Pasak jo, per pratybas tikrintas pasirengimas pereiti iš taikos į krizės ir karo metą, mobilizuoti rezervą bei derinti nacionalinius veiksmus su NATO sąjungininkais.
„Kiekvienų pratybų tikslas yra ne tai, kad jos įvyktų idealiai, bet priešingai – kad sužinotume mūsų silpnąsias vietas, kur mums iš tikrųjų reikia daugiau pasirengti, pasimokyti ir kur daugiau investuoti. Šios pratybos – ne išimtis“, – laidoje „ELTA pokalbis“ kalbėjo jis.
G. Premenecko teigimu, po pratybų užfiksuotos pamokos turėtų padėti geriau pasirengti praktiškai įgyvendinti kariuomenei ir kitoms institucijoms tenkančias užduotis.
Pamatykite vaizdus: baigėsi vienos didžiausių šių metų valstybės ginkluotosios gynybos pratybos
„Pratybos parodė tam tikrų trūkumų, į kuriuos turėtume atkreipti didesnį dėmesį vykdydami kritinės infrastruktūros apsaugą, tobulinti mobilizacinės sistemos visų aktyviojo rezervo karių pasiekiamumą. Taip pat yra kur padirbėti sąveikaujant su civilinėmis institucijomis ir savivaldybėmis. Visos šios išmoktos pamokos buvo užfiksuotos ir tikimės, kad tai padės geriau pasirengti praktiškai įgyvendinti mums keliamas užduotis“, – sakė jis.
Valstybės gynybai ruoštis turi ne tik kariuomenė
Kontradmirolas atkreipė dėmesį, kad valstybės gynybai pasirengti turi ne tik kariuomenė, bet ir savivaldybės bei kitos institucijos.
„Pasirengimas valstybės gynybai nėra išimtinai Lietuvos kariuomenės uždavinys. Tai yra visos valstybės ir kiekvieno jos piliečio uždavinys bei pareiga“, – sakė G. Premeneckas.
„Kariuomenė galbūt turi daugiau galimybių vykdyti pratybas savo veikloje, mes kiekvieną dieną tam tikra prasme rengiamės ginkluotai valstybės gynybai. Civilinėms institucijoms reikia šiek tiek daugiau pastangų, daugiau išmokti ir sužinoti savo vietą visame visuotinės gynybos koncepte“, – tęsė jis.
Susiję straipsniai
Savivaldybėms, jo teigimu, pratybų metu tenka apskaičiuoti turimus išteklius, įvertinti kylančius poreikius ir spręsti krizines situacijas. Kitoms atsakingoms institucijoms numatytos užduotys saugoti kritinę infrastruktūrą, stiprinti valstybės sienos apsaugą.
Tikrintas pasirengimas veikti kartu su NATO sąjungininkais
Nacionalinės pratybos „Perkūno griausmas 2026“ buvo derinamos su NATO pratybomis „Steadfast Duel 2026“, siekiant sustiprinti bendrus Lietuvos ir NATO sąjungininkų veiksmus. Pasak G. Premenecko, su NATO Jungtinių pajėgų vadaviete Briunsiume palaikytas ryšys, keistasi užklausomis ir derinti logistiniai klausimai.
„Jie turėjo savo operacinius pratybų tikslus, tačiau siųsdavo mums paklausimus, mes atsakydavome ir derindavome logistinius klausimus. Aišku, didžioji dalis šio proceso buvo imituojama, tačiau kai kurie dalykai vyko ir praktiškai“, – nurodė kontradmirolas.
Jis taip pat pabrėžė, kad gyventojų matomas karių judėjimas ar jų veiksmai miestuose sudaro tik nedidelę viso pasirengimo dalį. Rengiantis priimti atvykstančias NATO pajėgas, G. Premenecko teigimu, būtina įvertinti jų aprūpinimo poreikius, numatyti ir apsaugoti atvykimo kelius, o šiems veiksmams reikia ne tik skirtingų kariuomenės pajėgų, bet ir civilinių institucijų bendradarbiavimo.
„Tai yra pratybos, kuriose nežaidžiama pagal kažkokį labai išgalvotą, nerealų scenarijų. Atidirbami tie planai, kurie iš tikrųjų būtų taikomi esant krizinei ar karo meto situacijai. Mes žinome tuos planus, juos turime, esame parengę ir dabar tiktai treniruojamės, kad kuo mažiau reikėtų naujai ieškoti kažkokių sprendimų ir galvoti tada, kai tam gal bus labai mažai laiko“, – teigė pašnekovas.
G. Premeneckas taip pat nurodė, kad kitąmet planuojamos didelės praktinės pratybos, per kurias būtų perkeliamos pajėgos iš NATO valstybių, turinčių įsipareigojimų Lietuvoje.
Dėmesys skirtas ir kovai su dezinformacija
Pašnekovo teigimu, rengiantis krizėms vertinami ir informacinėje erdvėje kylantys iššūkiai, dėl to vykusiose pratybose dėmesio skirta ir hibridinėms grėsmėms bei dezinformacijai.
„Dezinformacinė kampanija, vykdoma mums visiems žinomos pusės, vyksta nuolat. Kibernetinės atakos taip pat vyksta nuolat. Stengiamasi diskredituoti ir pačią valstybę, valstybės idėją, ir mūsų kariuomenę. Tai jau seniai tapo propagandinių kanalų ar tam tikrų jėgų taikiniu. Mes tai žinome ir tam ruošiamės – tai yra kasdienis darbas“, – kalbėjo G. Premeneckas.
„Pratybų metu hibridiniam elementui, dezinformacijai taip pat buvo skiriama papildomo dėmesio. Buvo suformuotos darbo grupės, kurios nagrinėjo, kaip galime užkardyti dezinformacijos skleidimą, nes tikėtina, kad krizės metu tai dar labiau sustiprėtų. Tai yra atskiras mūšio laukas, kuriame kovojama be jokių skrupulų, o dezinformacija ir propaganda liejasi laisvai“, – tęsė jis.
G. Premeneckas pabrėžė, kad visuomenei svarbu gebėti atskirti patikimą, patikrintą informaciją nuo dezinformacijos ir kritiškai vertinti neaiškių paskyrų socialiniuose tinkluose skelbiamą turinį.
„Kuo greičiau mes tai suprasime ir parodysime visuomenei, o visuomenė išmoks atskirti, kur yra dezinformacija, o kur – tikra, teisinga ir patikrinta informacija, kuria galime pasikliauti, tuo bus paprasčiau. To savaime neišmoksi ir neįgysi. Reikia pereiti tam tikrą procesą, sužinoti, kaip su tuo kovoti ir kaip sustiprinti vieną ar kitą mūsų žinutę, kad ji būtų perteikta teisingai ir suprasta“, – teigė jis.
ELTA primena, kad šių metų rugsėjo 17–spalio 15 d. šalyje vyko vienos didžiausių Lietuvos kariuomenės pratybų „Perkūno griausmas 2026“.
Per mokymus kariuomenė, valstybės institucijos, savivaldybės ir NATO sąjungininkai treniravosi veikti kartu valstybės ginkluotos gynybos metu.
Bendras ELTA ir Vokietijos ambasados turinio projektas „NATO brigada Lietuvoje: visuomenės atsparumo stiprinimas kovojant su dezinformacija“.