„Mes pastebime, kad socialiniuose tinkluose įvairiose susirašinėjimo platformose nepilnamečiai yra verbuojami nusikalstamai veiklai – perduoti siuntas, platinti narkotines medžiagas, dalyvauti įvairiose sukčiavimo schemose, rinkti informaciją apie įvairius objektus, ir dažnai viskas prasideda itin nekaltai“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo M. Katelynas.
„Policijai yra pavesta pateikti konkretų įgyvendinimo planą su aiškiais terminais, tarpiniais rezultatais ir finansavimo poreikiu. Turime žinoti, kokių pajėgumų ir galų gale kompetencijų reikia, nes keičiantis laikams keičiasi įvairūs dalykai ir tiems dalykams reikia pasiruošti. Tas nusikalstamumas, kuris galbūt buvo prieš 30 metų, tai vyko gatvėse – dabar viskas persikėlė į skaitmeninę erdvę“, – teigė jis.
Ministras pabrėžė, kad visuomenės švietimas bei raginimai tėvams būti budriems nėra pakankama priemonė – būtinas glaudesnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir interneto platformų atsakomybė.
Susiję straipsniai
„Vaikų saugumas negali būti paliktas vien tik tėvams ir pačių vaikų atsargumui. Platformos turi reaguoti į pažeidimus, bet ir imtis priemonių, kad pavojai būtų pastebėti kuo anksčiau – dar prieš atsirandant galimai žalai“, – nurodė ministras.
„Lietuva tikrai sieks aktyvaus vaidmens ir Europos sąjungoje (ES), nes skaitmeninės grėsmės jos nepaiso valstybių sienų, todėl būtini bendri sprendimai, glaudesnis institucijų bendradarbiavimas ir didesnė technologijų bendrovių atsakomybė“, – sakė M. Katelynas.
Jis taip pat vylėsi, kad šis klausimas „nebus paliktas“ ir Lietuvai baigus pirmininkauti ES Tarybai.
„Tikimės, kad tuo pagrindu galėsime judėti į priekį, ir tas klausimas nebus paliktas. Na, ir po pirmininkavimo, ir pirmininkavimo metu“, – teigė jis.
R. Tamašunienė: didesnė atsakomybė turėtų tekti platformoms
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė sako, kad sprendžiant vaikų saugumo socialiniuose tinkluose problemą didesnė atsakomybė turėtų tekti pačioms platformoms. Tuo metu dėl papildomos tėvų atsakomybės ir ankstesnio baudžiamosios atsakomybės taikymo nepilnamečiams bendro sprendimo kol kas nėra.
„Ir linkstame, ir visi palaikome, kad vis dėlto didesnė atsakomybė turėtų tekti platformoms, kuriančioms įtraukiantį dizainą ir turinį“, – žurnalistams po Vyriausybės narių susitikimo su prezidentu dėl vaikų saugumo elektroninėje erdvėje sakė R. Tamašunienė.
Anot jos, Lietuva linkusi palaikyti tarptautinę kryptį ir nustatyti bendras amžiaus ribojimo taisykles, kurios reguliuotų nepilnamečių naudojimąsi socialiniais tinklais.
„Europos Komisija yra pateikusi „Kids Act“ – ribojimą iki 13 metų, vėliau – iki 15 metų, taikant tam tikrus turinio apribojimus, ir iki 18 metų – taip pat su tam tikrais apribojimais“, – teigė ministrė.
Pasak jos, susitikime taip pat aptarta, ar reikėtų numatyti papildomą baudžiamąją arba administracinę atsakomybę tėvams. Vis dėlto, ministrės teigimu, vien draudimų ir baudų nepakaktų.
„Mes manytume, kad vien draudimas ir baudimas nekoreliuotų su pagrindiniu mūsų valstybės tikslu – gerinti demografinę situaciją, nes tėvai įvertintų, kad tėvystė papildomai gali kainuoti, jeigu vaikas netinkamai elgtųsi skaitmeninėje erdvėje“, – kalbėjo R. Tamašunienė.
Ji pabrėžė, kad svarbu šviesti ne tik mokyklinio amžiaus vaikus, bet ir jų tėvus, ypač jaunus, kurie patys užaugo su elektroniniais prietaisais.
„Tėvų švietimas, būtent apie įtaką vaiko psichinei ir emocinei sveikatai, yra labai svarbus. Jeigu vaikas nuo kūdikystės gauna telefoną, o jauni tėvai yra tie patys tėvai, kurie jau išaugo su elektroniniais prietaisais, jie galbūt nemato didelės bėdos įteikti mažam vaikui arba net kūdikiui vežimėlyje telefoną. Tačiau iš tikrųjų tai yra didelė problema vaikų socialinei raidai ateityje“, – pažymėjo ministrė.
R. Tamašunienės teigimu, reikėtų kalbėti ir apie programėles, leidžiančias kontroliuoti vaikų buvimą internete, bei turinį, kuris galėtų būti naudingas jų edukacijai.
Diskutavo ir dėl nepilnamečių atsakomybės
Ministrė susitikime taip pat kalbėjo apie pačių vaikų atsakomybę už netinkamą elgesį. Pasak jos, patyčios socialinėje erdvėje persikelia į kasdienį gyvenimą, o nepilnamečių nusikalstamas elgesys kitų bendraamžių atžvilgiu taip pat išlieka problema.
„Iš tiesų matome, kad tokios kardomosios priemonės, kaip resocializacijos centrai arba galbūt ankstesnis baudžiamosios atsakomybės taikymas nepilnamečiams, nebus veiksmingos, nes tai neišugdo geresnio piliečio“, – teigė R. Tamašunienė.
Anot jos, vietoj griežtesnių baudžiamųjų priemonių reikėtų daugiau dėmesio skirti švietimui ir bendradarbiavimui, įtraukiant tėvus, mokyklas bei pačius nepilnamečius.
„Kalbant apie atsakomybės nepilnamečiams paankstinimą, taip pat nebuvo rastas bendras sprendimas, bet tai tikrai yra diskusinis klausimas, kurį reikia aptarti kartu su kitomis institucijomis, atsakingomis už vaikų saugumą. Be abejo, tai yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Vaiko teisių apsaugos kontrolierius“, – sakė ministrė.
Ji pridūrė, kad diskusija šiuo klausimu bus tęsiama, tačiau griežtesnės baudžiamosios ar kitos poveikio priemonės nebūtinai būtų veiksmingos siekiant apsaugoti vaikus.
ELTA primena, kad Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų pirmąjį pusmetį, perimdama pirmininkavimą iš Airijos ir vėliau perduodama jį Graikijai.
Parengė rekomendacijas vaikų saugumui internete užtikrinti
Vidaus reikalų ministerija (VRM) šią vasarą parengė rekomendacijas, skirtas vaikų saugumui skaitmeninėje erdvėje užtikrinti. Jas planuojama pristatyti Lietuvai 2027-aisiais pirmininkaujant Europos Sąjungos (ES) Tarybai.
Gerųjų praktikų sąvadas skirtas dešimčiai skirtingų subjektų, vienaip ar kitaip prisidedančių prie nepilnamečių saugumo skaitmeninėje erdvėje užtikrinimo.
Dokumente apibrėžiamos rekomendacijos vaikų tėvams (globėjams), vaiko teisių apsaugos institucijoms, švietimo ir sveikatos sektoriams, nevyriausybinėms organizacijoms, skaitmenines paslaugas teikiantiems verslo subjektams, Skaitmeninių paslaugų akto įgyvendinimą užtikrinančioms institucijoms.
Nurodoma, kad ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvos vaikų saugumo skaitmeninėje erdvėje modelis turėtų būti orientuotas į bendrus ES sprendimus, pavyzdžiui, amžiaus patikros socialiniuose tinkluose bei telefonų ribojimo mokyklose praktikas.