„Mes (šiemet – ELTA) jau praktiškai 7 proc. skiriame tiesioginei gynybai ir dvigubos paskirties sprendiniams“, – „Žinių radijui“ teigė R. Kaunas.
„2027 m. nebus kažkokie išskirtiniai – 5 proc. yra skiriama gynybos poreikiams“, – kalbėjo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas.
Ministras neatmetė, jog šios lėšos metų eigoje galėtų augti.
Apie kurstomų grėsmių nematomą pusę prakalbęs R. Kaunas išlieka ramus: kryptingai dirbame vardan saugumo
„Dabar mes šnekame apie biudžeto dėliones – metų eigoje, labai tikėtina, gali atsirasti ir papildomų finansavimo šaltinių“, – kalbėjo R. Kaunas.
KAM vadovo teigimu, nacionalinė divizija bus išvystyta iki 2030-ųjų, tačiau įsigyjant ginkluotę gali tekti ieškoti pigesnių alternatyvų.
„5 procentų klube mes liekame ir tai yra svarbiausia žinutė. (…) Mes visą laiką galime norėti pačių moderniausių, pačių geriausių – mersedeso lygio sprendimų, bet mūsų galbūt finansinės galimybės yra truputėlį mažesnės, todėl norint turėti ginkluotę galbūt mums ne visada reikia to mersedeso lygio, bet svarbu įsigyti tinkamą ginkluotę, kuri padėtų ir užtikrintų mūsų gynybą“, – kalbėjo R. Kaunas.
Valstybės kontrolierė: gynybos planų įgyvendinimui reikėtų 5,44 proc. BVP
Pagal Seimui pateiktą 2027 metų valstybės biudžeto projektą kitąmet gynybai numatyta daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Šiemet krašto apsaugai skirta 5,38 proc. BVP.
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė teigė, kad užsibrėžtiems gynybos pajėgumų vystymo planams įgyvendinti reikėtų skirti 5,44 proc. BVP. Anot jos, kitų metų biudžete gynybai numatytas mažesnis finansavimas kelia klausimų, ar šalis sugebės laiku įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
Susiję straipsniai
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad didesnio nei 5 proc. BVP finansavimo gynybos tikslams įgyvendinti reikės ir po 2030 metų.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau pripažino, kad numatyti 5 proc. BVP gynybai nėra pakankami. Vis dėlto, šalies vadovo teigimu, siekiant didesnio finansavimo būtina atsižvelgti į valstybės biudžeto deficitą ir kitus finansinius įsipareigojimus.
Siekdama iki 2030 m. išvystyti nacionalinę diviziją, Lietuva nuosekliai stiprina ne tik kovinius pajėgumus, bet ir jų pagrindą sudarančią logistikos, transporto ir aprūpinimo sistemą. Pasak G. Nausėdos, šios divizijos sukūrimas išlieka svarbiausiu Lietuvos gynybos prioritetu.