Dviejų lietuvių keliautojų sulaikymą Irane iki šiol gaubia paslaptys. Nors Lietuvoje kalbama apie galimai jų padarytus smulkius nusižengimus, moterys nelaisvėje laikomos dvi savaites. Dėl to abejojama, ar pažeidimai tokie menki.

„Tikslas – mirti sukaupus prisiminimų, o ne svajonių“ (angl. „The goal is to die with memories, not dreams“). Tai vienas paskutinių 43 metų Erikos Šlimaitės įrašų instagrame.

Trokšdama naujų įspūdžių moteris itin neramiu laiku išsiruošė į Iraną, kur kartu su savo bendrakeleive 34 metų Daiva Zakažauskaite dingo be žinios.

Policijai paskelbus paiešką, į kurią aktyviai įsitraukė kelionių entuziastai ir moterų artimieji, paaiškėjo, kad lietuvės gyvos, tačiau laikomos nelaisvėje.

[[ge:lrytas:lrytas:44663524]]

Lietuvės buvo sulaikytos spalio 15 dieną. Lietuvoje sklando įvairios versijos, kad moterys galėjo neryšėti galvos apdangalų, kad galėjo būti sulaikytos dėl netvarkingų kelionės dokumentų arba net šnipinėjimo.

Tokia versija atrodo sunkiai tikėtina islamo tyrinėtojui, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Egdūnui Račiui. Jo nuomone, Irane sulaikytos dvi Lietuvos pilietės greičiausiai įkliuvo dėl neapdairaus savo elgesio, bet ne tiesioginio šnipinėjimo.

[[ge:lrytas:lrytas:44665110]][[ge:lrytas:lrytas:44675375]][[ge:lrytas:lrytas:44676139]][[ge:lrytas:lrytas:44693384]]

E.Račius pasakojo, kad Iranas vakariečius yra sulaikęs ne kartą, tačiau dažniau tai būna tyrėjai, mokslininkai – dažniau britai ar amerikiečiai. Profesoriaus teigimu, turistai šnipinėjimu paprastai nekaltinami. Be to, vargu ar Irano pareigūnus galėjo sudominti lietuvės – Lietuva su Iranu nėra įsivėlusi į karinius konfliktus, neturi ir ekonominių santykių.

Kartu su E.Šlimaite ir D.Zakažauskaite anksčiau keliavusi vilnietė „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad abi moterys – patyrusios keliautojos, aplankiusios ne vieną egzotišką šalį. Anot pašnekovės, nors E.Šlimaitė – drąsi ir sportiška, kelionėse elgdavosi apdairiai ir paisė skirtingose šalyse esančių reikalavimų.

Tai esą atspindi ir socialiniuose tinkluose skelbtos E.Šlimaitės nuotraukos iš ankstesnės kelionės po Iraką. Visose nuotraukose ji dėvi islamo šalyse reikalaujamą galvos apdangalą.

Daugiau nei prieš dešimtmetį Lietuvos kariuomenėje tarnavusi, o pastaruoju metu Norvegijoje dirbanti moteris keliones paprastai planuodavo pati, o bendrakeleivių ieškodavo feisbuko grupėje.

Ten ji susipažino ir su vienoje Vilniaus parduotuvėje dirbančia D.Zakažauskaite, su kuria vėliau leidosi į ne vieną kelionę. Tiek kartu, tiek atskirai moterys per metus aplankydavo po kelias šalis.

Viena buvusių jų bendrakeleivių prisiminė, kad apie kelionę į Iraną D.Zakažauskaitė svajojo jau seniai, kai Viduriniuose Rytuose dar nebuvo prasidėjęs karas. Ji ieškojo keliones į šią šalį rengiančių kelionių agentūrų, domėjosi kainomis.

Tačiau į Iraną moterys išsiruošė rizikingu metu, kai Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) rekomendavo ten nevykti.

Nors URM griežtai įspėja nevykti į Iraną, „Lietuvos rytas“ įsitikino, kad gauti vizą ir išvykti į šią šalį nėra jokių kliūčių. Varšuvoje įsikūrusios Irano ambasados darbuotoja paaiškino, kad gauti šios šalies vizą galima dviem būdais: per kurią nors Irane oficialiai veikiančią kelionių agentūrą arba užpildžius Irano institucijų parengtą formą internetu.

Lietuviams viza į šią šalį, priklausomai nuo agentūrų taikomų mokesčių, kainuoja apie 75 eurus. Ambasados darbuotoja teigė, kad viza turėtų būti padaryta maždaug per dvi savaites, nes pastaruoju metu norinčiųjų keliauti į Iraną beveik nėra, tačiau nuo kelionės atkalbėti net nebandė.

E.Šlimaitė ir D.Zakažauskaitė kelionę susiorganizavo savarankiškai, susisiekusios su Irane dirbančia gide. Ji nurodė, kad lietuvės buvo sulaikytos dėl netinkamo elgesio ir tris dienas kartu su gide laikomos viešbutyje, vėliau ji nuo turisčių buvo atskirta.

Lietuvos URM rūpinasi, kad į lietuvių sulaikymo vietą galėtų nuvykti kitos Europos Sąjungos šalies konsulinis pareigūnas, kuris turėtų išsiaiškinti jų laikymo sąlygas.

Supranta, ką daro, ir savo planų nekeis

Šią savaitę į Iraną išvyko ir laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ autorius ir prodiuseris, keliautojas Mantas Bartulis. Po šios žinios socialiniuose tinkluose pasipylė dalies žmonių nepasitenkinimas, kad vyras elgiasi neatsakingai.

M.Bertulis paaiškino, kodėl jis taip elgiasi.

„Aš esu jau daug metų keliautojas ir net, galėčiau sakyti, profesionalus, – socialiniame tinkle rašė M.Bertulis. – Tai mano ir pomėgis, ir darbas tuo pat metu. Aš iš to duoną valgau. Mano kelionė į Iraną suplanuota prieš 2–3 mėnesius. Ir jeigu kokiems nors lietuviams kažkas nepasiseka, tai ar aš turiu keisti savo kelionės planus? Vykstu į Iraną prisiimdamas visas rizikas. Už savo asmeninius pinigus.“

Dvi lietuvės – Irano gniaužtuose: kas žinoma ir kas kelia klausimų (2)