ELTA glaustai: JAV karių atvykimas į Lietuvą, diskusijos apie vaikų saugumą internete

Užsienio aktualijose – parlamento rinkimai Izraelyje, Suomijos ir Norvegijos lyderių skambutis Rusijos prezidentui, paliaubos Oleškuose ir Jungtinės Karalystės kaltinimai dviem asmenims dėl incidento JAV valdomoje karinėje bazėje.

Lietuvoje – dar daugiau sugrįžtančių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių. Prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad antradienį į mūsų šalį atvyksta daugiau kaip 200 amerikiečių. Pasak šalies vadovo, šiuo metu Lietuvoje jau dislokuota apie 120 JAV karių, o iki lapkričio vidurio jų skaičius turėtų išaugti iki maždaug tūkstančio ar daugiau. JAV pajėgos dislokuojamos Pabradėje, kur dalyvaus bendrose pratybose su Lietuvos kariuomene ir NATO sąjungininkais. Naujoji rotacija atvyksta po to, kai birželį iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip tūkstantis JAV karių.

Užsienio reikalų ministerija (URM) sieks, kad kitos Europos Sąjungos šalies konsulinis pareigūnas aplankytų Irane sulaikytas dvi Lietuvos pilietes. URM kanclerės Aistės Stakėnienės teigimu, su moterimis kol kas nepavyko susisiekti, o konsulinio vizito metu būtų siekiama išsiaiškinti jų laikymo sąlygas, sveikatos būklę ir teisinės pagalbos poreikį. Antradienį ministerija pranešė gavusi oficialų Irano patvirtinimą apie lietuvių sulaikymą. Moterų artimieji su jomis negali susisiekti nuo spalio 11 dienos, o sulaikymo priežastys kol kas nežinomos.

Prezidentūroje aptarti vaikų saugumo elektroninėje erdvėje klausimai. Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė teigė, kad didesnė atsakomybė už vaikų saugumą socialiniuose tinkluose turėtų tekti interneto platformoms. Pasak jos, Lietuva linkusi palaikyti bendrus europinius nepilnamečių naudojimosi socialiniais tinklais amžiaus ribojimus. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pranešė, kad policija parengė 2026–2030 metų priemonių planą, skirtą kovai su nepilnamečių nusikalstamumu skaitmeninėje erdvėje. Plane numatyti du pagrindiniai prioritetai – nepilnamečių seksualinio išnaudojimo internete prevencija ir jų verbavimo nusikalstamai veiklai užkardymas. Taip pat siūloma pasitelkti dirbtinį intelektą informacijai apie galimus nusikaltimus rinkti ir analizuoti.

Opoziciniai konservatoriai siūlo nuo 2030 metų įvesti visuotinį šaukimą į kariuomenę. Įstatymų pakeitimus inicijavęs partijos lyderis Laurynas Kasčiūnas teigė, kad dabartinė sistema, kai šauktiniai atrenkami atsitiktine tvarka, neužtikrina, jog tarnybą atliks visi nustatytus kriterijus atitinkantys jaunuoliai. Premjeras Mindaugas Sinkevičius akcentavo, kad pirmiausia būtina įvertinti kariuomenės galimybes parengti didesnį skaičių šauktinių. Pasak jo, šis klausimas bus svarstomas artimiausiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje.

Į naujos kadencijos Visuomenės informavimo etikos komisiją deleguotas neblaivus vairavęs žurnalistas ir politologas Vladimiras Laučius. Jį delegavo Regioninių televizijų asociacija. Žurnalistų profesionalų asociacijos (ŽPA) pirmininkė Birutė Davidonytė mano, kad V. Laučiaus paskyrimas diskredituoja pasitikėjimą visa institucija. Jis liepą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl vairavimo neblaiviam, tačiau jam dvejiems metams ir šešiems mėnesiams atimta teisė vairuoti bei nurodyta išieškoti 20,7 tūkst. eurų. Šį teismo sprendimą politologas apskundė.

Kalbama apie poreikį ateityje mažinti valstybės biudžete numatytą deficitą, kuris kitąmet turėtų siekti 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Prezidentas Gitanas Nausėda teigia pasigendantis tai numatančio Vyriausybės plano. Antradienį „Žinių radijui“ jis teigė, kad deficitą sumažinti bent vienu procentiniu punktu pareikalaus nemažai pastangų, todėl reikės toliau mažinti šešėlinę ekonomiką ir riboti biudžeto asignavimų valdytojų išlaidas. Pasak šalies vadovo, šiemet planuojant kitų metų biudžetą numatyta asignavimus mažinti 0,5 proc., o ateityje šią priemonę būtų galima kartoti arba taikyti didesniu mastu. G. Nausėda taip pat paragino valdančiuosius aktyviau tartis su koalicijos partneriais dėl biudžeto ir neperkelti atsakomybės kitai politinei kadencijai.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad siekiant mažinti biudžeto deficitą svarstoma didinti kai kuriuos mokesčius, peržiūrėti viešojo sektoriaus išlaidas ir efektyvinti valstybės institucijų veiklą. Antradienį žurnalistams jis sakė, kad valdančioji koalicija aptaria apie septynis papildomų pajamų pasiūlymus, įskaitant alkoholio ir tabako akcizų, lošimų bei žemės prie vandens telkinių apmokestinimo pakeitimus. Pasak premjero, galimybės reikšmingai mažinti išlaidas ribotos, todėl taip pat ketinama peržiūrėti valstybės įstaigas ir pareigybes, o viešojo sektoriaus veiklą efektyvinti pasitelkiant dirbtinio intelekto įrankius. M. Sinkevičius neatmetė, kad technologijų plėtra ateityje leistų atsisakyti dalies darbuotojų funkcijų ar pareigybių. Šios priemonės svarstomos Vyriausybei ieškant būdų mažinti 2027 m. numatomą 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitą.

Finansų ministras Taurimas Valys ir toliau lieka Santaros klinikose, kur yra prižiūrimas medikų, jo sveikatos būklė stabili. Tai Eltai patvirtino ministro patarėja Jolanta Butkevičienė. Pasak jos, pirmadienio rytą darbe pasijutęs blogai T. Valys kreipėsi į šeimos gydytoją, iš kurio gavo siuntimą pas kardiologą, tačiau vėliau savijautai pablogėjus nuvyko į Santaros klinikų Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Įvertinę jo būklę, medikai nusprendė ministrą hospitalizuoti Kardiologijos ir angiologijos centre. Šiuo metu ministro darbus perėmė viceministrai.

Nausėda sako, kad 5 proc. BVP, kitų metų biudžete numatytų gynybai, nepakanka planuojamiems pajėgumams vystyti, todėl būtina ieškoti finansinės pusiausvyros ir spartinti ginkluotės pirkimus. Antradienį „Žinių radijui“ šalies vadovas teigė, kad didesnį finansavimą riboja kiti valstybės įsipareigojimai, o beveik 4 proc. siekiantis biudžeto deficitas jau leidžia skirti gynybai 5 proc. BVP. Pasak prezidento, svarbiausiu prioritetu išlieka nacionalinės divizijos kūrimas, todėl galima svarstyti alternatyvią ginkluotę ir mažinti išlaidas kitose krašto apsaugos srityse. Kartu G. Nausėda ragina spartinti pirkimų procedūras, mažinti jų sezoniškumą ir aiškiau paskirstyti atsakomybę, išlaikant skaidrumą. Jo teigimu, ketvirtojo ketvirčio pradžioje buvo panaudota tik apie 45 proc. gynybai numatytų lėšų, nors Krašto apsaugos ministerija (KAM) tikisi iki metų pabaigos įsisavinti visą biudžetą.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sako, kad galimybė sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maitinimo įstaigoms iki 12 proc. nėra atmesta, bet sprendimai priklausys nuo sektoriaus ekonominės situacijos. Antradienį žurnalistams jis teigė, kad ministerija stebi įmonių apyvartos, skaičiaus ir darbuotojų pokyčius, o pastebėjusi neigiamų tendencijų siūlytų sprendimus. Ministras pabrėžė, kad vertinant sektoriaus padėtį svarbu atsižvelgti ir į sezoniškumą, tačiau dabartinė situacija reikalauja daugiau dėmesio.

Pasak E. Grikšo, sprendimas dėl galimos mokestinės lengvatos turėtų būti priimamas visos Vyriausybės lygiu. Rugsėjį Seimui siūlyta nuo 2028 m. maitinimo paslaugoms nustatyti lengvatinį 12 proc. PVM tarifą. Pataisų rengėjų skaičiavimu, dėl to valstybės biudžetas per metus netektų apie 62 mln. eurų PVM pajamų, tačiau dalį sumos kompensuotų didesnės pelno ir gyventojų pajamų mokesčių įplaukos. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) prašo lengvatinį 12 proc. mokesčio tarifą maitinimo sektoriui taikyti nuo 2028 metų.

Vilniaus miesto savivaldybė nuo rugsėjo pradžios sulaukė 20,7 tūkst. prašymų dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų – 3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Savivaldybės duomenimis, nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 25 d. pateiktų prašymų skaičius per metus sumažėjo nuo 21,3 tūkst. Seimas nuo šių metų panaikino lengvatinį 9 proc. PVM tarifą centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui, vietoj jo taikomas standartinis 21 proc. tarifas. Vyriausybė teigė, kad parama per kompensacijų sistemą yra tikslingesnė, nes lengvatiniu PVM naudojosi ir gyventojai, kuriems nekildavo sunkumų susimokėti už šildymą. Dėl kompensacijų galima kreiptis visą šildymo sezoną, o reikalavimus atitinkantiems gyventojams jos gali būti skiriamos už visą sezoną. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, per praėjusį šildymo sezoną visoje Lietuvoje pateikta 408,4 tūkst. prašymų – 1,4 proc. mažiau nei ankstesnį sezoną.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nagrinėti už paauglių tvirkinimą nuteisto buvusio jaunimo mentoriaus Remigijaus Jakščio skundą, bet jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo nesustabdė. Savo skundu nuteistasis prašo panaikinti apkaltinamąjį teismo nuosprendį jo atžvilgiu ir bylą išnagrinėti iš naujo. Rugpjūtį teismas atmetė R. Jakščio gynėjų skundą ir nutarė, kad vyras pagrįstai nuteistas dėl paauglių tvirkinimo. R. Jakščiui skirta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jį policijos pareigūnai sulaikė ir įkalinimo įstaigą pristatė rugpjūtį. Už panašaus pobūdžio nusikaltimus vyras teistas ir anksčiau.

JAV veikiantis Nacionalinis dingusių ir išnaudojamų vaikų centras Lietuvai pranešė apie Telšių apskrityje gyvenančią ir vaikų pornografija disponavusią nepilnametę merginą. Kaip pranešė Telšių apskrities policija, praeitą savaitę, spalio 22 d., Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gauta medžiaga iš Nacionalinio dingusių ir išnaudojamų vaikų centro. Joje nurodoma, kad mergina, gimusi 2009 m., rugsėjo 21 d., vakarą, socialinio tinklo programėlėje disponavo pornografinio turinio vaizdo įrašu, kuriame vaizduojami vaikai. Šis centras kasmet Lietuvai teikia informaciją apie netinkamą turinį internete, kai tai būna susiję su vaikais.

Izraelyje vyksta parlamento rinkimai, plačiai vertinami kaip referendumas dėl ilgiausiai šalies istorijoje ministro pirmininko pareigas einančio Benjamino Netanyahu. Maždaug 7,3 mln. balsavimo teisę turinčių Izraelio gyventojų renka 120 narių turintį 26-ąjį Knesetą. Rinkimuose varžosi iš viso 36 rinkimų sąrašai. Naujausios apklausos rodo, kad maždaug trečdalis jų gali įveikti 3,25 proc. rinkimų barjerą ir patekti į parlamentą. Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, iki 14 val. vietos laiku rinkėjų aktyvumas pasiekė 44,9 proc. – tai didžiausias tuo paros metu užfiksuotas aktyvumas parlamento rinkimuose nuo 1973 m. Apklausos rodo, kad dabartinio ministro pirmininko laukia atkakli kova su buvusiu kariuomenės Generalinio štabo viršininku Gadi Eisenkotu.

Visoje šalyje veikia apie 12 tūkst. rinkimų apylinkių, dauguma jų – iki 22 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Pirminės prognozės, paremtos balsavusių rinkėjų apklausomis, turėtų būti paskelbtos pasibaigus balsavimui. Preliminarūs galutiniai rinkimų rezultatai turėtų paaiškėti ketvirtadienį, o oficialius rezultatus numatoma paskelbti praėjus aštuonioms dienoms po rinkimų.

Suomijos prezidentas Alexanderas Stubbas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store kalbėjosi telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie pastangas užbaigti karą Ukrainoje. Šiaurės šalių vadovai pokalbį apibūdino kaip atvirą ir dalykišką. Pranešime pabrėžiama, kad prieš skambutį buvo pasikonsultuota su Ukraina. Norvegijos ir Suomijos lyderiai pabrėžė atstovavę tik savo šalims ir nekalbėję visos Europos vardu, tačiau Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen apgailestavo, kad jie veikė vieni, ir pareiškė jų iniciatyvą vertinanti „labai skeptiškai“.

Norvegijos ministras pirmininkas jos kritiką atmetė, pabrėždamas, kad ne tik JAV, bet ir Europa privalo turėti galimybę tiesiogiai kalbėtis su Rusijos vadovybe. Kremliaus teigimu, V. Putinas per pokalbį pabrėžė, neva būtent Europos Sąjungos (ES) ir NATO „konfrontacinė politika (…) lemia karo veiksmų užsitęsimą“. Kremlius pranešė, kad trys lyderiai „susitarė ir toliau palaikyti tiesioginį ryšį telefonu“.

3 val. ryto Kyjivo laiku įsigaliojo paliaubos Oleškuose pietų Ukrainoje. Tai iki šiol didžiausios paliaubos, apimančios ilgiausią fronto ruožą pietų Ukrainoje. Dėl laikinų paliaubų sutarta JAV pirmosios ponios Melanios Trump iniciatyva tam, kad Rusijos kontroliuojamoje Ukrainos Chersono srities dalyje būtų galima surengti humanitarinę operaciją. Rusijos pajėgos 2022 m. užėmė Oleškus, esančius pietiniame Dnipro upės krante, Ukrainos Chersono srityje. Iki Rusijos invazijos mieste gyveno apie 24 tūkst. žmonių, dabar jų liko maždaug 2 tūkstančiai. Buvę Oleškų gyventojai anksčiau šį mėnesį pasakojo, kad mieste likę žmonės atsidūrė Rusijos ir Ukrainos pajėgų kryžminėje ugnyje ir susiduria su vis didesniu maisto bei vaistų trūkumu. Paliaubos Oleškų apylinkėse galios iki sekmadienio, lapkričio 1 d., 22.59 val., antradienį socialiniame tinkle pranešė Ukrainos parlamento narys.

Jungtinėje Karalystėje dviem vyrams pateikti kaltinimai dėl nusikaltimų nacionaliniam saugumui, susijusių su įtariamu sąmokslu prieš Anglijoje esančią JAV valdomą Karališkųjų oro pajėgų (RAF) Ferfordo bazę. Karališkoji prokuratūra pranešė, kad 24-erių dvigubą Jungtinės Karalystės ir Irano pilietybę turinčiam Mohmedui Abdulkarimui ir tokio pat amžiaus Jungtinės Karalystės piliečiui Noumanui Essghirui (abu iš Londono) pateikti kaltinimai pagal Nacionalinio saugumo įstatymą.

M. Abdulkarimas kaltinamas padėjęs Irano žvalgybos tarnybai, o N. Essghiras – patekęs į draudžiamą teritoriją siekdamas pakenkti Jungtinei Karalystei. N. Essghiras buvo sulaikytas prie bazės rugsėjo 27 d., kai į šią kaimišką vietovę atvyko gausios ginkluotų policijos pareigūnų ir kariuomenės išminuotojų pajėgos. Iš pradžių N. Essghiras buvo paleistas už užstatą, tačiau praėjusią savaitę vėl sulaikytas. M. Abdulkarimas buvo sulaikytas per pastarąją savaitę. Vykstant tyrimui taip pat buvo sulaikyti ir už užstatą paleisti dar šeši vyrai. Vakarų Anglijoje esančia RAF Ferfordo baze per šių metų karą naudojosi JAV bombonešiai, vykdę smūgius prieš Iraną.