„Tai yra įmanoma. Yra tam tikros rizikos, kurias įvardinsime ir sprendimų priėmėjai priims sprendimą“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė R. Kaunas.
„Kariuomenė atliko namų darbus, jiems buvo pavesta atlikti skaičiavimus, projekcijas, turime trajektorijas. Visgi susiduriame su ta situacija, kad demografija pas mus ne gerėja, o prastėja – gimstamumas mažėja, jaunų piliečių, kurie turėtų atlikti tarnybą, irgi mažėja. Natūraliai mes judame prie to visuotinio šaukimo. Gal net nesikeliant tokio konkretaus tikslo ateitų data, kada mes visus jaunuolius kviestume, nes jų yra tiek, kiek jų yra“, – akcentavo jis.
Tiesa, ministras tikino, kad jis pats yra visuotinio šaukimo idėjos šalininkas.
Susiję straipsniai
„Visuotinio šaukimo šalininkas bendrąja prasme aš esu, nes tai kuria papildomus efektus. Tai ne tik ginkluota gynyba, kad kariuomenė suteikia žinias jauniems Lietuvos piliečiams, kaip reikėtų gintis, elgtis. (...) Nebūtinai paskui visi tie jaunuoliai turi eiti ginklu ginti, nes yra ir kita dedamoji, kas atsitinka po visuotinio šaukimo – supratimas, kaip elgtis krizių atveju. Atsiranda ramumas visoje visuomenėje, nes visi žino, kaip elgtis, ką daryti, kaip reaguoti ir kaip padėti tai pačiai kariuomenei“, – sakė R. Kaunas.
Antradienį Seimo konservatoriai pasiūlė nuo 2030 metų sausio 1-osios Lietuvoje įvesti visuotinį šaukimą į kariuomenę, atsisakant dabartinės atsitiktinės karo prievolininkų atrankos tvarkos.
Įstatymų pataisas inicijavusio Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno Lauryno Kasčiūno teigimu, iki 2030 metų būtų pakankamai laiko pasirengti pokyčiams, išspręsti instruktorių bei infrastruktūros trūkumo problemas.
Pagal siūlomą modelį privalomai tarnauti būtų šaukiami visi nustatytus kriterijus atitinkantys vaikinai, o merginos tarnybą galėtų rinktis savanoriškai. Įstatymų pataisas pasirašė 22 parlamento TS-LKD frakcijos nariai.
Ketvirtadienį vyksiančiame VGT posėdyje bus aptariamos visuotinio šaukimo perspektyvos.