Koalicinėje taryboje – sutarimas dėl „nuodėmių mokesčių“ ir „valstiečių“ keliama sąlyga (4)

Kol kas visos koalicinės jėgos sutaria dėl vadinamųjų „nuodėmių mokesčių“ – t. y., didesnio cukraus, azartinių lošimų apmokestinimo.

Vis tik, demokratų „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius pakartojo – nepaisant produktyvaus ir išsamesnio, nei ankstesni, susitikimo, kol kas jo vedama politinė jėga dar negali pažadėti balsų biudžeto projektui.

Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kelia papildomas sąlygas – reikalauja į Seimo darbotvarkę įtraukti projektą dėl patariamojo referendumo šeimos sampratos. Nors Aurelijus Veryga nesutinka, jog tai – savotiškas ultimatumas ar politinis turgus, europarlamentaras sako, kad klausimo eiga Seimo salėje turės „didelę įtaką“ valstiečių balsavimui dėl biudžeto.

Anksčiau susitikimą palikęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas V. Sinkevičius žurnalistams nurodė, kad jo vedamos partijos pozicija kol kas nepasikeitė – dabartinio biudžeto jie remti nežada. Vis tik, pažymėjo jis, koalicinės tarybos posėdyje Finansų ministerija pateikė išsamesnius atsakymus į valdančiosios daugumos atstovų klausimus.

Savo ruožtu demokratai pasiūlė sudaryti trišalę koalicijos darbo grupę, kuri dar kartą peržiūrėtų biudžeto projektą, planuojamas išlaidas bei pateiktų siūlymus dėl papildomų finansinių šaltinių. Tokiai iniciatyvai, anot jo, buvo pritarta. Tą vėliau patikino ir premjeras Mindaugas Sinkevičius.

„Esu dėkingas finansų ministerijai dabar už daug išsamesnį pristatymą. Klausimų, be jokios abejonės, liko. Ir mūsų demokratų siūlymas, visgi, yra sudaryti darbo grupę tarp trijų partijų, kur galėtume į visus tuos siūlymus pasižiūrėti esmingai ir, visgi, turėti biudžeto projektą, kur visos trys partijos sutaria“, – žurnalistams sakė V. Sinkevičius.

„Jeigu mes turime ambiciją grįžti į tą patį 3 proc. deficitą, tai mes ir išlaidas taip pat turime peržiūrėti. Mes esame atsakinga politinė jėga, nesikratanti atsakomybės, bet dabartiniam tokiam projektui negalime pritarti“, – teigė jis, pridurdamas, kad koalicijos partneriai darbo grupės iniciatyvai pritarė.

Minėta darbo grupė turėtų posėdžiauti ir dirbti paraleliai biudžeto svarstymui Seime. Jeigu būtų pritarta dėl tam tikrų mokesčių pakeitimų, jie, V. Sinkevičiaus teigimu, parlamentui būtų pateikti svarstyti dar šios sesijos metu.

Dėl kokių papildomų biudžeto įplaukų koalicijoje esama daugiausiai sutarimo? Panašu, kad svarstoma keisti saldintų gėrimų bei lošimų apmokestinimo tvarką.

„Yra diskusijų klausimas. Aš manau, kad jos tęsis, bet saldinti gėrimai ir pakeitimas tos formuluotės apmokestinimo. Ir lošimo akcizai. Panašu, kad tam pritarimas jau yra. Ir tai būtų apie 70 mln. eurų papildomų pajamų kasmet į biudžetą“, – nurodė V. Sinkevičius, pabrėždamas, kad demokratus labiausiai netenkina 3,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozuojamas valdžios sektoriaus deficitas.

„Biudžeto kontekste tai nėra lašas jūroje – jeigu mes kalbame apie tuos 800 mln. eurų, tai taip ir yra sudedamas biudžetas, jis nėra kažkoks stebuklas. (...) Kiekvienas lašas jūroje, kiekvieni 70 ar 30 mln. eurų – tai yra ne į skolą. Tai yra atsakingas požiūris į viešuosius finansus, ką demokratai ir sakė nuo pat pradžių“, – tikino jis.

Anot V. Sinkevičiaus, jeigu būtų sutarta dėl minėtų finansinių šaltinių, būtų galima kalbėti apie 3,7 proc. nuo BVP deficitą. Jeigu atsirastų ir daugiau biudžeto įplaukų, būtų galima prognozuoti ir dar mažesnį, 3,5 proc. nuo BVP deficitas.

„Dabartinis deficito dydis, skolos dydis yra nepriimtinas ir mes turime dėti visas pastangas maksimaliai jį sumažinti“, – sakė V. Sinkevičius.

 

 

 

LVŽS lyderis A. Veryga taip pat ganėtinai palankiai atsiliepė apie koalicinės tarybos posėdį ir džiaugėsi, jog esama, dėl ko partneriai sutarė.

Visgi, biudžeto svarstymų kontekste jis užsiminė apie valstiečių keliamą sąlygą, kurią įvardijo jie ir kolegoms – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija tikisi, kad į Seimo darbotvarkę bus grąžintas klausimas dėl patariamojo referendumo dėl šeimos sampratos.

„Kas mums dar buvo aktualu – mes priminėme, kad mums iki biudžeto priėmimo labai svarbu yra, kad salėje atsidurtų klausimas dėl patariamojo referendumo dėl šeimos klausimų. Tai vienas iš valstiečiams esminių klausimų. Ne po to, kaip yra kai kieno pasakyta, bet iki (biudžeto priėmimo – Lrytas). Nes tai mus irgi bus tam tikras ženklas, kaip mes turime elgtis, mums tai yra svarbus klausimas“, – kartojo A. Veryga.

Ar tai – valstiečių ultimatumas koalicijos partneriams? Balsai už biudžetą mainomi dėl to, jog referendumo klausimas sugrįžtų į plenarinių posėdžių salės darbotvarkę?

„Negalima taip formuluoti. Tiesiog tai bus vienas iš kriterijų, rodantis, ar valstiečiai yra rimtai vertinami kaip koalicijos partneriai. Mes neprašome koalicijos partnerių balsuoti kažkaip specialiai už referendumą. Mes žinome, kad yra nuomonių skirtumai, mes žinome, kad šiais klausimais mes esame sutarę nesutarti“, – klausiamas sakė A. Veryga.

„Mes norime, kad dirbtinis stabdymas sustotų – čia kalbu apie Teisės ir teisėtvarkos komitetą – ir kad būtų rasta išeitis“, – aptakiai atsakinėjo jis.

Visgi, perklaustas, kokią įtaką referendumo grąžinimas į darbotvarkę turės valstiečių balsams už biudžetą, europarlamentaras pasakė: „Didelę“.

Tad ar tai reiškia, kad priešingu atveju valstiečiai nerems biudžeto?

„Nežinau. Aš tikrai negaliu pasakyti, kaip kolegos pasielgs. Kadangi tai yra mums labai svarbus klausimas, jis tiesiog bus vertinamas bendrame kontekste“, – pakartojo A. Veryga.

Praėjusią savaitę finansų ministras Taurimas Valys Seimui pristatė 2027 m. valstybės biudžeto projektą, kuriame numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį išreiškė kritiką Vyriausybei, mat ši kol kas nepristatė konkretaus plano, kaip ateityje bus mažinamas valstybės biudžeto deficitas, kuris kitąmet greičiausiai pažeis Mastrichto kriterijus.

Pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.

Kitų metų biudžeto projekte gynybai numatyta daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Taip pat planuojama didinti pensijas, minimalią mėnesinę algą, socialines išmokas ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.

Numatoma, kad 2027 metais valstybės biudžeto pajamos sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.

Seime pirmasis biudžeto projekto svarstymas numatytas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.