Profsąjungos teigimu, sunkiai serganti 78-erių ilgametė muziejaus darbuotoja nebegalėjo tęsti darbo, pagal Darbo kodeksą jai dėl to turėjo priklausyti išeitinė kompensacija, tačiau vadovybė neva atsisakė priimti jos sveikatos išrašus dėl pinigų jai stokos.
Muziejaus atstovai savo ruožtu pabrėžia, kad paskleista informacija neatitinka tikrovės, Darbo ginčų komisija jau taip pat priėmė muziejui palankų sprendimą.
Jaučia neteisybę
Nuo birželio – naujos galimybės darbuotojams: turės teisę sužinoti kolegų atlyginimus
Apie neįprastą situaciją Lietuvos dailės muziejuje prieš kelias dienas viešai prakalbo Gegužės 1-osios profesinė sąjunga.
„Tikimės, kad Arūnas Gelūnas pamatys ir žmogų su diagnoze. Susirgusi vėžiu, 78-erių metų darbuotoja norėjo palikti muziejų pagal Darbo kodekso 56 straipsnį, t. y. dėl to, kad negali tinkamai atlikti darbo funkcijų dėl ligos. Vadovybė apie jos ligą žinojo, bet atsisakė priimti sveikatos išrašus ir nesutiko nutraukti sutarties šiuo pagrindu – „šiuo metu nėra pinigų išeitinėms“. Muziejuje ji dirbo 17 metų.
Susiję straipsniai
Sunkiai sergantis, spindulinės terapijos išsekintas žmogus neturėjo jėgų tęsti konflikto ir pasirašė išėjimą „savo noru“, – rašė profsąjunga.
Pabrėžiama, kad ginčą iš pradžių bandyta išspręsti taikiai, tačiau galiausiai to padaryti vis tiek nepavyko.
„Kreipėmės į darbdavį prašydami pakeisti atleidimo pagrindą. Mums buvo pasakyta, kad atleidimo pagrindą galėtų pakeisti gavus gydytojo rekomendaciją, nes jiems sirgimas vėžiu tokiame amžiuje nėra savaime užtenkama priežastis.
Darbo kodeksas nenumato, kokius būtent įrodymus reikia pateikti, bet tikėjomės, kad ne pelno siekiančioje įstaigoje pavyks taikiai susitarti. Darbuotoja paskyrė jėgų gauti gydytojo rekomendaciją, perdavėme ją muziejui.
Tačiau gavome direktoriaus Arūno Gelūno pasirašytą atsakymą, kad prašymas atmestas, nes prašyta gydytojo rekomendacija esą išduota po atleidimo. Tai yra po to, kai pati darbovietė jos paprašė pateikti rekomendaciją“, – dėstė Gegužės 1-osios profsąjunga.
Jos atstovų nuomone, tai nėra sąžiningas elgesys su 17 metų dirbusia, o dabar – sunkiai sergančia garbaus amžiaus darbuotoja. Nuspręsta kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
„Prašėme atleidimą pripažinti neteisėtu. Kadangi iš Arūno Gelūno žmogus su diagnoze supratimo taip ir nesulaukė, laukiame jo iš Darbo ginčų komisijos“, – tvirtino profsąjunga.
Darbo kodekso 56 straipsnis kalba apie sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Nurodoma, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad slaugo ar prižiūri šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), sutuoktinį, sutuoktinę) ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis).
Pažymima, kad nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Portalas Lrytas susisiekė ir su pačia buvusia muziejaus darbuotoja. Ji taip pat patvirtino, kad vasarą iš darbo teko išeiti savo noru. Moteris pasakojo, kad turi ir gretutinių ligų, vadovai esą prašė jos dar padirbėti rugpjūtį ir rugsėjį, bet senjorė suprato, kad to nebegalės daryti nei fiziškai, nei emociškai.
„Buvo pristatyta gydytojos pažyma, bet jie komentavo, kad jau po išėjimo iš darbo. Na, taip – po išėjimo, kai neleido man, bet buvau jau tokia išsekusi, kad norėjau išeiti“, – teigė moteris.
Vadovybė apie sunkią jos ligą esą žinojo.
„Sakė, kad neturi pinigų. Tai kokie čia pinigai – 909 eurai viena išeitinė... 17 metų dirbau šitoje įmonėje, jokių nusiskundimų. Tai toks neteisingumas jaučiasi“, – kalbėjo ilgametė muziejaus darbuotoja.
Pateikė atsaką
Portalas Lrytas komentaro dėl šios situacijos kreipėsi ir į patį Lietuvos nacionalinį dailės muziejų bei jo vadovą Arūną Gelūną. Jis nurodė kreiptis į muziejaus atstovus. Šie raštu tvirtino, jog profsąjungos paskleista informacija neatitinka tikrovės.
„Gegužės 1-osios profesinės sąjungos paskelbta informacija, kad buvusi darbuotoja norėjo palikti muziejų pagal Darbo kodekso 56 straipsnį, bet muziejus atsisakė priimti sveikatos išrašus ir nesutiko nutraukti sutarties šiuo pagrindu, neatitinka tikrovės bei faktų.
Nesiimame viešai interpretuoti ar vertinti Gegužės 1-osios profesinės sąjungos paskelbtos žinutės motyvų, tačiau papildomai norime atkreipti dėmesį, kad minėtas įrašas buvo paskelbtas dar iki Darbo ginčų komisijos posėdžio. Posėdžiui įvykus, šiuo metu galime konstatuoti, kad komisijos priimtas sprendimas yra palankus muziejui“, – nurodė jo atstovai.
Daugiau šio ginčo aplinkybių komentuoti muziejus teigė negalintis, nes Darbo ginčų komisijos sprendimas dar yra neįsiteisėjęs, taip pat yra numatyta sprendimo apskundimo galimybė.
„Lietuvos nacionalinis dailės muziejus veikdamas įstatymų nustatytuose rėmuose, atsakingai ir pagarbiai vertina kiekvieną darbuotoją, jo individualią situaciją bei teisėtus interesus. Šios vertybės yra neatsiejama muziejaus organizacinės kultūros dalis.
Todėl apgailestaujame, kad viešai skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija sudaro klaidingą įspūdį apie muziejaus veiksmus ir požiūrį į darbuotojus. Tai nėra pirmas atvejis, kai muziejus susiduria su viešojoje erdvėje skleidžiama tikrovės neatitinkančia ar klaidinančia informacija“, – informavo Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus atstovai.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovai Lrytas patvirtino, kad prašymą atsisakyta nagrinėti.
„Sprendimas byloje priimtas vakar – prašymas ne atmestas, o atsisakyta nagrinėti dėl praleisto ir neatnaujinto kreipimosi į DGK termino“, – nurodė VDI.
Gegužės 1-osios profesinė sąjunga ketvirtadienį popiet feisbuke paskelbė naują įrašą, patvirtindami, kad ilgametė darbuotoja išmokos iš tiesų negaus. Profsąjunga pakvietė prie to prisidėti pačius žmones.
„Išmokėkime ją patys! Darbo ginčų komisija, deja, atmetė mūsų prašymą – terminas kreiptis dėl neteisėto vėžiu sergančios darbuotojos atleidimo nebuvo pratęstas. Kodėl nespėjome kreiptis per nustatytą terminą? Tikėjome LNDM pažadais konfliktą išspręsti taikiai. Pagal Darbo kodekso 220 straipsnį, praleistas kreipimosi terminas gali būti atnaujintas „dėl svarbių priežasčių“.
Mūsų vertinimu, svarbias priežastis vėluoti darbuotoja turėjo. Tai ne tik liga ir intensyvus gydymas, bet ir nesąžiningas darbdavio elgesys derybose dėl taikaus susitarimo. Iš pradžių darbuotoja buvo įkalbėta pasirašyti išėjimą „savo noru“ – neva muziejaus biudžete nėra pinigų išeitinėms išmokoms, nors kitoms darbuotojoms analogiškoje situacijoje kompensacija buvo išmokėta. Kuomet kreipėmės su prašymu pakeisti išėjimo pagrindą ir sumokėti minimalias išmokas, darbuotojos buvo pareikalauta pateikti specifinę gydytojo rekomendaciją.
Gauti rekomendaciją užtruko, o galų gale ją pateikus, prašymas buvo vis vien atmestas. Negalime žinoti, ar Žmogaus išteklių vadovė laiką vilkino tikslingai, ar tik prašymui pasiekus aukštesnę vadovybę buvo priimtas sprendimas bet kokiu atveju neskirti dviejų mėnesių dydžio išeitinės“, – rašė profsąjunga.