riboto funkcionalumo paskyras, o nuo 15 metų būtų galima savarankiškai susikurti ir valdyti socialinio tinklo paskyrą“, – sakoma nutarime.
Todėl nacionalinio reguliavimo nustatymas šiuo metu, anot jo, galėtų lemti reguliavimo fragmentaciją ir neatitiktų teisėkūros tikslingumo principo.
„ ES vaikų akto pasiūlymu taip pat siekiama suderinti amžiaus patvirtinimo ir kitus nepilnamečių apsaugos reikalavimus ES lygmeniu, taip mažinant skirtingų nacionalinių taisyklių fragmentacijos riziką. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu siūlomos 16 metų amžiaus ribos santykis su ES vaikų akto pasiūlyme numatoma 15 metų riba nėra pakankamai aiškus, o aptariamo teisinio reguliavimo nustatymas nacionaliniu lygiu iki ES lygmens reguliavimo proceso pabaigos galėtų lemti skirtingų amžiaus ribų ir skirtingų prieigos prie skaitmeninių paslaugų režimų taikymą. Kadangi ES vaikų akto pasiūlymu siekiama suderinti šią sritį ES lygmeniu, įstatymo projektu siūlomas reguliavimas neatitinka teisėkūros tikslingumo principo“, – išvadoje nurodo Vyriausybė.
Tektų tikrinti visų naudotojų amžių?
D. Ulbinaitė taip pat siūlo įpareigoti socialinių tinklų platformas įdiegti technologines priemones, kurios leistų realiai patikrinti vartotojų amžių. Siūlomas amžiaus patvirtinimo mechanizmas, Vyriausybės nuomone, nėra pakankamai techniškai pagrįstas, kelia duomenų apsaugos rizikų, stokoja techninio įgyvendinimo pagrįstumo.
Siekiant nustatyti, ar naudotojui yra 16 metų, Vyriausybė pastebi, kad praktiškai tektų tikrinti visų naudotojų amžių.
„Kadangi amžiaus patvirtinimo priemonėmis siekiama neleisti asmenims, jaunesniems nei 16 metų, naudotis paslaugomis be tėvų ar atstovų pagal įstatymą sutikimo, tokių priemonių taikymas faktiškai reikštų ne tik nepilnamečių, bet visų vartotojų amžiaus patikrą. Todėl dėl asmenų iki 16 metų apsaugos įvesta priemonė taptų bendro pobūdžio amžiaus patikros infrastruktūra“, – teigiama Vyriausybės išvadoje.
Joje pažymima, kad ES vaikų akto pasiūlyme numatyta, kad socialinių tinklų ir vaizdo dalijimosi paslaugų teikėjai turėtų tikrinti naudotojų amžių, kai kuriama nauja paskyra, o amžiaus tikrinimas turėtų būti atliekamas užtikrinant naudotojų privatumą.
„Todėl nacionalinio amžiaus patikros reguliavimo nustatymas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į jau formuojamą bendrą ES amžiaus patikros infrastruktūrą ir ES vaikų akto pasiūlyme numatomą jos naudojimą“, – mano Vyriausybė.
Atkreipia dėmesį ir į kitas aktualias rizikas
Vyriausybės nuomone, svarbu efektyviai apsaugoti nepilnamečius ne tik nuo žalingos informacijos, bet ir kitų žalingų praktikų, pavyzdžiui, patyčių, pavojingų kontaktų kūrimo.
„Įvertinus šiuolaikinių skaitmeninių technologijų plėtrą ir su tuo siejamas opias problemas – intensyvų socialinių tinklų naudojimą, priklausomybę nuo išmaniųjų telefonų, socialiniuose tinkluose atsirandantį pavojingą, manipuliuojantį, pornografinį ar smurtinį turinį, skatinantį netinkamą, neretai fizinei ir psichinei sveikatai, net gyvybei pavojingą elgesį, svarbu efektyviai apsaugoti nepilnamečius ne tik nuo žalingos informacijos, bet ir kitų žalingų praktikų: patyčių, pavojingų kontaktų kūrimo, netinkamo elgesio, perteklinio nepilnamečio asmens duomenų tvarkymo ir pan.“, – sakoma išvadoje.
Todėl tinkamo amžiaus ribos nustatymas, anot ministrų kabineto, yra tik viena iš rizikos mažinimo priemonių, kurių gali būti ir daugiau, pavyzdžiui, nepilnamečiams pritaikytas interneto platformos dizainas, turinio (įskaitant reklaminį) moderavimo sistemos ir kt.
Minėtame įstatymo projekte siūlomas įpareigojimas, anot ministrų kabineto, neapima kitų aktualių rizikų, susijusių su skaitmeninių paslaugų dizainu, rekomendavimo sistemomis, nepageidaujamais kontaktais, pertekliniu naudojimu ir kitomis nepilnamečių saugumui reikšmingomis aplinkybėmis.
Beje, šios rizikos ir jas mažinančios priemonės jau reglamentuojamos Skaitmeninių paslaugų akte. Taip pat ES vaikų akto pasiūlymu siūloma papildomai nustatyti nepilnamečiams saugaus paslaugų dizaino, amžiaus patvirtinimo, privatumo nustatymų, nepageidaujamų kontaktų ribojimo, rekomendavimo sistemų ir kitus reikalavimus.
„Papildomos priemonės, susijusios su nepilnamečių apsaugos (nuo žalingo viešosios informacijos poveikio) veiksmingumo stiprinimu, ir toliau turėtų būti vystomos ne nacionaliniu, bet ES lygmeniu. Kadangi ES vaikų akto pasiūlymu siekiama nustatyti ES mastu suderintą nepilnamečių apsaugos skaitmeninėje erdvėje sistemą, įstatymo projektu papildomų nacionalinių priemonių nustatymas šioje srityje lemtų jų nesuderinamumą su ES teise ir sukurtų dubliuojantį ar fragmentuotą teisinį reguliavimą“, – sako Vyriausybė.
Mato praktines atsakomybės taikymo problemas
Vyriausybė skeptiškai vertina D. Ulbinaitės siūlymą nustatyti administracinę atsakomybę internetinių platformų paslaugų teikėjų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už nepilnamečių apsaugos reikalavimų pažeidimus.
Kadangi atsakomybė už tai jau numatyta Skaitmeninių paslaugų akte, Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekse, naujas sankcijas Vyriausybė laiko netikslingomis. Be to, pasaulinių platformų veiklos nacionalinis reguliavimas ir sankcionavimas praktikoje, jos nuomone, būtų sunkiai įgyvendinami.
„Lietuva neturi realių galimybių paveikti tokių paslaugų teikimo sąlygų, nes minėti paslaugų teikėjai, teikdami jų įmonės vidaus politiką atitinkančias paslaugas, neturi suinteresuotumo vadovautis atskirų valstybių, ypač pasižyminčių maža rinka, nacionaliniais teisės aktais. Iš to kyla ir praktinio administracinio poveikio priemonių taikymo problema – bet kuriai priežiūros institucijai taikyti šias priemones ne Lietuvoje įsisteigusiems tarpininkavimo paslaugų teikėjams dėl Lietuvos nacionalinių teisės aktų pažeidimų būtų sudėtinga“, – išvadoje nurodo Vyriausybė.
ELTA primena, kad šių metų balandžio mėnesį Seimas pradėjo svarstyti D. Ulbinaitės pateiktas įstatymų pataisas, kurias priėmus jaunesni negu 16 metų vaikai galėtų naudotis socialiniais tinklais tik su patvirtintu tėvų leidimu.
Jos parengtos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos, Elektroninių ryšių įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisos įpareigotų socialinių tinklų platformas įdiegti technologines priemones, kurios leistų realiai patikrinti vartotojų amžių. Nesilaikant šio reikalavimo, platformoms būtų taikoma administracinė atsakomybė.
Pagal siūlomą projektą, socialinio tinklo paslaugų teikėjui, nesilaikančiam nustatytų amžiaus patikros įsipareigojimų, būtų skiriama bauda: už pirmą pažeidimą nuo 500 iki 1,5 tūkst. eurų, už pakartotinį – nuo 1,5 tūkst. iki 4 tūkst. eurų.
Šią iniciatyvą po pateikimo palaikė 65 tautos atstovai, niekas nebuvo prieš, 9 susilaikė. Projektai atiduoti svarstyti Seimo komitetams.
Tikimasi, kad siūlomos įstatymų nuostatos sumažins jaunesnių nepilnamečių patekimą į internetines platformas be tėvų žinios, bus aiškiau apibrėžtos paslaugų teikėjų pareigos.