Sirenos įjungiamos ne tik patikrinimų metu – jos gali būti pasitelkiamos įvairių ekstremaliųjų situacijų ar jų grėsmės atveju, kai būtina kuo greičiau perspėti gyventojus apie galimą pavojų. Jos naudojamos kilus oro pavojui, artėjant stipriam uraganui ar potvyniui, taip pat įvykus radiacinei ar cheminei avarijai.
„Gyventojų perspėjimas negali būti grindžiamas vienu informacijos kanalu. Nors dauguma žmonių informaciją gauna telefonu, ekstremaliosios situacijos metu svarbu turėti ir alternatyvių būdų ją pasiekti, pavyzdžiui, per radiją. Dėl tos pačios priežasties perspėjimo sistemoje naudojamos ir sirenos – jos padeda atkreipti gyventojų dėmesį bei perduoti žinią net tais atvejais, kai perspėjimo pranešimai telefonu nepasiekia adresatų“, – komentuoja Vilniaus miesto civilinės saugos skyriaus vedėjas Žygimantas Solovjovas.
Šiuo metu perspėjimo sirenų garsas pasiekia apie 74,5 proc. Vilniaus teritorijos. Pasitikrinti, kur sirenos yra įrengtos ir kokį plotą pasiekia jų garsas, galite maps.vilnius.lt civilinės saugos žemėlapio sluoksnyje.
Susiję straipsniai
Išgirdus sireną svarbi viena taisyklė
Ž. Solovjovas akcentuoja, kad sirena pirmiausia tik atkreipia dėmesį, tačiau informaciją visada reikia pasitikrinti papildomai. Svarbu žinoti, kad perspėjimo sirenų gausmas ne visada reiškia realų pavojų. Sirenos gali būti įjungiamos ir perspėjimo sistemos patikrinimo metu. Todėl išgirdus sirenas nereikėtų skubėti daryti išvadų.
Svarbu suprasti, kad pats sirenos garsas nėra konkretus nurodymas veikti. Jo paskirtis – kuo greičiau atkreipti gyventojų dėmesį ir informuoti, kad būtina nedelsiant ieškoti oficialios informacijos apie situaciją. Todėl išgirdus sirenas nereikėtų spėlioti, kas nutiko, ar remtis nepatvirtintais šaltiniais.
„Pirmas žingsnis išgirdus sireną – išsiaiškinti, kodėl ji įjungta. Pirmiausia būtina perskaityti mobiliajame telefone gautą perspėjimo pranešimą, susipažinti su oficialiai teikiama informacija ir vykdyti joje pateiktus nurodymus. Jeigu pranešimo negavote arba neturite galimybės jo patikrinti, prioritetas įsijungti Lietuvos radiją ar televiziją“, – teigia Civilinės saugos skyriaus vedėjas.
Sirenos – bendros informavimo sistemos dalis
Gyventojų perspėjimas ekstremaliųjų situacijų metu remiasi keliomis viena kitą papildančiomis priemonėmis. Sirenos, perspėjimo pranešimai mobiliuosiuose telefonuose, radijas, televizija ir kiti oficialūs kanalai veikia kaip vieningos informavimo sistemos dalys, padedančios kuo greičiau pasiekti gyventojus ir perduoti jiems svarbiausią informaciją bei nurodymus.
Vienas svarbiausių perspėjimo būdų Lietuvoje yra Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (GPIS), per kurią į mobiliuosius telefonus siunčiami perspėjimo pranešimai. Tuo metu sirenos atlieka kitą funkciją – atkreipia dėmesį į galimą pavojų ir signalizuoja, kad būtina ieškoti oficialios informacijos. Specialistai pabrėžia, kad nė viena priemonė neveikia izoliuotai, todėl gyventojai turėtų būti pasirengę informaciją gauti keliais būdais.
Vilniečiai papildomai gali naudotis ir gyventojų informavimo programėle KOVAS, kurioje skelbiama informacija apie mieste susidariusias ekstremaliąsias situacijas bei rekomendacijos, kaip elgtis jų metu. Programėlėje taip pat galima rasti aktualius civilinės saugos žemėlapius, informaciją apie priedangas, evakuacijos maršrutus ir kitą parengtį padedančią informaciją. Pasak specialistų, iš anksto susipažinus su šiomis priemonėmis, kilus pavojui lengviau greitai rasti patikimą informaciją ir priimti teisingus sprendimus.