Kariuomenė svarsto kelis visuotinio šaukimo modelius: tarnybą būtų galima derinti su studijomis

„Tiek vyrų, tiek moterų, jaunų žmonių tarnyba valstybei – kariuomenėje ar kažkokiose kitose formose ir modeliuose, kuriuos išdirbtų krašto apsaugos sistema – yra siekiamybė“, – laidoje „ELTA pokalbis“ sakė T. Godliauskas.

Pasak jo, pagrindinė šaukiamųjų grupė turėtų būti 18–19 metų jaunuoliai, kurie pareigą valstybei atliktų iš karto po mokyklos, o kitoms amžiaus grupėms reikėtų išlaikyti galimybę prisijungti prie tarnybos savanoriškai.

„Kalbant apie visuotinį šaukimą, pirmiausia šnekame apie jaunus žmones, kurie tampa sudėtine mūsų valstybės visuomenės dalimi, baigia mokslus, vienaip ar kitaip turi įgyti tam tikras reikalingas bazines žinias ir pajusti savo indėlio bei prisidėjimo svarbą valstybei tada, kai valstybei to reikės. Aš sakyčiau, kad turime šnekėti galbūt net apie susiaurintą amžiaus grupę – 18–19 metų: baigi mokyklą ir iš karto atlieki pareigą valstybei“, – kalbėjo T. Godliauskas.

„Kitoms amžiaus grupėms galbūt nebūtų taikomas privalomumo principas, veikiau pasirinkimo ir savanoriškumo principas, tačiau reikėtų išlaikyti galimybę ir vyresniems nei 35 metų žmonėms tai padaryti, jeigu jie anksčiau negalėjo atlikti tarnybos, bet dabar dėl geopolitinės įtampos ar noro prisijungti nori tai padaryti“, – tęsė pašnekovas.

Pulkininkas G. Koryzna teigė, kad kariuomenė palaiko visuotinį šaukimą ir šiuo metu rengia galimus tarnybos atlikimo modelius, tačiau, jo teigimu, galutiniai sprendimai priklausys nuo politikų apsisprendimo.

„Turime gal keturis ar penkis modelius, kaip būtų galima atlikti šią privalomąją karo tarnybą. Tačiau reikia suprasti, kad mes linkstame link to, jog tai bus su mažiau išimčių, mažiau galimybių išsisukti nuo kariuomenės“, – laidoje „ELTA pokalbis“ kalbėjo G. Koryzna.

Pulkininko teigimu, didesnį karių poreikį lemia naujų pajėgumų vystymas, kuriama divizija ir nauji kariuomenės padaliniai. Kartu, pasak jo, sulaukiama pastabų dėl nevienodų sąlygų jaunuoliams, kurių daliai tarnyba yra atidedama.

Vis dėlto, G. Koryznos teigimu, svarstant pokyčius numatoma atsižvelgti ir į jaunuolių pastangas siekiant išsilavinimo aukštosiose mokyklose.

„Vengdami tų dvigubų standartų, bandysime atliepti vienokius ar kitokius lūkesčius. Sieksime sudaryti tokią galimybę, nes visiškai suprantame, kad jaunuolis ar jaunuolė, kurie dvejus ar trejus paskutinius metus mokykloje ypač stengėsi, kad įstotų į Oksfordą, Harvardą ar kur nors kitur, nusipelno tam tikro įvertinimo. Galbūt bus sudaryta galimybė atlikti privalomąją karo tarnybą, pavyzdžiui, vieną kartą per metus: vieną mėnesį vienais metais, antrą mėnesį kitais metais ir trečią mėnesį trečiais metais, ir taip įskaityti pradinį privalomąjį karinį parengtumą“, – nurodė jis.

Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad tarnybos modeliai pirmiausia turi būti aptarti krašto apsaugos sistemos viduje, įvertinus kariuomenės poreikius – kiek ir kokių specialistų reikės šalies gynybai.

Kalbėdamas apie pasirengimą priimti daugiau šauktinių, G. Koryzna pabrėžė, kad reikėtų pasirūpinti ne tik jų apgyvendinimu, apranga, ekipuote ir ginkluote, bet ir kariniam rengimui reikalinga infrastruktūra. Pasak jo, kartu išliks ir rezervo rengimo bei kartotinių mokymų poreikis.

„Kariuomenei, bendrai kalbant, tai būtų pakankamai didelis iššūkis subalansuoti ir sudėlioti viską taip, kad galėtume viską vykdyti vienu metu. Ar užteks dabar turimos ir galbūt artimiausiu metu planuojamos įvesti karinio rengimo infrastruktūros? Ne, greičiausiai neužteks“, – sakė pulkininkas.

„Greičiausiai mums teks ieškoti tokių nuomos variantų, kur galbūt šaudyklas teks nuomotis iš privataus verslo, galbūt gali tekti netgi ir maitinimo paslaugų ieškoti iš privataus verslo, kol palaipsniui kariuomenė ir krašto apsaugos sistema šitą infrastruktūrą pasiruoš. Tai yra tik variantai, kas gali būti“, – tęsė jis.

Pasak G. Koryznos, vieno šauktinio apranga, ekipuotė ir parengimas kainuoja apie 10 tūkst. eurų. Į šią sumą, jo teigimu, neįtraukiamos degalų, transporto ir kitų papildomam kariniam rengimui reikalingų priemonių išlaidos.

Savo ruožtu T. Godliauskas teigė, kad visuotinio šaukimo rezultatai išryškėtų ilgainiui – stiprėtų gyventojų pasirengimas, pilietiškumas, patriotiškumas ir valia ginti šalį. Kaip pavyzdį jis pateikė Suomiją.

„Tai nereiškia, kad rezultatą turėsime čia ir dabar, 2030 metais. Ne, jį turėsime tik po tam tikro laiko. Paimkime tą pačią Suomiją kaip pavyzdį. Po tam tikro laiko pamatai žmonių pasirengimą, valstybės pilietiškumą, patriotiškumą ir tapatybę. Ką rodo tos pačios apžvalgos? Jeigu Suomijoje 80 proc. žmonių čia ir dabar imtųsi ginti valstybę, tai pas mus šis skaičius yra dvigubai mažesnis“, – nurodė jis.

„Suomijoje yra maždaug 13 tūkst. apmokamų pareigūnų, dirbančių karinėje struktūroje, iš kurių, man atrodo, apie 9 tūkst. yra uniformuoti. Jie per metus parengia 22 tūkst. šauktinių ir 30 tūkst. rezervistų. Tai yra struktūra, orientuota į žmonių parengimą. Jie turi beveik milijoną rezervo. Jie turi funkcionuojančią sistemą. Manau, kad turime judėti šia kryptimi“, – pridūrė asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas.

T. Godliauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad piliečių rengimas turėtų būti vertinamas plačiau nei vien pasirengimas ginklu ginti šalį. Anot jo, valstybės gynybai reikalingi ir sveikatos apsaugos darbuotojai, ir įmonėse bei kitose organizacijose dirbantys žmonės, kurie užtikrintų būtinų funkcijų tęstinumą.

„Valstybės gynyba yra visų reikalas. Parengtų piliečių, turinčių valią ginti savo šalį, įsitraukimas yra mums kertinė esminė sąlyga. Tai yra mūsų pagrindinės gynybinės galios indeksas arba instrumentas“, – sakė jis.

ELTA primena, kad Seimo konservatoriai siūlo atsisakyti privalomosios pradinės karo tarnybos prievolininkų sąrašo sudarymo atsitiktine tvarka ir nuo 2030 metų sausio 1 d. įvesti visuotinį šaukimą.

Komentuodamas tokį siūlymą, premjeras Mindaugas Sinkevičius antradienį teigė, kad pirmiausia būtina įvertinti kariuomenės galimybes parengti didesnį skaičių šauktinių. Pasak jo, šis klausimas bus svarstomas artimiausiame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje.

Prezidentūroje rugsėjo mėnesį buvo pasirašyta chartija, kuria 63 organizacijos įsipareigojo palaikyti visuotinės gynybos ir visuomenės pasirengimo iniciatyvas ir visuotinio šaukimo įteisinimą iki 2030 m.

Remiantis rugpjūtį asociacijos „Visuotinė gynyba“ atlikto tyrimo duomenimis, 76 proc. apklaustų gyventojų pritartų visuotinio šaukimo įtvirtinimui iki 2030 m.

Daugiau nei 25 proc. apklaustųjų pasisako už visuotinio šaukimo įgyvendinimą iki 2030 metų, o 51 proc. gyventojų palaiko įgyvendinimą „kuo greičiau“. Dar beveik 8 proc. pritartų visuotiniam šaukimui po 2030 metų, o 12 proc. gyventojų teigia, kad Lietuvai apskritai nereikia visuotinio šaukimo. Nuomonės šiuo klausimu neturi 4 proc.