„Kalbėdami apie visuotinį šaukimą, kalbame, žinoma, apie vaikinų šaukimą. Savanoriškumo principas bus išsaugotas. Kitaip tariant, norinčios tarnauti merginos, be jokios abejonės, bus kviečiamos tarnauti taip pat“, – prezidentūroje pranešė G. Nausėda.
Šalies vadovo teigimu, sprendimas dėl visuotinio šaukimo priimtas kompleksiškai atsižvelgus į dabartinius kariuomenės pajėgumus.
„Norint, kad šauktiniai būtų parengti kokybiškai – laikantis to 9 mėnesių parengimo termino, norint įvertinti visus papildomus finansinius poreikius tam, kad būtų sukurta pakankama ir ori apgyvendinimo infrastruktūra, kad būtų parengti instruktoriai – jų reikės apie 350 papildomai (…), instruktoriaus parengimas 3–4 metus“, – kalbėjo G. Nausėda.
L. Linkevičius: krizės akivaizdoje visuomenė privalo būti ne stebėtoja, o aktyvia gynybos dalimi
„Visus šituos aspektus įvertinę mes priėmėme būtent šitokį sprendimą. Man atrodo, kad jis yra optimalus ir leidžia mums pirmiausia orientuotis į kokybišką tiek į šauktinių, tiek į rezervistų parengimą“, – pabrėžė prezidentas.
Tuo metu, anot G. Nausėdos, merginos ir toliau galės tarnauti savanoriškai. Apie privalomą merginų šaukimą tarnauti, prezidento vertinimu, galėtų būti kalbama „tolimoje ateityje“.
„Kadangi vertiname Rusiją kaip ilgalaikę grėsmę – pagaliau tai patvirtinta ir NATO dokumentuose – veikiausiai, prie šitos sistemos galimai pereisime vėlesnėje ateityje“, – teigė prezidentas.
„Šiandien tiesiog darome laipsniškus žingsnius, kurie būtų nukreipti į mūsų kariuomenės ir karinių pajėgų stiprinimą“, – pabrėžė G. Nausėda.
Susiję straipsniai
Anot prezidento, reikiamų sąlygų visuotiniam šaukimui sukūrimas ateityje gali kainuoti apie 120 mln. eurų.
Kariuomenės vadas: niekas nėra nusistatęs prieš moterų šaukimą
Pasak R. Vaikšnoro, vėlesnis visuotinio šaukimo įgyvendinimas leis dabartinei kariuomenės sistemai „neperdegti“ ruošiant rezervo karius bei į tarnybą pakviestus šauktinius.
„Turime virš 40 tūkstančių aktyvaus rezervo karių, kuriuos reikia kiekvienais metais pakviesti į kartotinius mokymus tam, kad jie išlaikytų kvalifikaciją. Tokiu būdu ta sistema, šiandieninė sistema ir su šauktiniais, ir su rezervistų mokymu, turi neperdegti, nebūti išbalansuota“, – teigė kariuomenės vadas.
Tiesa, jo teigimu, sprendimas nešaukti merginų nėra nukreiptas prieš lytį.
„Jokiu būdu niekas nėra nusistatęs prieš moterų šaukimą į Lietuvos kariuomenę. Tačiau šiai dienai turėdami pakankamą kiekį vyriškos lyties Lietuvos piliečių, mes tą klausimą sprendžiame nuosekliai pašaukdami tik vaikinus“, – nurodė R. Vaikšnoras.
Tiesa, kariuomenės vadas neatmetė, kad keičiantis demografinei padėčiai „kažkuriame taške teks grįžti prie šito klausimo ir jį svarstyti iš naujo“.
„Klausimas yra kitas – ar mūsų visuomenė yra pasiruošusi. Šiai dienai, pagal vasarą atliktus visuomenės tyrimus, kol kas visuomenė dar nėra pasiruošusi tam. Ir tą mes atliepiame“, – pabrėžė kariuomenės vadas.
M. Sinkevičius: man norėjosi ambicingesnio plano, bet kariuomenė nusvėrė argumentais
Savo ruožtu premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad jis norėjo ambicingesnio plano, tačiau įtikino kariuomenės vado išsakyti argumentai
„Apie datą kalbėjome ilgai ir išsamiai, virė šiltos diskusijos. (...) Vis tik, visi konstatavo, kad tai yra ne varžytuvės, ne pasakymas kirviu. Turime eiti prie visuotinio šaukimo ir tai yra neišvengiama, tai yra būtina. Bet tą turi daryti, kai esi pasiruošęs, kai yra instruktorių, patalpos, kai nereikia šauktiniams leisti nakvoti konteineriuose ar nepritaikytose patalpose“, – žurnalistams Vyriausybėje teigė M. Sinkevičius.
„Gali sakyti, kad tai yra politinė valia, bet ir kariuomenės pasirengimo klausimas. Kariuomenė įvardijo aiškiai, kad jie būtų pasirengę 2032 metais. (...) Man gal norėjosi ambicingesnio plano, bet kariuomenė nusvėrė argumentais, kada jie bus pasirengę. Tai į lenktynes nesileidome, kliovėmės kariuomenės vado argumentais ir teiginiais“, – pabrėžė jis.
Siūlė visuotinį šaukimą įvesti nuo 2030-ųjų
Šią savaitę Seimo konservatoriai pasiūlė nuo 2030 metų sausio 1-osios Lietuvoje įvesti visuotinį šaukimą į kariuomenę, atsisakant dabartinės atsitiktinės karo prievolininkų atrankos tvarkos.
Įstatymų pataisas inicijavusio Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno Lauryno Kasčiūno teigimu, iki 2030 metų būtų pakankamai laiko pasirengti pokyčiams, išspręsti instruktorių bei infrastruktūros trūkumo problemas.
Pagal siūlomą modelį privalomai tarnauti būtų šaukiami visi nustatytus kriterijus atitinkantys vaikinai, o merginos tarnybą galėtų rinktis savanoriškai. Įstatymų pataisas pasirašė 22 parlamento TS-LKD frakcijos nariai.
Visuotinio šaukimo perspektyvos, saugumo situacija šalyje bei integruotos oro erdvės gynybos įgyvendinimas buvo aptartas ketvirtadienį sušauktame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje.
Prezidentas: sprendimus dėl informavimo apie oro erdvės pažeidimus priims KOP budėtojas
Pasikartojant dronų incidentams, sprendimus dėl gyventojų perspėjimo ketinama decentralizuoti, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak šalies vadovo, sprendimą dėl informavimo priims Karinių oro pajėgų (KOP) operatyvinis budėtojas.
„Sprendimus dėl informavimo priims Karinių oro pajėgų operatyvinis budėtojas. Kitaip tariant, sprendimai bus maksimaliai decentralizuoti, kad nebūtų prarandamas brangus laikas, kad nereikėtų kažkokių derinimo procedūrų, nes aš manau, kad budėtojas turi visą tą informaciją ir visus algoritmus prie rankų, pagal kuriuos galėtų priimti vienokį ar kitokį sprendimą“, – ketvirtadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio žurnalistams teigė G. Nausėda.
Tačiau, anot prezidento, KOP operatyvinis budėtojas negalės priimti sprendimo dėl oro erdvę pažeidusio objekto numušimo.
„Čia procedūros yra kiek sudėtingesnės ir apima taip pat NATO būstinės sprendimus. (…) susiklosčius tokiai situacijai, kuomet pakilęs naikintuvas matys, kad yra skrendantis objektas, bet negalės vizualiai atpažinti jo, sprendimo dėl numušimo, jis priimti negalės. Tai yra labai didelis pavojus (…), kad gali būti tiesiog nepataisomos pasekmės, kuomet mažasis lėktuvas, kuris neturi ryšio su dispečerinių punktu, tiesiog gali būti atakuotas“, – tikino jis.
Pasak prezidento, bus keičiami ir kai kurie oro erdvės stebėjimo algoritmai, kad grėsmės indikatoriai būtų aktyvuojami anksčiau. Pasak šalies vadovo, „Geltonos“ spalvos perspėjimas galėtų būti aktyvuotas objektui esant prie sienos.
„Kalbant apie algoritmus, čia bus tam tikrų pokyčių, bet visi jie nukreipti į tai, kad mūsų žmonės tikrai būtų saugūs ir mes negalime visiškai eliminuoti pavojaus. Ir, deja, turiu konstatuoti faktą, kad tokių oro erdvės pažeidimų ateityje bus“, – sakė šalies vadovas.
„Pastarasis drono incidentas parodė, kad mūsų geltonos spalvos indikacijos suveikė ne visoje Lietuvos teritorijoje jau tuo metu, kai dronas buvo nukeliavęs pakankamą kelią ir šito, be jokios abejonės, negali būti. Štai kodėl pagal pasikeitusius algoritmus „Geltona“ spalva šitokį droną lydėtų jau praktiškai nuo Lietuvos Respublikos sienos su Lenkijos Respublika, nes būtų bent du indikatoriai, kurie kurie parodytų, kad „Geltoną“ spalvą reikia įjungti“, – teigė jis.
Anot ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus, pakeitus dalį algoritmų, visuomenė bus informuojama sklandžiau.
„Šiek tiek pakeisti algoritmai, kada bus pranešama ir kada bus „Geltonas“ arba „Raudonas“ pranešimas. Jie (algoritmai – ELTA) turėtų būti aiškesni, labiau suprantami. Ten yra įvedami konkretūs kriterijai: kiek jų turi būti išpildyta arba kokiems veiksmams įvykus, koks pranešimas siunčiamas. Tai norisi tikėti, kad dabar jau nebebus klausimų, kodėl pranešta per vėlai, per anksti“, – po VGT posėdžio žurnalistams teigė premjeras.
Premjeras anksčiau teigė, kad Lietuva pradės konsultuotis su NATO dėl galimybės numušti oro erdvę pažeidusius objektus ir be vizualinio patvirtinimo.
Prezidento teigimu, dėl to Aljanso narės turi susitarti bendrai.
„Tai nėra tik mūsų sprendimas. Šitas sprendimas turi būti su NATO partneriais. Negalėčiau pasakyti, kad (VGT posėdyje – ELTA) buvo nepritarimas pasiūlymui, tiesiog mes turime įvertinti visas aplinkybes“, – teigė G. Nausėda.
Pažanga kuriant integruotą oro gynybą apčiuopiama detekcijos srityje
G. Nausėdos teigimu, pažanga, kuriant integruotą oro gynybos sistemą yra, tačiau ji labiau matoma detekcijos srityje.
„Deja, kol kas aš turbūt turiu konstatuoti, kad ji realiau yra apčiuopiama detekcijos srityje (…). Oro radarų ir kitų detekcijos priemonių visuma mums leidžia geriau matyti Lietuvos Respublikos teritoriją, oro erdvę, kai kada net apsidrausti. Tam tikri galbūt ratilai, kuriuos radarai užtikrina, jie persidengia vienas kartu su kitu, tai yra tiktai geriau, nes tai leidžia mums tiksliau identifikuoti atskrendančius rizikos šaltinius“, – kalbėjo prezidentas.
„Vyksta toliau testavimai dėl antidroninių priemonių. Tie testavimai vykdomi ne tiktai dėl to, kad patikrintume tų sistemų, kurias jau įsigijome, patikimumą, bet ir taip pat įvertinti tiksliau ir atsakingiau būtinybę įsigyti tas sistemas, kurias dar tiktai planuojame įsigyti“, – pabrėžė jis.
Pastarąjį kartą, spalio 18 d., oro pavojus su statusu „Raudona“ dėl į šalies oro erdvę įskridusio objekto buvo paskelbtas Panevėžio, Šiaulių apskrityse, maždaug po valandos jis buvo atšauktas.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, įtariama, kad dronas į Lietuvą įskrido iš Lenkijos teritorijos. Tą patvirtino ir M. Sinkevičius. Pasak jo, dronas buvo ukrainietiškos kilmės ir nešė sprogmenis.
Sudužusio drono nuolaužos rastos Pasvalio rajone, Juodžionių kaime. Taip pat skelbta ir apie galimą sprogimą, tačiau tarnybos anksčiau tuomet dar nebuvo pateikusios informacijos, ar dronas nešė sprogmenį.
Drono nuolaužos taip pat apgadino keliu važiavusį automobilį, tačiau keleiviai nenukentėjo.
Rusijos karui Ukrainoje nesibaigiant, Lietuva pastaraisiais mėnesiais ne kartą fiksavo su oro erdve susijusius incidentus ir skelbė apie galimus pavojus. Vis dėlto iki šiol nė vienas į Lietuvos oro erdvę patekęs dronas nebuvo numuštas.
Pripažįsta, kad bendradarbiavimas kol kas stringa
Vis dėlto G. Nausėda pripažino, kad gegužę su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos pramonės srityje kol kas nedavė laukiamų rezultatų.
„Šį susitarimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pasirašiau dar gegužės mėnesį Bukarešte. Deja, jau praėjo maždaug pusė metų ir matome, kad kol kas realiu bendradarbiavimu pasigirti negalime“, – sakė prezidentas.
Anot jo, nors neseniai viena Lietuvos gynybos pramonės įmonė pasirašė ketinimų protokolą su Ukrainos antidroninės įrangos gamintoju, platesnio masto bendradarbiavimas dar neprasidėjo.
Viena pagrindinių kliūčių, prezidento vertinimu, yra Ukrainos technologijų eksporto licencijų trūkumas. Tačiau, jo manymu, ši problema susijusi ir su iki šiol Lietuvos deklaruotomis pernelyg mažomis gamybos apimtimis.
„Mums sunkiai sekasi pradėti šią gamybą, pirma, dėl to, kad negauname eksporto licencijos Ukrainos technologijoms. Tačiau priežastis, kodėl taip yra, mano įsitikinimu, glūdi tame, kad mūsų ambicijos iki šiol neleido Ukrainos partneriams žiūrėti į mus kaip į rimtus partnerius“, – aiškino G. Nausėda.
„Tiesiog apimtys buvo tokios, kad dėl jų neapsimokėjo pradėti tokios gamybos“, – pridūrė jis.
Prezidentas tikisi, kad Ukrainai parengtas pasiūlymų laiškas, kuriame išdėstyti konkretūs Lietuvos pramonės pajėgumai ir didesnės gamybos ambicijos, padės išjudinti bendradarbiavimą.
ELTA primena, kad gegužę Rumunijoje Lietuvos prezidentas G. Nausėda ir Ukrainos vadovas V. Zelenskis pasirašė susitarimą dėl abiejų šalių bendradarbiavimo gynybos ekspertizės ir gynybos pramonės srityse.