Lietuvos viešojoje erdvėje sukurta iliuzija, kad valstybės gynyba yra išskirtinai jaunų pečių našta, tačiau geopolitinė realybė rodo ką kita.
Ukrainos patirtis parodė, kad moderniame kare reikalingi ne tik jauni pėstininkai priešakinėse linijose, bet ir brandi, patyrusi visuomenė užnugaryje – inžinieriai, ryšininkai, logistai ir vietos infrastruktūrą išmanantys komendantūrų gynėjai. Teisiškai kiekvienas Lietuvos vyras valstybės gynybos žemėlapyje lieka matomas iki 60-ojo gimtadienio.
Apie tai, kada iš tiesų piliečiai išbraukiami iš karinės įskaitos, kas realiai nutiktų mobilizacijos atveju ir kodėl naujosios reformos atvėrė duris net septyniasdešimtmečiams, kalbinome Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorių Arūną Balčiūną.
Susiję straipsniai
– Daugelis jaunuolių lengviau atsikvepia sulaukę 22–23 metų, manydami, kad „pavojus praėjo“. Ar sulaukus šios ribos aktyvusis šaukimas į privalomąją tarnybą baigiasi visam laikui?
– Pasakymas „pavojus praėjo“ čia netinka. Lietuvos Respublikos Konstitucija įpareigoja visus piliečius būti pasirengusius ginkluotam pasipriešinimui, todėl tėvynės gynyba yra kiekvieno piliečio pareiga.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo redakcija numato, kad į 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą jaunuoliai šaukiami nuo 18 metų iki jiems sukaks 22-eji. Vyresni asmenys į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašus nebeįtraukiami, tačiau yra dvi esminės išimtys.
Šaukimas iki 31 metų: jei karo prievolininkas buvo gavęs nurodymą atvykti į tarnybos vietą, tačiau nustatytu laiku neatvyko ir piktybiškai vengė pareigos. Trūkstamų profesijų specialistai – medicinos, informacinių technologijų, ryšių, inžinerijos specialistai, mechanikai, kurių kariuomenė nerengia, taip pat gali būti šaukiami iki 31 metų.
Jei jaunystėje asmuo nebuvo pašauktas dėl limituoto vietų skaičiaus arba tarnyba buvo atidėta dėl svarbių asmeninių priežasčių ar studijų, o vėliau nori atlikti pareigą, pateikti prašymą būti pašauktam jis gali, kol jam sukanka 39 metai.
– Ką reiškia nuostata, kad vyras išlieka karo prievolininku iki 60 metų?
– Nors aktyvusis šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą vyksta jaunystėje, pati karo prievolė kaip konstitucinė pareiga lydi didžiąją gyvenimo dalį.
Jei vyras nėra atlikęs karo tarnybos ir nėra šaukiamojo amžiaus, taikos metu jokių aktyvių karinių prievolių jis neturi, nėra šaukiamas į mokymus ar pratybas. Jei vyras yra atlikęs karo tarnybą, jis priskiriamas parengtojo rezervo kategorijai.
Karo tarnybą pabaigę piliečiai pirmiausia priskiriami aktyviajam rezervui, kuriame numatoma tarnyba iki 15 metų. Tai reiškia, kad taikos metu jis periodiškai (kartą per kelerius metus) gali būti pašauktas į kartotinius mokymus ir pratybas (nuo kelių savaičių iki mėnesio), skirtas įgūdžiams atnaujinti.
Maksimalus dienų skaičius, kai šaukiama į mokymus ir pratybas, yra iki 90 dienų per 15 metų. Praėjus šiam laikotarpiui karys išlieka parengtajame rezerve, tačiau į mokymus ir pratybas nebešaukiamas.
Tik sulaukęs 60 metų asmuo yra oficialiai išbraukiamas iš karo prievolininkų įskaitos, jo karinė prievolė visiškai pasibaigia ir jokiu – net karo ar mobilizacijos – atveju jis nebėra privalomai šaukiamas.
– Jeigu 45 metų vyras nusprendžia pakeisti gyvenamąją vietą ar ilgesniam laikui išvykti į užsienį, ar jis privalo apie tai pranešti Karo prievolės tarnybai? Kas gresia to nepadarius?
– Taip, privalo. Visi karo prievolininkai iki 60 metų (nesvarbu, ar yra tarnavę, ar ne), išvykdami į užsienį ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, privalo apie tai informuoti savo regioninį karo prievolės padalinį. Būtina pateikti tikslius kontaktinius duomenis, kuriais asmuo būtų pasiekiamas.
Nepadarius to laiku gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 560 straipsnį.
Šiuo metu bauda už karo prievolininko pareigų nevykdymą siekia nuo 60 iki 210 eurų.
– Visuomenėje kartais kyla panika: „Jei kils karas, į frontą išvarys visus iki 60 metų.“ Paaiškinkite, kaip atrodytų šaukimas mobilizacijos atveju?
– Mobilizacijos atveju nėra aklo piliečių rikiavimo pagal amžių. Viskas priklauso nuo to, kokį karinį parengtumą asmuo turi ir kada buvo išleistas į atsargą.
Jaunuoliai, ką tik atlikę 9 mėnesių tarnybą (dauguma jų yra 20–25 metų), iškart skiriami į aktyvųjį rezervą. Jie kartu su išleistais į atsargą profesinės karo tarnybos kariais (kurių maksimali tarnybos riba yra 56 metai) ir savanorišką nenuolatinę karo tarnybą atlikusiais kariais (kurių maksimali tarnybos riba yra 60 metų), kurie taip pat paskirti į aktyvųjį rezervą, mobilizacijos ar karo atveju būtų šaukiami pirmiausia, nes jų įgūdžiai yra naujausi.
Jei situacija reikalautų didesnių pajėgų, būtų šaukiami parengtojo rezervo kariai. Tik kraštutiniu atveju, paskelbus visuotinę mobilizaciją ir išsekus šiems dviem šaltiniams, į tarnybą būtų šaukiami karinio parengimo neturintys piliečiai – tai būtų trečioji šaukimo banga.
Žinoma, negalima pamiršti pilietiškumo veiksnio: dalis žmonių savanoriškai norės prisijungti kuo greičiau, tačiau kariuomenė viską vertins pagal realius poreikius, nuspręsdama, ar konkretų asmenį pasitelkti iškart, ar vėliau.
Vyrai iki 60 metų ar vyresnio amžiaus, pareiškę norą būti pašaukti, tačiau neturintys jokio karinio parengtumo, mobilizacijos atveju privalėtų kreiptis į teritorinius karo prievolę administruojančius skyrius. Jie nebūtų iškart siunčiami į priešakines linijas – pirmiausia būtų nukreipiami į bazinius karinius mokymus įgyti būtinų karinių žinių.
– Kas įvyksta tą dieną, kai vyrui sukanka 60 metų? Ar jis automatiškai išbraukiamas iš sąrašų, ar reikia pačiam pateikti prašymą?
– Kai karo prievolininkui sueina 60 metų, jis perkeliamas į dimisiją. Tai reiškia, kad asmuo yra išbraukiamas iš karinės įskaitos ir privaloma tvarka į karo tarnybą nebešaukiamas, nebent pats išreikštų norą būti pašauktas. Jokių prašymų ar dokumentų piliečiui, kad jis būtų perkeltas į dimisiją ir išbrauktas iš karinės įskaitos, pildyti nereikia.
Vienintelė numatyta išimtis taikoma tik karo kapelionams – jie į karo tarnybą gali būti šaukiami iki 65 metų.
– Ar amžiaus cenzas skiriasi vyrams ir moterims, kurie savanoriškai pasirinko karinę tarnybą arba yra baigę medicinos ar gynybos studijas?
– Teisės aktai nenumato karo tarnybą atlikusių ir rezerve esančių piliečių skirstymo pagal lytį – tiek vyrams, tiek moterims taikomos vienodos sąlygos. Jei moteris savo noru atliko privalomąją pradinę karo tarnybą, tarnavo profesinėje karo tarnyboje arba kaip savanoriškosios nenuolatinės karo tarnybos narė, ji lygiai taip pat lieka kariuomenės rezerve iki 60 metų.
– Ką daryti vyresnio amžiaus vyrui ar moteriai, kurie jau seniai peržengė aktyvaus šaukimo amžių, bet jaučia pilietinę pareigą ir nori išmokti ginti šalį? Kokias alternatyvas siūlo valstybė?
– Nuo 2026 metų Lietuvoje pradėjo visa apimtimi veikti naujas savanoriškosios tarnybos karo komendantūrose modelis – kita tarnyba rezerve. Prisijungti gali ir vyresni asmenys. Jau dabar turime įkvepiančių pavyzdžių, kai bazinius mokymus sėkmingai pereina vyrai ir moterys, perkopę 70 metų slenkstį.
Norintiems pasirinkti kitos tarnybos rezerve modelį taikomi minimalūs reikalavimai: neturėti sunkių ligų ar negalios ir gauti medicininę pažymą, leidžiančią turėti ginklą. Mokymų sistema sukurta taip, kad netrukdytų kasdieniam gyvenimui ir darbui. Pirminiai mokymai trunka vos 12 dienų. Po to asmenys gali būti kviečiami į pratybas ar mokymus, kurių bendras dienų skaičius per metus gali būti iki 14 dienų, o konkretų dalyvavimo laiką pilietis gali patogiai suderinti pats.
Šių mokymų metu suteikiamos esminės karinės žinios: mokoma naudotis ginklu, taikliai šaudyti, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
Supažindinama su taktika, topografija, išgyvenimo miške principais (kaip įsikurti stovyklavietę, susikurti ugnį lyjant lietui), strateginių objektų apsaugos organizavimu, patruliavimu bei kitomis užduotimis.
Ši tarnyba trunka tiek, kiek asmuo pageidauja. Be to, jei pilietis anksčiau nebuvo tarnavęs, per 9 metus surinkus reikiamą mokymų dienų skaičių jam yra įskaitomas įgytas pagrindinis karinis parengtumas.
Prie karo komendantūrų prisijungę kitos tarnybos rezerve esantys kariai pratybas atlieka ir užduotis vykdo savo gyvenamojoje vietovėje – niekas vilniečio nesiųs tarnauti į Klaipėdą, o karo atveju jie gintų savo pačių miestą ar rajoną.
Visi, norintys prisidėti prie kitos tarnybos rezerve, turėtų kreiptis į artimiausią Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos padalinį (Lietuvoje veikia 26 tokie skyriai). Kontaktus galima rasti svetainėje www. karys.lt.
Išvada. Valstybės gynyba nėra tik jaunų žmonių reikalas, karinėje įskaitoje vyrai lieka iki 60 metų, o savanoriškai ginti šalį gali ir vyresni vyrai, ir moterys.
