Ar valstybę gina tik kariai?

Šis tekstas parengtas lengvai skaitoma kalba pagal straipsnį
Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vilkelis.
Daugiau nuotraukų (1)
  Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vilkelis.
  V.Ščiavinsko nuotr. 
„Valstybės Gynyba prasideda ne nuo ginklo“
Kai kurie žmonės mano, kad valstybę gina tik kariai.
Jie mano, kad kiti žmonės karo metu tik stebi arba nukenčia.
Tai netiesa.
Konstitucija yra pagrindinis Lietuvos įstatymas.
Konstitucija sako, kad kiekvienas Lietuvos pilietis
turi teisę ir pareigą ginti Lietuvą.
Kitas įstatymas sako,
kad karo metu valstybė gali paskirti
žmonėms svarbius darbus.
Kodėl svarbūs visi žmonės?
Žurnalistai kalbėjosi su Virginijumi Vilkeliu.
Jis vadovauja valstybės įstaigai, kuri ruošia žmones gynybai.
Virginijus Vilkelis sako, kad šiandien kare
tik maža dalis darbų vyksta fronte.
Frontas yra vieta, kur kariai kovoja su priešu.
Dauguma darbų vyksta toli nuo fronto.
Gydytojai turi gydyti žmones.
Darbininkai turi taisyti sugriautus vandens ir elektros tinklus.
Savanoriai turi padėti žmonėms.
Savanoris yra žmogus,
kuris padeda kitiems ir negauna už tai pinigų.
Kai vienas žmogus gina Lietuvą su ginklu,
jam padeda daug kitų žmonių.
Kariuomenei šių žmonių labai reikia.
Ką daryti, jei kiltų karas?
Kiekvienas žmogus turi dirbti savo darbą.
Gydytojas gydo žmones.
Kepėjas kepa duoną.
Elektrikas prižiūri elektros tinklus.
Jei visi žmonės mestų darbą ir bėgtų,
valstybė sugriūtų.
Lietuvos kariuomenė dabar nemato ženklų,
kad Lietuvą kas nors pultų.
Lietuva yra NATO narė.
NATO yra stipriausia pasaulyje valstybių sąjunga.
NATO valstybės gina viena kitą.
Kai Rusija užpuolė Ukrainą,
Ukraina kovojo viena.
Ukraina nėra NATO narė.
Kur yra jūsų vieta?
Valstybė žmones suskirstė į 3 grupes.
Pirmoji grupė gina Lietuvą su ginklu.
Karo metu kariuomenė gali pašaukti
vyrus nuo 18 iki 60 metų.
Antroji grupė yra žmonės,
kurie dirba labai svarbius darbus.
Pavyzdžiui, tai policininkai,
ugniagesiai ir medikai.
Tokių žmonių Lietuvoje yra apie 100 tūkstančių.
Karo metu jie dirbs savo darbą.
Jie neturės kariauti.
Trečioji grupė yra visi kiti žmonės,
kurie nori padėti.
Jie gali padėti organizacijoms,
pavyzdžiui, „Maisto bankui“
ar Raudonajam Kryžiui.
Karo metu šios organizacijos
maitina žmones ir duoda jiems drabužių.
Jos taip pat tvarsto žaizdas
ir padeda žmonėms išvažiuoti į saugią vietą.
Ką daryti, jei nerandate savo vietos?
Kartais žmogus nežino, kaip galėtų padėti.
Tada valstybė gali paskirti jam darbą.
Tai vadinama būtinaisiais darbais.
Pavyzdžiui, gali tekti kasti apkasus
arba krauti maistą ir vaistus.
Apkasas yra griovys žemėje,
kuriame slepiasi kariai.
Valstybė už šį darbą mokės
pagal darbo valandas.
Ar galima pabėgti į užsienį?
Virginijus Vilkelis mano,
kad karo metu išvažiuoti iš Lietuvos
bandytų maždaug kas ketvirtas žmogus.
Bet jei Rusija užpultų Lietuvą,
tai būtų karas su visomis NATO šalimis.
Tada karo meto įstatymai
galiotų visose NATO šalyse.
Kai kurie žmonės tikisi,
kad karo metu ramiai gyvens
Ispanijoje ar Graikijoje.
Virginijus Vilkelis sako, kad jie klysta.
Virginijus Vilkelis mano,
kad karo metu Lietuva būtų
viena saugiausių vietų.
NATO Lietuvą gintų labai stipriai.
Be to, Lietuvoje yra nedaug vietų,
į kurias priešas norėtų šaudyti raketomis.
Kaip padėti su ginklu?
Kai kurie žmonės nori ginti Lietuvą su ginklu.
Jie jau dabar gali prisijungti
prie karo komendantūrų.
Karo komendantūros buria žmones,
kurie karo metu gintų savo miestą ar rajoną.
Pavyzdžiui, šie žmonės saugotų tiltus ir gatves.
Taip pat galima prisijungti prie Šaulių sąjungos
arba Krašto apsaugos savanorių pajėgų.
Šių organizacijų nariai mokosi ginti Lietuvą.
Normalu, kad daug žmonių bijo kariauti.
Žmonės gali padėti ir be ginklo.
Kare reikia žmonių, kurie tiekia vandenį,
tvarsto žaizdas ir prižiūri vaikus.
Kaip nepasiduoti panikai?
Panika yra labai didelė baimė,
kai žmogus nebegali ramiai galvoti.
Panika kyla, kai žmonės nežino, kas vyksta.
Kai žmonės sėdi vieni namuose
ir skaito nežinomų žmonių žinutes internete,
jų baimė auga.
Kai kaimynai susitinka kieme
ir pasiskirsto darbus, panika praeina.
Pavyzdžiui, vienas kaimynas rūpinasi vandeniu.
Kitas kaimynas prižiūri senus žmones.
Trečias kaimynas stebi, kas vyksta aplink.
Jei jums labai baisu,
būkite kartu su kitais žmonėmis.
Padėkite kitiems ten, kur saugu.
Ką kare gali daryti moterys?
Kai kurie žmonės mano,
kad moterims kare nėra darbo.
Tai netiesa.
Kare reikia atlikti daug darbų.
Reikia pinti tinklus, kurie slepia karius nuo priešo.
Reikia gaminti žvakes kariams.
Reikia rinkti labdarą.
Reikia padėti žmonėms, kurie pabėgo nuo karo.
Reikia ruošti maistą.
Moterų darbas kare yra labai svarbus.
Kaip pasiruošti taikos metu?
Kiekvienai šeimai reikia 2 dalykų.
Pirmas dalykas yra aiškus šeimos planas.
Antras dalykas yra kuprinė
su svarbiausiais daiktais 3 dienoms.
Tokia kuprinė padeda ne tik karo metu.
Pavyzdžiui, prie Baltosios Vokės
sprogo dujų cisternos.
Cisterna yra didelis bakas dujoms.
Žmonėms reikėjo greitai išvažiuoti.
Žmonės, kurie iš anksto paruošė kuprinę, išvažiavo per kelias minutes.
Kiti žmonės daiktus rinko bent pusę dienos.
Sužinokite, kur yra artimiausia slėptuvė.
Slėptuvė yra saugi vieta,
kur galima pasislėpti nuo pavojaus.
Susitarkite su šeima,
kur susitiksite, jei neveiks telefonai.
Laikykite dokumentus ir vaistus vienoje vietoje,
kad greitai juos rastumėte.
Kas pasirūpins vaikais ir ligoniais?
Kartais žmogus vienas augina vaikus
arba prižiūri sergantį artimąjį.
Karo metu šiam žmogui gali tekti
kariauti ar dirbti labai svarbų darbą.
Tada valstybė turi pasirūpinti
jo vaikais ir sergančiais artimaisiais.
Valstybė prižiūrės vaikus
ir mokės už viską, ko jiems reikia.
Valstybė taip pat pasirūpins,
kad kas nors dieną prižiūrėtų sergančius žmones.
Europos lengvai suprantamos kalbos ženklas

Skaityk lengvai

Šis tekstas parašytas lengvai suprantama kalba.Tekstas yra patikrintas ir patvirtintas redaktoriaus.

Daugiau

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.