„Lietuvos saga“ keliasi į Biržus: kviečia rinkti savo krašto šviesuolius

Biržų krašto gyventojai kviečiami išrinkti asmenybes, kurių darbai ir istorijos verti didesnio visos Lietuvos dėmesio. Sąraše – dešimt išskirtinių asmenybių: penki praeities šviesuoliai ir penki dabarties šviesuoliai formavę ir dabar formuojantys Biržų miesto istoriją.

Praeities asmenybės:

Antanas Dauguvietis (1936–1995) – ilgametis Biržų ligoninės vyriausiasis gydytojas, reikšmingai prisidėjęs prie sveikatos priežiūros paslaugų plėtros krašte. Jis buvo vertinamas kaip sumanus, energingas chirurgas ir atsakingas sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, pelnęs pacientų pagarbą bei kolegų pasitikėjimą.

Vadovaudamas Biržų ligoninei, A. Dauguvietis daug dėmesio skyrė sveikatos priežiūros paslaugų kokybei, gydymo sąlygų gerinimui ir medicinos infrastruktūros modernizavimui. Jo vadovavimo metais buvo pastatyti nauji poliklinikos ir ligoninės pastatai, modernizuota medicinos įranga.

Vienas reikšmingiausių A. Dauguviečio darbų – parko prie Biržų ligoninės įkūrimas. Jo iniciatyva 1969 metais, dar neprasidėjus naujosios ligoninės statyboms, palei Apaščios upę pradėtas sodinti parkas. Prie šios iniciatyvos prisidėjo miškininkai, ligoninės darbuotojai ir Biržų krašto gyventojai. 1999 metais parkas buvo pavadintas gydytojo vardu, o 2003 metais A. Dauguviečiui po mirties suteiktas Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardas.

Balys Sruoga (1896–1947) – viena ryškiausių XX amžiaus Lietuvos asmenybių, poetas, dramaturgas, rašytojas ir profesorius, gimęs Baibokų kaime, dabartiniame Biržų rajone. Nors B. Sruogos kūrybinis ir akademinis gyvenimas buvo labiau susijęs su platesne Lietuvos kultūros erdve, tačiau patirtys iš gimtojo krašto išliko svarbia jo biografijos dalimi ir atsispindėjo tolimesnėje rašytojo kūryboje.

B. Sruogos kūrybai būdinga būdinga savita kalba, ironija, istorinės temos ir gilus žmogaus patirčių pažinimas. Svarbią jo kūrybos dalį sudarė poezija ir istorinė dramaturgija. Tarp žinomiausių jo kūrinių – istorinės dramos „Milžino paunksmė“ ir „Kazimieras Sapiega“, taip pat ir memuarinis kūrinys „Dievų miškas“. Jame autorius atskleidė savo patirtį Štuthofo koncentracijos stovykloje, kasdienybę joje ir totalitarinės sistemos žiaurumą. Pasitelkdamas ironiją, groteską ir juodąjį humorą, rašytojas sukūrė išskirtinį literatūrinį pasakojimą apie žmogaus orumo išsaugojimą nežmoniškomis sąlygomis. Knyga pirmą kartą buvo išleista 1957 metais, jau po autoriaus mirties, ir yra tapusi vienu reikšmingiausių lietuvių literatūros kūrinių.

Rašytojo kūrybinis palikimas užima išskirtinę vietą Lietuvos literatūros ir teatro istorijoje. Jo kūriniai iki šiol skaitomi, tyrinėjami ir statomi teatro scenose. Kaune veikia Balio ir Vandos Sruogų namai – muziejus, saugantis rašytojo gyvenimo ir kūrybos atminimą.

Jonas Mekas (1922–2019) – pasaulinio garso lietuvių kino kūrėjas, poetas, rašytojas, avangardinio kino pradininkas ir viena įtakingiausių eksperimentinio kino asmenybių. Jis gimė Semeniškių kaime, tuometiniame Papilio valsčiuje, Biržų apskrityje. Vaikystę praleido gimtajame Biržų krašte, kur formavosi jo pasaulėžiūra, ryšys su gamta ir domėjimasis kūryba.

Po Antrojo pasaulinio karo emigravęs į Jungtines Amerikos Valstijas, J. Mekas tapo reikšmingu Niujorko eksperimentinio kino bendruomenės dalyviu. 1964 metais jis padėjo kurti „Anthology Film Archives“ – instituciją, skirtą nepriklausomo ir avangardinio kino išsaugojimui bei sklaidai. Gyvendamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, J. Mekas išsaugojo stiprų ryšį su Lietuva ir gimtuoju Biržų kraštu. Semeniškių kaimo prisiminimai, vaikystės vaizdai, gimtinės ilgesys ir lietuviška tapatybė išliko svarbiais jo kūrybos motyvais.

2011 metais J. Mekui suteiktas Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardas. Šis įvertinimas liudija jo nuopelnus pasaulio kultūrai ir išsaugotą ryšį su gimtuoju kraštu. Po mirties jis buvo palaidotas gimtuosiuose Semeniškiuose.

Mantas Kvedaravičius (1976–2022) – pasaulinio pripažinimo sulaukęs lietuvių kino režisierius, dokumentalistas, kultūros antropologas, archeologas, socialinių mokslų daktaras, žmogaus teisių ir karo paveiktų visuomenių tyrinėtojas.

2011 metais M. Kvedaravičius sukūrė pirmąjį pilnametražį dokumentinį filmą „Barzakh“, pasakojantį apie karo ir politinio smurto paveiktą Čečėniją, kuris sulaukė tarptautinio pripažinimo, bei įtvirtino M. Kvedaravičiaus vardą tarptautinėje dokumentinio kino bendruomenėje.

2016 metais režisierius pristatė dokumentinį filmą „Mariupolis“, sukurtą Rusijos agresijos paveiktame Ukrainos uostamiestyje. 2022 metų vasarį Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, M. Kvedaravičius grįžo į Mariupolį dokumentuoti apsiausto miesto gyvenimo. Nepaisydamas didžiulio pavojaus, filmavo civilių gyventojų kasdienybę, jų išgyvenimus ir pastangas išlikti karo sąlygomis.

2022 metais jis buvo nužudytas Rusijos pajėgų. Jo paskutinis filmas „Mariupolis 2“ sulaukė tarptautinio pripažinimo ir Kanų kino festivalyje pelnė specialų žiuri apdovanojimą dokumentinių filmų kategorijoje. Už profesinius pasiekimus, drąsą ir humanizmą M. Kvedaravičius buvo įvertintas reikšmingais Lietuvos ir tarptautiniais apdovanojimais – po mirties jam skirtas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius ir Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Tais pačiais metais jam suteiktas ir Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardas.

Vladas Garastas (1932–2026) – legendinis Lietuvos krepšinio treneris, olimpinių žaidynių prizininkas, kurio didelė gyvenimo ir profesinio kelio dalis susijusi su Biržais. Trenerio darbą jis pradėjo būtent čia – 1956 metais treniruodamas Biržų rajono krepšinio rinktinę. Vėliau jo karjera tęsėsi Kauno „Žalgiryje“ ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje, su kuria pasiekė istorinių rezultatų.

Vadovaujant V. Garastui, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 1992 metų Barselonos ir 1996 metų Atlantos olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalius. Šios pergalės tapo svarbia dalimi nepriklausomos Lietuvos sporto istorijoje, o trenerio vardas buvo įtvirtintas tarp garsiausių Lietuvos krepšinio vardų.

2003 metais už nuopelnus sportui ir Biržų krašto garsinimą V. Garastui suteiktas Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardas. 2024 metais jo vardu pavadintas Biržuose statomas sporto ir sveikatingumo centras. Jo gyvenimas ir profesinė veikla tapo atkaklumo, darbštumo, atsidavimo krepšiniui ir ištikimybės gimtajam kraštui pavyzdžiu.

Dabarties asmenybės:

Algirdas Vladislovas Butkevičius – krašto istorijos ir atminties puoselėtojas, pedagogas, žurnalistas, kraštotyrininkas, tautodailininkas ir rašytojas, buvęs Biržų rajono laikraščio „Biržiečių žodis“ redaktorius, Antano Macijausko premijos laureatas.

Jis sukūrė apie 40 ąžuolo skulptūrų įamžinančių Lietuvos istorijai ir Biržų kraštui svarbius žmones bei įvykius. Tarp jo darbų – paminklai tremtiniams, mokytojams, 1863 metų sukilėliams, mokslininkui Teodorui Grotusui ir kitoms kraštui reikšmingoms asmenybėms.

2019 metais Biržuose, jis įsteigė savo drožinių – „Medinukų galeriją.“ Už nuopelnus kraštui A. V. Butkevičiui 2014 metais suteiktas Biržų rajono garbės piliečio vardas.

Austra Skujytė – Atėnų (2004 m.) ir Londono (2012 m.) olimpinių žaidynių medalininkė, pasaulio ir Lietuvos rekordininkė, daugkartinė Lietuvos čempionė, Pasaulio ir Europos čempionatų dalyvė bei prizininkė, pripažinta tarptautinės klasės sporto meistrė.

Baigusi aktyvią sportinę karjerą, ji ir toliau liko susijusi su sportu – dirba trenere ir vadovauja Lietuvos kilnaus elgesio sporte komitetui. 2004 metais A. Skujytei įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius, o 2005 metais ji apdovanota Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos medaliu už moterų dešimtkovės pasaulio rekordą. 2025 metų balandžio 24 dieną jai suteiktas Biržų rajono garbės pilietės vardas.

Kardinolas Rolandas Makrickas – iškilus dvasininkas kurio tarnystė ir diplomatinė veikla jau kelis dešimtmečius susijusi su Katalikų Bažnyčios tarptautine bendruomene. Kunigu jis buvo įšventintas 1996 metais, o 1996–2001 metais dirbo Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriumi. 2006 m. priimtas į Šventojo Sosto diplomatinę tarnybą. Dirbo nunciatūrose Sakartvele, Švedijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Gabone, sugrįžęs į Romą tarnavo Valstybės sekretoriato bendrųjų reikalų skyriuje.

2023 m. R. Makrickas buvo paskirtas tituliniu Tolentino vyskupu, jam suteiktas asmeninis arkivyskupo titulas. 2024 m. gruodžio 7 d. popiežius Pranciškus jį paskyrė kardinolu. Šios pareigos liudija jo svarbų vaidmenį Bažnyčios veikloje. Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardas Rolandui Makrickui suteiktas 2025 m. sausio 30 d

Gydytoja Elena Šakelienė savo profesinį kelią Biržuose pradėjo 1978 metais, įsidarbinusi vietos ligoninėje. Per dešimtmečius medicinoje ji ne tik rūpinosi pacientų sveikata, bet ir prisidėjo prie sveikatos priežiūros paslaugų plėtros rajone. 2003 metais ji įkūrė pirmąją Biržuose privačią šeimos medicinos profilio kliniką – Biržų šeimos gydytojų centrą.

Laikui bėgant įstaiga plėtėsi, o jos pacientams pradėtos teigti ir papildomos paslaugos – įsteigtas Psichikos sveikatos centras, echoskopijos, odontologijos, gydomojo masažo kabinetai, slaugos paslaugos namuose ir paliatyviosios pagalbos komandos. Nors klinikos veikla smarkiai išaugo Elena Šakelienė ir toliau dirba kaip šeimos bei vidaus ligų gydytoja. Jos pradėtą veiklą tęsia dukra Rasa Jakienė, dabar vadovaujanti centrui. E. Šakelienės istorija – tai ilgametės tarnystės pacientams ir nuoseklaus vietos medicinos stiprinimo pavyzdys.

Andrius Kurganovas vadovauja šeimos įmonei „Biržų duona“, kurios veikloje kartu dera ilgametės tradicijos ir šiuolaikiniai verslo sprendimai. Įmonei vadovauti jis pradėjo 2025 metais, kai ją perėmė iš savo tėvo. Nors, kaip pats yra teigęs, pastaruosius kelerius metus jau buvo atsakingas už svarbiausius įmonės sprendimus, tačiau oficialus paskyrimas simbolizavo verslo perdavimą iš pirmosios šeimos kartos antrajai.

Vadovaudamas įmonei, Andrius Kurganovas siekia plėsti „Biržų duonos“ eksportą, stiprinti firminių parduotuvių tinklą ir diegti tvarumo sprendimus gamyboje, išlaikant duonos kepimo tradicijas, aukštą produkcijos kokybę bei tęsti vieno žinomiausių lietuviško kapitalo kepyklų verslo augimą.

„Biržų duona“ svarbi ne vien kaip verslas – ji prisideda ir prie vietos bendruomenės gyvenimo. Įmonė remia bėgimo renginį „Biržų kilometrai“, kuris sutraukia šimtus dalyvių iš Lietuvos ir užsienio, skatina gyventojų aktyvumą ir padeda garsinti miestą.

„Lietuvos saga“ – naujienų portalo Lrytas iniciatyva, kviečianti atsigręžti į skirtingų Lietuvos kraštų žmones ir jų indėlį į šalies istoriją bei dabartį. Projekto metu 60 Lietuvos savivaldybių gyventojai kviečiami išrinkti po du savo krašto šviesuolius – vieną praeities ir vieną dabarties asmenybę.

Tai nėra vien žinomiausių šalies žmonių rinkimai. Iniciatyva siekiama atkreipti dėmesį į asmenybes, kurių darbai, idėjos ir pasiekimai paliko arba palieka ryškų pėdsaką konkrečiame krašte – kultūros, mokslo, švietimo, meno, sporto, visuomeninės veiklos ir kitose srityse.

Kandidatų sąrašus pateikia kiekvieno krašto savivalda, už juos balsuoja komisija, o galutinį žodį taria visuomenė – už savo krašto žmones gali balsuoti visi norintys. Kas mėnesį Lrytas pristato dviejų kraštų nominantus, o projekto dalyviai kviečiami susipažinti su jų istorijomis ir balsuoti už savo krašto žmones.