„Jeigu mes jais abejojame, tai tada turbūt reikėtų abejoti labai plačiai. Aš asmeniškai neabejoju“, – po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio, kalbėdamas apie galimas rizikas dėl „Palantir“ sistemos, žurnalistams sakė M. Sinkevičius.
Paklaustas apie riziką, kad įsigijus „Palantir“ programinę įrangą, ji galėtų gauti prieigą prie jautrios informacijos, M. Sinkevičius pripažino, jog dėl šios sistemos nuogąstauja ir kai kurios didžiosios Europos Sąjungos (ES) valstybės, tarp jų – Vokietija ir Prancūzija.
Vis dėlto premjeras pabrėžė, kad Lietuva JAV laiko strategine partnere. Todėl, jo vertinimu, abejonės dėl amerikietiškos karinės ar technologinės produkcijos kelia ir platesnį pasitikėjimo sąjungininke klausimą.
„Baimintis galima turbūt visko, bet galvokime ir apie tai: šiandien ar JAV yra mūsų strateginis partneris? Jeigu atsakymas – taip, tai turbūt ir jų produkcija – ar tai būtų amunicija, ar kažkokia geležis, ar programinė įranga. Tada mums turbūt lieka pasitikėti partneriais“, – sakė M. Sinkevičius.
Susiję straipsniai
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje iki lapkričio vidurio laukiama atvykstančios JAV karių rotacijos.
Premjero teigimu, kariuomenė nurodo, kad pažangios programinės įrangos pasirinkimas šiuo metu yra gana ribotas – nors kai kurios valstybės kuria savo sprendimus, rinkoje kol kas dominuoja vienas tokios programinės įrangos kūrėjas ir jo moduliai.
Sprendimas dėl įsigijimo kol kas nepriimtas
Vis dėlto, M. Sinkevičiaus teigimu, šiuolaikinei kariuomenei pažangios duomenų valdymo sistemos yra reikalingos, tačiau sprendimas dėl „Palantir“ produkto įsigijimo dar nepriimtas. Pirmiausia, anot jo, reikėtų įvertinti kariuomenės pasirengimą ją naudoti ir gauti komercinius pasiūlymus.
„Šiuolaikinis karas arba mūšio laukas reikalauja ir dirbtinio intelekto, reikalauja žinojimo, ką tu turi atsargose, ko trūksta, kuo reikia papildyti. Tai tas valdymas yra reikalingas, faktas. Tiktai klausimas galbūt toks: ar jau dabar?“ – kalbėjo M. Sinkevičius.
Pasak premjero, kariuomenei vis dar trūksta ir bazinių priemonių – pėstininkų minų, šarvinių liemenių bei kitos įrangos, kuri yra perkama arba dar tik pakeliui.
Be to, pažangioms duomenų sistemoms reikia ne tik programinės įrangos, bet ir duomenų, žmonių bei kitų išteklių.
„Bet kurią duomenų sistemą, kokią beturėtum, išmaniąją ir galbūt labai pažangią, su dirbtiniu intelektu, vis tiek reikia užkrauti duomenimis. Tam reikia skirti žmonių ir resursų, tam reikia turėti duomenų“, – sakė premjeras.
Jis priminė, kad „Palantir“ programinės įrangos modulius jau turi atskiros Lietuvos institucijos, tačiau abejojo, ar kariuomenė būtų pasirengusi visapusiškai naudoti tokią sistemą.
M. Sinkevičiaus teigimu, Krašto apsaugos ministerija įpareigota kalbėtis su sistemos atstovais ir gauti komercinius pasiūlymus. Tik juos įvertinus būtų galima spręsti dėl tolesnių veiksmų.
„Tai kol kas sprendimo nėra. Pokalbiai galimi, ir tam įpareigota Krašto apsaugos ministerija“, – sakė jis.
ELTA primena, jog apie tai, kad Lietuva svarsto pirkti „Palantir“ dirbtinio intelekto sistemą, anksčiau TV3 televizijai kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
TV3 žiniomis, pirmiems septyneriems metams tai Lietuvai kainuotų beveik 200 mln. eurų. Tiesa, ši kaina gali ir kilti.
Kaip skelbė leidinys „Politico“, Prancūzija ir Vokietija sako norinčios išvengti priklausomybės nuo JAV karinės dirbtinio intelekto technologijos, tačiau Berlynas baiminasi, kad europinė alternatyva galėtų tiesiog pakeisti vieną užsienio priklausomybę kita.
Leidinio teigimu, kariuomenėms vis labiau reikia dirbtinio intelekto mūšio lauke, kad būtų galima koordinuoti didžiulį informacijos srautą, surinktą iš palydovų, jutiklių, radarų ir netgi atskirų karių. „Palantir“ sukurta „Maven Smart System“ sistema, kurią NATO įsigijo 2025 m., yra geriausias pasirinkimas, tačiau daugelis Europos šalių nerimauja dėl to, kad tokia galia atitektų JAV įmonei.