Modeliu siekiama aiškiai paskirstyti atsakomybes, suderinti karinius ir civilinius mobilizacijos poreikius, užtikrinti institucijų, savivaldybių, verslo bei visuomenės pasirengimą ir kasmet nepriklausomai vertinti šalies parengtį krizėms ar karui.
Modelis apima aštuonias pajėgumų sritis, susiejančias karinę gynybą ir mobilizaciją su žmonių saugumu, valstybės institucijų gebėjimu tęsti darbą, ekonomikos bei tiekimo atsparumu ir visuomenės įsitraukimu.
Jis parengtas išanalizavus skirtingų valstybių patirtį ir gynybos planavimo pratybose išnagrinėjus siūlomus sprendimus.
Nustebinę atsakymai dėl visuotinio šaukimo: atsakė, kokios formos domintų labiausiai
Anot modelio kūrėjų, procesas išryškino poreikį geriau suderinti institucijų, savivaldybių, kariuomenės, verslo ir visuomenės veiksmus – iš anksto sutarti, kas priima sprendimus, kada imamasi veiksmų ir kaip paskirstomi riboti ištekliai.
„Valstybės pasirengimą lemia ir gebėjimas suderinti karinės gynybos poreikius su būtinybe išlaikyti šalies veikimą. Tie patys energetikos ar ryšių specialistai gali būti būtini ir kariuomenei, ir svarbiausių paslaugų tęstinumui. Todėl turime sutarti dėl prioritetų, atsakomybių ir sprendimų priėmimo, kad institucijos bei verslas krizės atveju galėtų planuoti savo veiksmus remdamiesi bendrais susitarimais“, – teigė asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas.
Susiję straipsniai
Siūlomi nacionaliniai sprendimai
Įgyvendinimo plane numatyta 51 priemonė ir šešios strateginės kryptys. Siūloma aiškiai paskirstyti atsakomybę ir sprendimų priėmimo įgaliojimus, suderinti karinius bei civilinius mobilizacijos poreikius ir nustatyti, kada pasitelkiami pajėgumai. Taip pat siūloma sukurti piliečių įtraukimo sistemą, vertinti svarbiausią infrastruktūrą ir priklausomybes nuo tiekimo bei kasmet atlikti nepriklausomą parengties patikrinimą.
Tarp septynių nacionalinių prioritetų – valios ginti valstybę ir visuomenės dalyvavimo gynyboje stiprinimas įgyvendinant visuotinį šaukimą, pasirengimą visuotinei gynybai koordinuojančios nacionalinės institucijos su aiškiais įgaliojimais paskyrimas ir psichologinio atsparumo stiprinimo struktūros sukūrimas.
Taip pat siūloma užtikrinti ilgalaikį finansavimą per valstybės visuotinės gynybos programą, nacionalinio saugumo kursuose plėtoti nuolatinį vadovų ir institucijų bendradarbiavimo tinklą, iki 2027 metų suformuoti vientisą krizių ir karo meto teisinio reguliavimo sistemą bei įtraukti verslą į pasirengimo, veiklos tęstinumo, tiekimo ir atsargų kaupimo planavimą.
Šie sprendimai sudarytų sąlygas savivaldybėms, organizacijoms ir gyventojams pasirengti savo užduotims.
„Atskirų organizacijų pasirengimas stiprina visos valstybės atsparumą, kai jų planai dera tarpusavyje. Todėl vadovams svarbu suprasti, nuo ko priklauso jų organizacijos veikla ir kam jos pajėgumai bus būtini krizės ar karo metu. Dėl bendrų veiksmų svarbu susitarti iš anksto, kad didėjant grėsmei vadovai galėtų laiku priimti suderintus sprendimus“, – pažymi T. Godliauskas.
Tam, kad susitarimai būtų įgyvendinti, kiekvienai užduočiai siūloma numatyti atsakingą vykdytoją, terminą ir išteklius. Kasmetinis nepriklausomas parengties vertinimas leistų nustatyti, ar jų pakanka, o pagal vertinimo išvadas – tikslinti finansavimą, mokymus ir pasirengimo planus.
„Visuotinė gynyba – bendra valstybės ir kiekvieno iš mūsų atsakomybė. Todėl kiekvienai institucijai, organizacijai ir žmogui svarbu žinoti savo vaidmenį bei turėti sąlygas jam pasirengti. Rezultatą turėtų parodyti pratybose patikrintas gebėjimas apsaugoti žmones, išlaikyti svarbiausias paslaugas ir paremti karinę gynybą“, – teigia T. Godliauskas.
Praktinis pasirengimas
Modelį ir jo įgyvendinimo planą asociacija „Visuotinė gynyba“ parengė bendradarbiaudama su Jungtinių Valstijų analitiniu centru „New Generation Warfare“. Rengėjai išanalizavo kitų valstybių patirtį, išskyrė esminius visuotinei gynybai būtinus elementus ir siūlomą modelį įvertino gynybos planavimo pratybose.
Praktinį pasirengimą asociacija jau skatina per Lietuvos organizacijų įsipareigojimų visuotinei gynybai chartiją ir Nacionalinio saugumo bei visuotinės gynybos kursus vadovams. Chartijos narės kasmet įgyvendina bent du pasirengimo veiksmus, platforma „Ąžuolas“ padeda žmonėms atrasti savo vaidmenį, o Darbdavių iniciatyva telkia įmones palaikyti tarnybą pasirenkančius darbuotojus.
Po ketvirtadienį vykusio Valstybės gynimo tarybos posėdžio (VGT) prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad nuo 2032 metų Lietuvoje bus įgyvendinamas visuotinis vaikinų šaukimas.