ELTA glaustai: visuotinis šaukimas nuo 2032 metų, sulaikyti įtariamieji dėl „Starlink“ padegimo

Prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad visuotinis vaikinų šaukimas Lietuvoje bus įgyvendintas nuo 2032 metų.

Tuo metu premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad jį nuvilia Europos Komisijos siūlymas Baltijos šalių oro gynybą finansuoti SAFE paskolomis.

Teisėsauga nustatė, kad Vilniuje „Starlink“ ryšių įrangą galimai padegė du Vokietijoje gyvenantys užsienio piliečiai.

Užsienio aktualijose – ECB sprendimas nekeisti palūkanų normų, ECB pirmininkės Christine Lagarde pranešimas apie atsistatydinimą 2027 m. vasarį, 14 žmonių pražudęs rusų drono smūgis geležinkelio stočiai Ukrainoje ir JAV perspėjimas sąjungininkams Artimuosiuose Rytuose apie galimą atakų prieš Iraną atnaujinimą po Kongreso kadencijos vidurio rinkimų.

Visuotinis šaukimas bus įgyvendintas nuo 2032 metų. Visuotinis vaikinų šaukimas Lietuvoje bus įgyvendintas nuo 2032 metų, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovo teigimu, sprendimas dėl visuotinio šaukimo priimtas kompleksiškai atsižvelgus į dabartinius kariuomenės pajėgumus. Tuo metu, anot G. Nausėdos, merginos ir toliau galės tarnauti savanoriškai. Apie privalomą merginų šaukimą tarnauti, prezidento vertinimu, galėtų būti kalbama „tolimoje ateityje“. Savo ruožtu premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad jis norėjo ambicingesnio plano, tačiau jį įtikino kariuomenės vado išsakyti argumentai.

Pristatytas visuotinės gynybos modelis. Asociacija „Visuotinė gynyba“ ketvirtadienį pristatė pirmąjį Lietuvos visuotinės gynybos modelį ir jo įgyvendinimo planą iki 2030 metų. Jame numatyta 51 priemonė, šešios strateginės kryptys ir septyni nacionaliniai prioritetai. Modeliu siekiama aiškiai paskirstyti atsakomybes, suderinti karinius ir civilinius mobilizacijos poreikius, užtikrinti institucijų, savivaldybių, verslo bei visuomenės pasirengimą ir kasmet nepriklausomai vertinti šalies parengtį krizėms ar karui. Modelis apima aštuonias pajėgumų sritis, susiejančias karinę gynybą ir mobilizaciją su žmonių saugumu, valstybės institucijų gebėjimu tęsti darbą, ekonomikos bei tiekimo atsparumu ir visuomenės įsitraukimu.

Sprendimus dėl informavimo apie oro erdvės pažeidimus priims KOP budėtojas. Pasikartojant dronų incidentams, sprendimus dėl gyventojų perspėjimo ketinama decentralizuoti, sako prezidentas. Pasak šalies vadovo, sprendimą dėl informavimo priims Karinių oro pajėgų (KOP) operatyvinis budėtojas.

Galutinis sprendimas dėl „Palantir“ nepriimtas. Kol kas dar nėra galutinio sprendimo dėl galimo „Palantir“ dirbtinio intelekto sistemos įsigijimo, sako prezidentas G. Nausėda. Pasak jo, Lietuva šiuo klausimu nori surinkti daugiau informacijos, kaštų-naudos analizės. Tuo metu premjeras M. Sinkevičius teigė, kad jei Lietuva abejoja, ar turėtų įsigyti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendrovės „Palantir“ programinę įrangą, tuomet reikėtų plačiau abejoti ir Jungtinėmis Valstijomis kaip strategine partnere. Tiesa, jis pats tikino amerikiečiais neabejojantis. Vis tik, pirmiausia, anot Vyriausybės vadovo, reikėtų įvertinti kariuomenės pasirengimą ją naudoti ir gauti komercinius pasiūlymus.

Europos Komisija (EK) Baltijos šalims siūlo oro gynybos poreikius finansuoti ne europinio biudžeto, o skolintomis lengvatinės priemonės SAFE lėšomis, premjeras sako, kad tai jį nuvilia. Apie tai, kad EK laikosi pozicijos, jog papildomų didelių finansavimo šaltinių europiniame biudžete nėra, portalui lrt.lt sakė už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius. Visgi premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad kad tokia pozicija yra labai neigiamas signalas. Dar rugsėjį Lietuva, Latvija ir Estija kreipėsi į EK, prašydamos skirti 500 mln. eurų apsaugai nuo bepiločių orlaivių stiprinti. Trijų valstybių gynybos ministrai papildomo finansavimo poreikį grindė išaugusia Rusijos keliama grėsme. Pagal SAFE priemonę Lietuvai numatyta galimybė pasiskolinti iki 6,375 mlrd. eurų gynybos poreikiams finansuoti.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pradeda mokėti kompensacijas ūkininkams. Išmokos bus mokamos siekiant padengti dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų patirtus nuostolius. Spalio 29–30 dienomis numatyta išmokėti 19,576 mln. eurų paramos. Žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos teigimu, parama bus mokama supaprastinta tvarka – ūkininkams nereikės teikti prašymų, o lėšos bus pervedamos į NMA žinomas jų banko sąskaitas. Pusė paramos sumos – 9,788 mln. eurų – skiriama iš Europos Sąjungos (ES) krizių rezervo, likusi dalis – iš valstybės biudžeto. Pagal Europos Komisijos (EK) reikalavimus visa Lietuvai numatyta parama turi būti išmokėta iki 2027 metų vasario 28 dienos. Kompensacijos skiriamos nustatytus reikalavimus atitinkantiems žemės ūkio valdų valdytojams ir jų partneriams, 2026 metais deklaravusiems žemės ūkio naudmenas ir pasėlius. Parama už pienines karves mokama pagal Ūkinių gyvūnų registre registruotus duomenis.

Premjeras teigia, kad dabartinis 2028–2034 metų ES biudžeto pasiūlymas netenkina Lietuvos lūkesčių. Pasak Mindaugo Sinkevičiaus, Lietuva siekia didesnio bendro biudžeto, daugiau dėmesio rytinio Bendrijos pasienio saugumui ir pakankamo finansavimo strateginiams infrastruktūros projektams. Po susitikimo su už sanglaudą ir reformas atsakingu EK vykdomuoju pirmininkės pavaduotoju Raffaele Fitto premjeras pabrėžė, kad Lietuvai ir kitoms rytinio ES pasienio valstybėms reikia didesnio Bendrijos solidarumo dėl saugumo iššūkių, susijusių su karu Ukrainoje. Tarp Lietuvos prioritetų – ir „Rail Baltica“ projektas. M. Sinkevičiaus teigimu, Baltijos šalys siekia 10 mlrd. eurų finansavimo šiam projektui 2028–2034 metais, todėl nerimą kelia siūlymai mažinti Europos infrastruktūros tinklų priemonės finansavimą.

Robertas Kaunas sako, kad nuo 2027 metų gynybos pirkimų sistema turi keistis. Pasak krašto apsaugos ministro, dabartinė gynybos pirkimų sistema nėra pakankamai efektyvi. Jo teigimu, didžioji dalis mokėjimų koncentruojama paskutinį metų ketvirtį, todėl mokėjimus reikėtų paskirstyti tolygiau per visus metus. Anot R. Kauno, anksčiau mokėjimai metų pabaigoje buvo koncentruojami dėl nepakankamo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) finansavimo, tačiau išaugus asignavimams atsirado galimybė keisti šią tvarką. Tarp pagrindinių sistemos problemų ministras įvardijo darbuotojų trūkumą, nepakankamą procesų skaitmenizavimą ir modernių darbo įrankių stoką.

Latvijos oro bendrovė „airBaltic“ planuoja atleisti apie 100 pilotų ir 200 skrydžių palydovų. Atleidimus lemia kitąmet numatomos mažesnės skrydžių apimtys. Darbuotojai apie savo darbo vietas bus informuojami nuo spalio 31 dienos. Latvijos aviacijos profesinė sąjunga (LAA) kritikuoja atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, teigdama, kad jie nebuvo galutinai suderinti su darbuotojų atstovais. LAA tikina, kad kriterijai pasirinkti po konsultacijų su profesinėmis sąjungomis.

Teisėsauga pranešė, kad Vilniuje „Starlink“ ryšių įrangą galimai padegė du Vokietijoje gyvenantys užsienio piliečiai. Vienas jų turi Turkijos ir Vokietijos, o kitas – Serbijos ir Vokietijos pilietybes. Įtariama, kad šie asmenys planavo nusikaltimą, o padegę ryšių įrangą iš karto išvyko iš Lietuvos. Asmenys pripažinti įtariamaisiais dėl teroristinės grupės kūrimo, teroro akto ir kitų galimų nusikaltimų. Šiuo metu įtariamieji sulaikyti Vokietijoje. Manoma, kad jie „Starlink“ įrangą pasikėsino padegti ir Bulgarijoje. Minėtos įmonės turtą sostinėje panaudojus Molotovo kokteilius pasikėsinta sugadinti spalio 18-osios naktį.

Šiemet jau du kartus palūkanų normas didinęs Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nusprendė jų kol kas nekeisti. Po ECB Valdančiosios tarybos susitikimo Frankfurte paskelbta, kad indėlininkams ir bankams svarbi bazinė palūkanų norma lieka ties 2,5 proc. atžyma. Anksčiau šiemet taryba visas tris pagrindines palūkanų normas didino birželį (nuo 2 iki 2,25 proc.) ir rugsėjį. Prieš tai bazinė palūkanų norma išliko 2 proc. lygyje maždaug metus. Valdančioji taryba pridūrė esanti įsipareigojusi formuoti tokią pinigų politiką, kuri užtikrintų, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija stabilizuotųsi ties nustatytu 2 proc. tikslu. Prasidėjus karui Irane, euro zonos ekonomika pasirodė atsparesnė, nei baimintasi, o infliacija rugsėjį pakilo iki aukščiausio lygio per trejus metus ir pasiekė 3,8 proc. Dauguma ekonomistų prognozuoja, kad ECB paskutinį kartą per dabartinį pinigų politikos griežtinimo ciklą palūkanų normas didins gruodį, jau turėdamas atnaujintas ekonomikos augimo ir infliacijos prognozes.

Rusijos dronas ketvirtadienį rėžėsi į judrų geležinkelio stoties peroną Ukrainos Dnipro mieste ir pražudė mažiausiai 14 žmonių. Dar 14 žmonių buvo sužeista, pažymėjo Dnipropetrovsko srities gubernatorius Oleksandras Ganža ir pridūrė, kad šešių asmenų būklė sunki dėl „daugybinių skeveldrinių sužalojimų“, įskaitant 11-metį berniuką ir vyrą, kuriam „amputuotos abi kojos“. Prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjo apie „siaubingą ataką“, kuri reikalauja Kyjivo sąjungininkų atsako. Per smūgį Dnipro geležinkelio stotyje buvo pataikyta į peroną, prie kurio stovėjo paprastas priemiestinis traukinys ir paprastas keleivinis traukinys, nurodė V. Zelenskis. Šis smūgis buvo suduotas tuo metu, kai Ukraina ir Rusija siekia išlaikyti trapias vietines paliaubas nuniokotame Oleškų mieste, kurį Rusija yra okupavusi nuo 2022 m. ir kurio gyventojai jau kelis mėnesius susiduria su maisto, vandens ir vaistų stygiumi. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasipiktino šiuo išpuoliu ir pabrėžė, kad reikia „gerokai daugiau nei vietinių paliaubų“, tokių kaip Oleškuose.

ECB pirmininkė Christine Lagarde iš pareigų pasitrauks 2027 m. vasario 7 d., likus aštuoniems mėnesiams iki jos kadencijos pabaigos, pranešė Frankfurte įsikūręs bankas. Ch. Lagarde ketvirtadienį apie šį sprendimą informavo Valdančiąją tarybą ir Europos Vadovų Tarybos pirmininką Antonio Costą, skelbiama ECB interneto svetainėje. Informuojama, kad jos įpėdinį paskirs Europos Vadovų Taryba (EVT), vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos (ES) veikimo 283 straipsnyje nustatyta kandidatūros teikimo procedūra. EVT pirmininkas A. Costa ketvirtadienį pagyrė ECB pirmininkės Ch. Lagarde vadovavimą ir pareiškė, kad jos įpėdinio skyrimo procesas prasideda nedelsiant. ECB pirmininkės pareigas Ch. Lagarde eina nuo 2019 m. lapkričio.

JAV pareigūnai perspėjo kelias Artimųjų Rytų šalis ir sąjungininkus šiame regione po kitą savaitę Jungtinėse Valstijose vyksiančių kadencijos vidurio rinkimų ruoštis galimam karinių veiksmų prieš Iraną atnaujinimui, taip pat galimiems atsakomiesiems Irano išpuoliams prieš juos. Apie tai naujienų agentūrą AP informavo du su šiuo klausimu susipažinę diplomatai. Diplomatai pabrėžė, kad prezidentas Donaldas Trumpas dar nepriėmė galutinio sprendimo dėl naujų smūgių Iranui. Vis dėlto prezidentas ne kartą pareiškė svarstantis galimybę nurodyti po lapkričio 3 d. JAV vyksiančių svarbių rinkimų atnaujinti karinius veiksmus. Baltieji rūmai ir JAV pareigūnai komentuoti šią informaciją atsisakė. Pasak diplomatų, JAV informavo regiono sąjungininkus, kad naujas karinių veiksmų etapas galėtų trukti kelias dienas.