ELTA glaustai: iš ligoninės išleistas V. Adamkus, rinkimų Serbijoje ir Brazilijoje rezultatai

Pirmadienį kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus buvo išleistas iš Santaros klinikų.

Tuo metu susisiekimo ministras Juras Taminskas pristatė inicijuojamą griežtesnį reguliavimą elektrinių paspirtukų vairuotojams – siūloma riboti jų amžių, įvesti privalomą mikrojudumo priemonių registraciją ir didinti baudas už pažeidimus.

Kauno apygardos teismas atmetė laisvės atėmimo bausme nuteisto buvusio parlamentaro Vytauto Gapšio skundą dėl sprendimo jam netaikyti lygtinio paleidimo.

Užsienio aktualijose – rinkimų Serbijoje ir Brazilijoje rezultatai, aukšto rango delegacijų vizitas Teherane ir JT ekspertų kaltinimai Izraeliui bei Rusijai karo nusikaltimais bei nusikaltimais žmoniškumui.

Prezidentas Valdas Adamkus išleistas iš Santaros klinikų ir toliau sveiks namuose. V. Adamkaus sveikata sutriko rugsėjo 26 dieną, todėl prezidentas buvo hospitalizuotas. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose jam buvo atlikta chirurginė operacija.

Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas siūlo didinti loterijų ir azartinių lošimų mokesčius. Taip, pasak jo, būtų galima papildomai surinkti apie 35 mln. eurų pareigūnų atlyginimams didinti 2027 metais. Politiko teigimu, nors kitąmet numatomas 7,5 proc. statutinių pareigūnų atlyginimų augimas, įvertinus visam viešajam sektoriui taikomą bazinio dydžio didinimą, papildomas augimas siektų tik apie 5 proc. L. Kasčiūnas taip pat atkreipė dėmesį į pareigūnų trūkumą ir teigė, kad papildomą finansavimą galima užtikrinti nedidinant valstybės skolos.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis teigia, kad už Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) finansinės padėties suvaldymą atsakinga jos vadovybė. Praėjusią savaitę ligoninės dalininkai paprašė per dvi savaites pateikti duomenis apie skolas, išlaidas ir finansų planavimą bei parengti stabilizavimo planą. Pasak ministro, nepavykus rasti sprendimų, dalininkams teks priimti atitinkamus sprendimus. KUL pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 4,9 mln. eurų veiklos nuostolį, o vadovybė įspėja, kad nekeičiant atlyginimų skaičiavimo tvarkos iki 2027 m. pabaigos deficitas gali padidėti dar 11–15 mln. eurų.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas siūlo griežtinti elektrinių paspirtukų naudojimo tvarką. Jo teigimu, numatoma riboti vairuotojų amžių, įvesti privalomą mikrojudumo priemonių registraciją ir didinti baudas už pažeidimus. Įstatymų pakeitimus Seimui planuojama pateikti šioje rudens sesijoje, o jų įsigaliojimas numatomas nuo kitų metų balandžio. Pagal siūlymą, paspirtukus būtų galima vairuoti nuo 18 metų, o nuo 16 metų – išklausius specialius kursus. Visos mikrojudumo priemonės turėtų būti registruojamos, o galingesnėms nei 1 kilovato (kW) ir greitesnėms nei 25 km per valandą būtų privaloma techninė apžiūra, civilinės atsakomybės draudimas ir A kategorijos vairuotojo pažymėjimas. Taip pat siūloma už pirmą pažeidimą baudą didinti nuo 450 iki 900 eurų, už pakartotinį – nuo 900 iki 1,8 tūkst. eurų, numatyti galimybę konfiskuoti priemonę. Šiemet, ministro teigimu, eismo įvykiuose sužeistų paspirtukininkų skaičius išaugo 11 proc. – nuo 167 iki 185, iš jų 95 buvo nepilnamečiai. J. Taminskas neatmetė, kad, nepasiteisinus griežtesniam reguliavimui, ateityje galėtų būti svarstomas ir elektrinių paspirtukų draudimas.

Pasijutęs prastai finansų ministras Taurimas Valys išvyko į gydymo įstaigą pasitikrinti sveikatos ir atlikti tyrimų. Tai Eltai patvirtino ministro patarėja komunikacijos ir viešųjų ryšių klausimais Jolanta Butkevičienė. Pasak jos, šiuo metu laukiama tyrimų rezultatų, todėl daugiau informacijos apie ministro sveikatos būklę kol kas nėra.

„Investors’ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas sako, jog Lietuvai siekiant pritraukti daugiau naujų investuotojų, būtina gerinti investicinę aplinką, didinti darbo našumą ir sudaryti palankesnes sąlygas aukštos kvalifikacijos darbuotojams atvykti į šalį. Po pirmadienį vykusio susitikimo su Vyriausybe jis teigė, kad Lietuva išlieka patraukli jau veikiantiems investuotojams, tačiau naujų plyno lauko investicijų trūksta, be kita ko, dėl geopolitinės situacijos ir viešojoje erdvėje skleidžiamų nerimo žinučių. Asociacija taip pat siūlo reinvestuojamo pelno lengvatą taikyti visuose ekonomikos sektoriuose ir atsisakyti dvejų metų apribojimo. R. Valiūno teigimu, tokios lengvatos poveikis biudžetui galėtų siekti apie 60 mln. eurų, o ne anksčiau prognozuotus 300 mln. eurų. Verslo atstovas taip pat siūlė svarstyti fiksuoto mokesčio modelį į Lietuvą grįžtantiems emigrantams ir aukštos kvalifikacijos užsieniečiams, pabrėžė tarptautinio susisiekimo svarbą bei ragino skolintas valstybės lėšas naudoti ekonomikos augimui, o ne „pravalgyti“.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas tikisi, kad investuojamo pelno lengvata galėtų įsigalioti kitų metų birželį arba liepą. Pasak jo, nors iš pradžių dėl šios priemonės valstybė surinktų mažiau pajamų, po dvejų metų ji galėtų atsipirkti dėl didesnio produktyvumo ir aukštos pridėtinės vertės kūrimo. Ministras viliasi, kad įstatymo pakeitimai bus priimti Seimo rudens sesijoje – projektas jau pateiktas parlamentui, o toliau jį svarstys Seimo komitetai ir savo išvadą turės pateikti Vyriausybė. E. Grikšo teigimu, lengvata padėtų didinti Lietuvos konkurencingumą ir skatintų įmones investuoti į plėtrą, o šioje srityje šalis konkuruoja su tokiomis valstybėmis kaip Singapūras, JAV ir Vokietija.

Energijos skirstymo operatorius (ESO) po rugpjūčio audros klientams planuoja išmokėti apie 7 mln. eurų kompensacijų. Bendrovės duomenimis, gyventojams jau išmokėta beveik 1 mln. eurų, o dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo kreipėsi apie 13 tūkst. žmonių, prašoma suma viršija 3 mln. eurų. Kompensacijos priklauso klientams, kuriems elektros tiekimas nebuvo atkurtas ilgiau nei 72 valandas, taip pat gyventojams, patyrusiems tiesioginių nuostolių, pavyzdžiui, dėl sugedusio maisto, generatorių nuomos ar laikino apgyvendinimo. Pastaruoju atveju galima gauti nuo 220 iki 660 eurų, priklausomai nuo elektros tiekimo sutrikimo trukmės. ESO pabrėžia, kad klientai gali gauti abiejų rūšių kompensacijas. Rugpjūčio 22 d. audros piko metu elektra buvo dingusi daugiau kaip 268 tūkst. bendrovės klientų.

Prekybos tinklas „Candy POP“ karo tarnybą atliekantiems darbuotojams išsaugos darbo vietas ir mokės papildomas išmokas, sieksiančias iki 2,3 tūkst. eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Priklausomai nuo tarnybos trukmės, išmokos bus mokamos iki devynių mėnesių. Trumpalaikę savanorišką karo tarnybą atliekantiems darbuotojams ir Lietuvos šaulių sąjungos nariams taip pat bus suteikiamos trys papildomos apmokamų atostogų dienos per metus. Prie asociacijos „Visuotinė gynyba“ iniciatyvos prisijungusi bendrovė planuoja ir praktinius pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms mokymus. Asociacijos vadovo Tomo Godliausko teigimu, tokios darbdavių garantijos mažina darbuotojų finansinį neapibrėžtumą tarnybos metu.

Teismas kaltu dėl vagystės pripažino Maroko pilietį Issamą Toubalį ir skyrė jam arešto bausmę. Spalio viduryje šis vyras buvo pabėgęs iš teismo, kai buvo nagrinėjama jo byla. Tačiau užsienietis už vagystę nekalės, nes bausmę jau atliko būdamas suimtas. Bylos duomenimis, marokietis gegužę pagrobė svetimą turtą – jis įsibrovė į parduotuvę Šeškinėje, atrakino prekybos salėje esantį kasos aparatą ir iš jo pagrobė 1,7 tūkst. eurų.

Teismas atmetė laisvės atėmimo bausme nuteisto buvusio parlamentaro Vytauto Gapšio skundą dėl sprendimo jam netaikyti lygtinio paleidimo. Šis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Lygtinio paleidimo komisija buvo leidusi V. Gapšiui taikyti lygtinį paleidimą, tačiau tam prieštaravo prokurorai, o jų poziciją teismai palaikė. Pats nuteistasis po pastarojo teismo sprendimo ketina kreiptis į Generalinę prokuratūrą. V. Gapšys yra nuteistas „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje, jam skirta 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Studentų vadovaujamas judėjimas paskelbė pergalę Serbijos parlamento rinkimuose, užbaigdamas 14 metų trukusį Aleksandaro Vučičiaus dešiniųjų populistinės partijos valdymą. Pergalė pirmalaikiuose rinkimuose pasiekta po beveik dvejus metus trukusių antivyriausybinių protestų, kuriuos sukėlė 2024 m. įvykęs incidentas, kai Novi Sado geležinkelio stotyje įgriuvo stogelis. Per šią nelaimę žuvo 16 žmonių. Dėl šio įvykio daugelis kaltina korupciją. Jis sukėlė vienus didžiausių protestų Serbijoje nuo autoritarinio lyderio Slobodano Miloševičiaus nuvertimo 2000 metais. Sekmadienį balsuoti atėjo itin daug rinkėjų – užfiksuotas didžiausias aktyvumas per Serbijos parlamento rinkimus per daugiau nei tris dešimtmečius. A. Vučičius pralaimėjimą pripažino nepraėjus nė dviem valandoms po rinkimų apylinkių uždarymo. Sostinėje kilo audringos šventės – tūkstančiai į gatves išėjusių judėjimo šalininkų džiaugėsi vyriausybės, kurią kaltino giliai įsišaknijusia korupcija, pralaimėjimu. Preliminariais duomenimis, studentų judėjimas gali iškovoti 135–140 mandatų ir taip užsitikrinti absoliučią daugumą 250 vietų parlamente. Pergalę pasiekusiam „Studentų sąrašui“ Europos Sąjunga (ES) pasisiūlė glaudesnį bendradarbiavimą ir pažadėjo remti reformas, kuriomis siekiama stiprinti teisinę valstybę, žiniasklaidos laisvę ir demokratines institucijas bei kovoti su korupcija.

Brazilijos kairiųjų pažiūrų prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva sekmadienį laimėjo prezidento rinkimus. Jo varžovas Flavio Bolsonaro iškart atsisakė pripažinti pralaimėjimą ir pareiškė sieksiantis jų rezultatus anuliuoti. Oficialiais rezultatais, L. da Silva surinko 51,8 proc. balsų, o F. Bolsonaro – 48,2 proc. Už dabartinį prezidentą balsavo maždaug 4,4 mln. daugiau rinkėjų nei už jo varžovą. Senatorius F. Bolsonaro yra buvusio kraštutinių dešiniųjų prezidento Jairo Bolsonaro sūnus. Pastarasis atlieka 27 metų laisvės atėmimo bausmę už mėginimą įvykdyti valstybės perversmą po pralaimėjimo L. da Silvai 2022 m. rinkimuose. Rio de Žaneire griaudėjo fejerverkai ir aidėjo vuvuzelų garsai, o San Paulo gatves užplūdo tūkstančiai raudonai – L. da Silvos Darbininkų partijos spalva – apsirengusių pergalę švenčiančių žmonių. L. da Silva pradės ketvirtąją kadenciją prezidento poste. 2030 m. baigiantis jo naujajai kadencijai, jau dabar vienam iš vyriausių pasaulio lyderių L. da Silvai bus 85-eri.

Saudo Arabijos, Pakistano ir Turkijos aukšto rango delegacijos pirmadienį atvyko į Teheraną susitikti su Irano valdžios atstovais. Jos mėgins užkirsti kelią naujiems Irano, Izraelio ir Jungtinių Valstijų karo veiksmams, pranešė Irano užsienio reikalų ministerija. Derybos vyksta daugeliui Irano gyventojų nerimaujant dėl galimo plataus masto karo atsinaujinimo. Artėjant rinkimams Izraelyje ir Jungtinėse Valstijose, šių šalių vadovai vis griežtina grasinimus, o Irano vadovybė ir toliau tikina nenusileisianti. Pasak dviejų regiono pareigūnų, per derybas taip pat aptariamas karas Jemene ir Irano remiamų husių sukilėlių išpuoliai prieš Saudo Arabiją.

Gazos Ruože sudarytas paliaubų susitarimas nesustabdė Izraelio šioje teritorijoje vykdomo genocido, teigiama pirmadienį paskelbtoje Jungtinių Tautų (JT) įgaliotų nepriklausomų ekspertų grupės ataskaitoje. Ekspertai taip pat apkaltino Izraelio pajėgas Vakarų Krante vykdžius nusikaltimus žmoniškumui, įskaitant kankinimus ir išžaginimus. Ataskaitoje teigiama, kad Izraelis „toliau vykdo genocido veiksmus, siekdamas visiškai ar iš dalies sunaikinti Gazos Ruožo palestiniečius“. Tiek kaltinimus genocidu, tiek seksualine prievarta neigiantis Izraelis į paskelbtą ataskaitą iš karto nesureagavo. Okupuotų Palestinos teritorijų tyrimo komisijos išvadomis gali pasinaudoti Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) ar kitų jurisdikcijų prokurorai, siekdami užtikrinti teisingumą aukoms ir jų artimiesiems. Komisija siekia kuo išsamiau dokumentuoti kaltinimus nusikaltimais ir jų įrodymus, kad nusikaltimų vykdytojai būtų patraukti atsakomybėn.

Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą yra karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui, pareiškė JT Žmogaus teisių tarybos tyrimo komisija Ukrainos klausimais. JT Generalinei Asamblėjai Niujorke skirtoje ataskaitoje komisija nurodo, kad Rusija jau ne vienus metus sistemingai atakuoja šilumines elektrines, elektros perdavimo linijas, dujų infrastruktūros objektus ir kitus įrenginius. Praėjusią žiemą tūkstančiai namų ūkių turėjo verstis be šildymo, o milijonai žmonių buvo paveikti elektros tiekimo sutrikimų. JT komisijos vertinimu, šaltis neigiamai veikia Ukrainos gyventojų fizinę ir psichinę sveikatą. Nepriklausomi komisijos žmogaus teisių ekspertai taip pat atkreipė dėmesį, kad prasidėjus naujam šaltajam sezonui Rusijos atakos vėl suintensyvėjo. Komisija užsienio kovotojų verbavimo kontekste taip pat apkaltino Maskvą prekyba žmonėmis. Ataskaitoje teigiama, kad turima įtikinamų įrodymų, jog vyrai iš 29 valstybių buvo viliojami melagingais civilinio darbo pasiūlymais.