Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos (TTK), taip pat kituose komitetuose apsilankęs parlamento kancleris Algirdas Stončaitis sakė, kad šiuo metu planuojamas finansavimas neatitinka faktinio lėšų poreikio, nėra pakankamas Seimo ir jo kanceliarijos funkcijoms tinkamai vykdyti. Jis informavo komitetus, kad parlamento kanceliarijai 2027–2029 m. asignavimus kiekvieniems metams numatyta sumažinti po 293 tūkst. eurų (0,5 proc.).
Seimo kanceliarijai 2027 m. papildomai prireiks 15 mln. 141 tūkst. eurų, 2028 m. – 26 mln. 683 tūkst. eurų, o 2029 m.– 30 mln. 636 tūkst. eurų.
Šios lėšos, anot kanceliarijos, būtinos konstitucinėms Seimo funkcijoms užtikrinti, informacinių išteklių saugumui, teisėkūros procesams skaitmenizuoti bei aukštos kvalifikacijos specialistams pritraukti.
Susiję straipsniai
„Mes turime išlaikyti kompetentingus specialistus, taip pat siekiame įdarbinti aukštesnės kvalifikacijos teisininkus, ekspertus“, – Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė A. Stončaitis.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Seimo kanceliarijos vidutinis darbo užmokestis, palyginti su ministerijų ir kitų kanceliarijų vidurkiu, išlieka vienas mažiausių.
Pasak kanclerio, papildomas finansavimas būtinas konkurencingam darbuotojų darbo užmokesčiui užtikrinti, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui nuosekliai didinti, t. y. vidutiniškai darbo užmokestis didėtų apie 10 proc.
Seimo kanceliarijos skaičiavimais, šiam prioritetui įgyvendinti papildomas finansavimo poreikis sudaro 3 mln. 727 tūkst. eurų 2027 metais, 7 mln. 57 tūkst. eurų 2028 metais ir 10 mln. 406 tūkst. eurų 2029-aisiais.
Planuojama investuoti į kibernetinį saugumą
Seimo kanceliarija nurodo, kad papildomos lėšos reikalingos informacinės sistemos modernizavimui, kibernetinio saugumo priemonėms, Teisės aktų informacinės sistemos (TAIS) atnaujinimui, informacinių technologijų infrastruktūros priežiūrai.
Anot Seimo kanceliarijos, būtina įsigyti ir diegti kibernetinio saugumo licencijas, stebėsenos ir grėsmių aptikimo priemones, kompiuterinę ir ryšių įrangą.
„Seimo kanceliarijos valdomos informacinės sistemos yra ne tik vidaus administravimo priemonės, bet ir kritinė infrastruktūra, tiesiogiai užtikrinanti teisėkūros procesų organizavimą, teisės aktų rengimą, registravimą, svarstymą, priėmimą ir viešinimą. Todėl jų modernizavimo atidėjimas reikštų ne tik technologinių problemų kaupimąsi ateityje, bet ir didėjančią riziką valstybės institucijų veiklos stabilumui, teisėkūros proceso nepertraukiamumui bei visuomenės pasitikėjimui valstybės institucijomis“, – Seimo komitetus informavo A. Stončaitis.
Negavus papildomo finansavimo, anot jo, reikšmingai didėtų kibernetinių incidentų, duomenų nutekėjimo, praradimo ar neteisėto pakeitimo, informacinių sistemų veiklos sutrikimo ir Seimo veiklos paralyžiavimo rizika.
Šiam prioritetui įgyvendinti parlamento kanceliarija papildomai prašo 5 mln. 281 tūkst. eurų 2027 metais, 8 mln. 465 tūkst. eurų 2028-aisiais ir 7 mln. 905 tūkst. eurų 2029 metais.
Parlamentas ruošiasi ir galimoms krizėms
Parlamentiniuose komitetuose apsilankęs A. Stončaitis taip pat teigė, kad Seimas turi būti pasiruošęs ir galimoms kritinėms situacijoms.
„Krizės, ekstremaliosios situacijos ar karinės grėsmės atveju Seimas privalo išlaikyti gebėjimą operatyviai priimti sprendimus, susijusius su valstybės valdymu, nacionaliniu saugumu ir visuomenės apsauga. Todėl investicijos į veiklos tęstinumo priemones laikytinos nacionalinio atsparumo stiprinimo dalimi“, – mano A. Stončaitis.
Numatomos priemonės apimtų alternatyvius vandens, elektros ir šildymo šaltinius, priedangų įrengimą ir pritaikymą, ventiliacijos ir filtravimo sistemas, fizinės apsaugos priemones, alternatyvų palydovinį ir radijo ryšį, nenutrūkstamo maitinimo šaltinius, būtinųjų rezervų kaupimą, darbuotojų apsaugos ir informacijos saugumo priemones.
A. Stončaičio teigimu, ypač svarbu užtikrinti alternatyvias ryšio priemones. Praradus interneto ar telefono ryšį ir neturint alternatyvaus ryšio krizės metu, jo teigimu, būtų paralyžiuotas darbas.
Šiam prioritetui įgyvendinti Seimo kanceliarija papildomai prašo 2 mln. 890 tūkst. eurų 2027 metams, 5 mln. 671 tūkst. eurų 2028-iesiems. ir 6 mln. 969 tūkst. eurų 2029 metams.
Planuojama tęsti Seimo rūmų atnaujinimo darbus
Nors dalis Seimo rūmų atnaujinimo darbų jau yra padaryta, A. Stončaitis sakė, kad yra ir daugiau planų.
Papildomų lėšų kanceliarija prašo Seimo rūmų pastatų ir vidaus patalpų remontui, inžinerinėms sistemoms įrengti ir prižiūrėti, patalpoms pritaikyti ir įveiklinti, taip pat ergonomiškoms bei higienos normas atitinkančioms darbo sąlygoms užtikrinti. Finansavimo reikėtų ir Seimo viešbučiui atnaujinti.
Šiems tikslams įgyvendinti kanceliarija papildomai prašo 2 mln. 946 tūkst. eurų kitąmet, 4 mln. 979 tūkst. eurų 2028 metais ir 4 mln. eurų 2029-aisiais.
Be to papildomas finansavimas reikalingas valstybiniams minėjimams ir reprezentaciniams renginiams organizuoti, prekių bei paslaugų kainų augimui kompensuoti.
ELTA primena, kad Seime pradėtame svarstyti 2027–2029 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekte Seimo kanceliarijai 2027 m. numatyta skirti 59 mln. 403 tūkst. eurų, 2028 m. – 63 mln. 25 tūkst. eurų, 2029 m. – 63 mln. 289 tūkst. eurų.