„NATO pereina prie „Palantir“ sistemos, tik kelios didžiosios valstybės, kurios kalba apie savo nacionalinių platformų kūrimą, nėra prisijungusios prie to. Šiandieną mes nepriėmėme galutinio sprendimo „Palantir“ klausimu, iš tikrųjų norėtume surinkti daugiau informacijos ir apie kaštų-naudos analizę“, – žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio teigė G. Nausėda.
„Taip pat ir žinoti tikslesnį grynos kainos įvertinimą. 200 mln. eurų, kalbėjote jau apie bendrą sumą per keletą metų. Mes kalbame šiuo metu apie artimiausius trejus metus. Pagal dabartinį įvertinimą, tai galėtų kainuoti iki 90 mln. eurų. Bet nenoriu dabar sukelti keistų arba nepagrįstų lūkesčių, nes turime kalbėtis su tiekėjais“, – pridūrė jis.
Šalies vadovo teigimu, valstybė neskuba priimti sprendimo dėl „Palantir“, mat ieškoma būdų sutaupyti.
Susiję straipsniai
„Palantir“ sistemos įgyvendinimas, ko gero, turėjo būti jau vakar, siekiant įgyvendinti (...) duomenų kiekį, kurį mes turime ir to kiekio efektyvų apdorojimą priimant karinius sprendimus. „Palantir“ sistemos pasiteisino kaip tikrai efektyvus dirbtinio intelekto instrumentas. Taip, tai nėra pigu, dėl to ir neskubame daryti sprendimų, nes intensyviai ieškome, kur būtų galima sutaupyti. Perkame tik tai, kas yra būtina mūsų šalies saugumui stiprinti“, – akcentavo jis.
Kiek anksčiau premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad jei Lietuva abejoja, ar turėtų įsigyti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendrovės „Palantir“ programinę įrangą, tuomet reikėtų plačiau abejoti ir Jungtinėmis Valstijomis kaip strategine partnere. Tiesa, jis pats tikino amerikiečiais neabejojantis. Vis tik, pirmiausia, anot Vyriausybės vadovo, reikėtų įvertinti kariuomenės pasirengimą ją naudoti ir gauti komercinius pasiūlymus.
ELTA primena, jog apie tai, kad Lietuva svarsto pirkti „Palantir“ dirbtinio intelekto sistemą, anksčiau TV3 televizijai kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
TV3 žiniomis, pirmiems septyneriems metams tai Lietuvai kainuotų beveik 200 mln. eurų. Tiesa, ši kaina gali ir kilti.
Kaip skelbė leidinys „Politico“, Prancūzija ir Vokietija sako norinčios išvengti priklausomybės nuo JAV karinės dirbtinio intelekto technologijos, tačiau Berlynas baiminasi, kad europinė alternatyva galėtų tiesiog pakeisti vieną užsienio priklausomybę kita.
Leidinio teigimu, kariuomenėms vis labiau reikia dirbtinio intelekto mūšio lauke, kad būtų galima koordinuoti didžiulį informacijos srautą, surinktą iš palydovų, jutiklių, radarų ir netgi atskirų karių. „Palantir“ sukurta „Maven Smart System“ sistema, kurią NATO įsigijo 2025 m., yra geriausias pasirinkimas, tačiau daugelis Europos šalių nerimauja dėl to, kad tokia galia atitektų JAV įmonei.