V. Gapšys interviu Eltai sakė, kad, nepaisant, kokie bus tolesni teismų sprendimai dėl jo lygtinio paleidimo, kitų metų vasario 1 d. lygtinis paleidimas jam bus taikomas privaloma tvarka ir teismo patvirtinimo nebereikės – jis bus atlikęs tris ketvirtąsias bausmės. Pagal įstatymą, tokiu atveju jam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, nes nuteistasis nepatenka į kategorijas asmenų, nuteistų už itin sunkius nusikaltimus, kuriems lygtinis paleidimas negali būti taikomas, taip pat tokiems, kurie nedaro pažangos ir t.t.
Eltos žurnalistė su V. Gapšiu bendravo dieną mobiliojo ryšio telefonu, kuomet nuteistas dirbo, turėjo teisę išeiti į laisvę, naudotis transportu.
Buvęs politikas, teisininkas per nelaisvėje praleistus metus sako perpratęs kalėjimų sistemos trūkumus ir, jei turėtų galimybę, įneštų pokyčių.
Susiję straipsniai
– Neseniai buvo paskelbtas dar vienas nepalankus sprendimas dėl jūsų lygtinio paleidimo. Apeliacinis teismas nenagrinėjo jūsų prašymo perduoti spręsti klausimus dėl lygtinio paleidimo kitam apygardos teismui?
– Aš kiekvieną dieną būnu darbe, Vilniuje. Už kelių kilometrų yra mokykla, bet aš negaliu paimti vaikų ir nuvežti jų į būrelį. Reikia padėti, vežioti vaikus. Natūraliai jautiesi negerai, kai netenkina prašymų dėl lygtinio paleidimo. Sistema veikia ne taip: jeigu man dabar pritaikytų lygtinį paleidimą, aš išeičiau mėnesiu, dviem mėnesiais į lygtinį paleidimą anksčiau. Tai yra reikšminga: yra šeima, vaikai, reikia padėti vežioti vaikus į mokyklą, būrelius. Aš kiekvieną dieną būnu darbe, Vilniuje, už kelių kilometrų yra mokykla, bet negaliu paimti vaikų iš mokyklos ir nuvežti jų į būrelį. Vienu metu leido, paskui nusprendė, kad nėra pagrindo ir nebeleido.
Turbūt reikia padaryti „Diena su nuteistuoju“. Būdamas Seimo nariu, organizavau renginį „Diena su Seimo nariu“. Kaip jūs galite paaiškinti tokį dalyką? Savaitgaliais man leidžiama namo grįžti pas artimuosius. Aš pirmadienį iš ryto atsikeliu ir nuvežu vaikus, paleidžiu juos prie mokyklos ir važiuoju į Kauną. Turiu grįžti iki nustatyto laiko atsižymėti. Iš mokyklos važiuoju tiesiai į kalėjimą. Pravažiuoju pro savo ofisą. Aš važiuoju į Kauną vien tam, kad nusiimčiau apykoję ir papūsčiau į alkoholio kiekio matuoklį. Savaitgaliui man uždeda apykoję.
– Vilniaus pareigūnai to negali padaryti?
– Apie ką ir kalba – rašiau raštu, prašiau žodžiu, bet neįtikinau. Sakau: „jūs man uždedate apykoję, jūs matote, kur aš esu, aš negaliu pasislėpti. Gal po savaitgalio pas šeimą Vilniuje leiskit man pirmadienį tiesiai į darbo vietą Vilniuje važiuoti ir vakare, po darbo grįžus į Kauną nusiimsiu apykoję“. Sako: „ne, negalima“. Be apykojės grįžtu į darbo vietą Vilniuje, po to vėl vakare važiuoju į Kauną. Kokia to logika? Patys pareigūnai sako, kad čia yra nesąmonė. Ten, kur aš atlieku bausmę, yra nuteistų už įvairius nusikaltimus. Jums atrodo, kurie už nužudymą teisti, visiems deda apykoje?
– Turėtų segti…
– Tikrai ne visiems, apykojės dedamos ne visiems.
– Jūs teistas du kartus, gal todėl sega apykoję?
– Yra ir po tris kartus teistų. Aš nebėgu, nesislapstau, man buvo atsakymas: „Tu suprask...“.
Aš apskundžiau, man pasidarė keista, kad valstybėje ir pinigai leidžiami, ir, iš dalies galima sakyti, piktnaudžiaujama įstatymu. Aš jau likusią bausmės dalį išgyvensiu su apykoje. Man gaila tų žmonių, kurie neturi teisinio išsilavinimo, kurie negali skųsti tokių dalykų, kurie yra beprasmiški ir absurdiški.
Apie konvojavimą: neseniai buvo pabėgęs marokietis. Pažiūrėkit, kaip leidžiami mūsų pinigai konvojavimui – kai atlieki bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dar negali važinėti į darbą, bet gali važiuoti kelioms paroms namo... Buvo atvejis, kai žmogus iš kalėjimo važinėjo namo ir susirgo. Žmogų, kuris prieš dieną vaikščiojo Laisvės alėjoje su apykoje, nuveža į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, konvojuoja, išrašo siuntimą į kliniką, tada du pareigūnai surakintą antrankiais žmogų veža pas gydytoją į ligoninę. Ten jį apžiūri, vėl veža į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir tada vėl atgal atveža į kalėjimą. Kiek tai pinigų kainavo? Absurdų absurdas. Aš ministrei, kai lankėsi kalėjime, sakiau: „kaip taip galima švaistyti valstybės pinigus!“.
Jeigu jau pasitiki žmogumi ir išleidi į namus, uždėk apykoję ir pasakyk: „nuo 3 iki 4 valandos tu turi būti ligoninėje, o vėliau grįžk“. Pasakai: „tu su apykoje, mes tave stebėsime“. Kam tas konvojavimas, kam tie antrankiai? Prieš dieną juo pasitikėjome, o dabar staiga jau nepasitikime juo. Toje sistemoje švaistomos krūvos pinigų. Kalėjimų tarnybos biudžetas yra 100 milijonų eurų. 80 milijonų eurų – atlyginimams. Kai kalbama, kad ten trūksta darbuotojų, trūksta atlyginimų – ne, ten trūksta tvarkos ir gebėjimo tvarkytis su tais pinigais. Su tokia pinigų suma nesugebėti užtikrinti funkcijų! 100 milijonų padalinti iš 4 tūkstančių, kiek dabar yra nuteistųjų, yra 25 tūkstančiai. 25 tūkstančiai eurų per metus vienam nuteistajam – įspūdinga suma. Aš sistemą matau iš vidaus, aš matau neefektyvius, neracionalius sprendimus. Jeigu aš būčiau ministru – 20 proc. nubraukčiau, kelis įstatymus pakeisčiau, būtų 20 mln. eurų pigiau. Ne daugiau pinigų, o tvarkos.
Jeigu jūs parašysite, aišku, pasmerks mane. Suprantu, kad jiems nepatinka, aš rakštis – kalėjimui. Aš jiems sakau: „sistema veikia ne taip“.
Nuteistieji kartais prašo ne laisvės, o galimybės užsiimti veikla. Nėra visi angeliukai, kaip vaikų darželyje, žmonės padarė nusikaltimus, visko yra, bet nereiškia, kad sistema neturi būti patobulinta. Kai kas neblogai padaryta, yra, kur mes pajudėję į priekį, bet sakau – galimybės tobulėti labai didelės.
– Važinėjate iš kalėjimo Kaune dirbti į ofisą Vilniuje. Kodėl?
– Aš elgiuosi pagal nustatytas taisykles – aš negaliu dirbti iš kalėjimo, aš turiu dirbti laisvėje, nes tai vienas iš resocializacijos tikslų. Darbinei veiklai kalėjimo patalpų naudoti negaliu. Važinėju, esu dažnas svečias traukinyje – galėčiau vardinti ir vardinti traukinių stoteles, grafikus. Vilniuje dirbu ir klientus konsultuoju verslo valdymo ir kitais klausimais.
– Manote, kad jau esate pasitaisęs, nekelsite jokios grėsmės valstybei?
– Kartu pasvarstykim, kokią grėsmę valstybei galiu kelti?
Kartais pranešama apie trumpam į laisvę paleistus ir į kalėjimą po darbo, išvykų nustatytu laiku negrįžusius nuteistuosius. 99 proc sugrįžta, o viešai skelbiama apie tik keletą, kurie nesilaikė susitarimų. Iš tūkstančių išvažiavimų negrįžta tik vienetai.
Politikui skirtas 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimas
ELTA primena, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas V. Gapšiui skyrė 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
2023 m. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.
Už tai buvo susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.
Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis.
V. Gapšiui, R. Kurlianskiui ir E. Masiuliui buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės. E. Masiuliui kaip ir V. Gapšiui nepavyksta lygtinai išeiti į laisvę.