„Miestas rūpinasi sistemomis, kurios turi veikti ekstremalios situacijos metu: informacijos sklaida, priedangų tinklu, evakuacijos planavimu ir kitomis civilinės saugos priemonėmis. Tačiau kiekvienas gyventojas turi pasirūpinti savo asmeniniu pasirengimu kiekviename iš šių etapų, nes pirmosios krizės valandos dažnai priklauso nuo individualių sprendimų“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjas Žygimantas Solovjovas.
Kaip gauti svarbiausią informaciją?
Viena svarbiausių užduočių – pasirūpinti, kad gyventojai laiku sužinotų apie gresiantį pavojų. Tam naudojami keli kanalai: gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos pranešimai telefonuose, sirenos, oficialūs pranešimai per LRT radiją ir televiziją, taip pat Vilniaus gyventojams skirta programėlė KOVAS.
Susiję straipsniai
Vilniuje sirenų garsas pasiekia apie 74,5 proc. miesto teritorijos. Gyventojai gali pasitikrinti, kur sirenos yra įrengtos ir kokią teritoriją dengia jų garsas, civilinės saugos žemėlapyje maps.vilnius.lt.
Be to, vis daugiau reikšmės įgauna programėlė KOVAS, leidžianti operatyviai gauti pranešimus apie ekstremaliąsias situacijas, didelius gaisrus, pavojingus orų reiškinius, infrastruktūros sutrikimus ir kitus svarbius įvykius mieste. Programėlėje taip pat galima rasti informaciją apie priedangas, evakuacijos punktus, civilinės saugos rekomendacijas bei kitus saugumui svarbius duomenis.
„Informacijos perdavimas yra tik viena grandinės dalis. Miestas gali sukurti ir palaikyti perspėjimo sistemas, tačiau gyventojai turėtų pasirūpinti, kad jie galėtų tuos perspėjimus gauti. Todėl rekomenduojama iš anksto atsisiųsti programėlę KOVAS, telefone įsijungti perspėjimo pranešimus, turėti radijo imtuvą ir žinoti oficialius informacijos šaltinius. Krizės metu svarbios ne tik informavimo priemonės, bet ir gyventojų pasirengimas jomis naudotis“, – komentuoja Ž. Solovjovas.
Priedangų gerinimo klausimų svarbus ir gyventojų indėlis
Šiuo metu Vilniuje skaičiuojama beveik 2 tūkst. priedangų, daugiausia įrengtų rūsiuose, cokoliniuose aukštuose ir požeminiuose garažuose. Kadangi šios patalpos kasdien, pavojaus situacijos parodė faktinio patikimo į jas spragas. Šiuo klausimu Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi sprendimo būdų.
„Miestas jau yra parengęs rekomendacijas gyventojams, daugiabučių namų administratoriams ir įvairiems ūkio subjektams, pavyzdžiui, prekybos centrams. Tačiau vien parengtų rekomendacijų nepakanka. Svarbu, kad kuo daugiau vilniečių su jomis susipažintų ir iš anksto imtųsi būtinų pasirengimo veiksmų. Tai leidžia kilus pavojui reaguoti greičiau, užtikrinčiau ir priimti saugesnius sprendimu“, – teigia Ž. Solovjovas.
Pagal Vilniaus savivaldybės parengtas rekomendacijas daugiabučių namų administratoriams siūloma turėti iš anksto nustatytą ir gyventojams žinomą patekimo į priedangą ar kitą saugią patalpą algoritmą, paskirtus kelis atsakingus asmenis.
Ž. Solovjovas priduria, kad miestas rūpinasi ir infrastruktūros klausimais, skirdamas 1 mln. eurų finansavimą patekimo į priedangas sprendimams, apsaugos priemonėms, įskaitant langų apsaugą, bei kitiems pasirengimo darbams.
„Vis dėlto, reikia ne tik tinkamos infrastruktūros, bet ir bendrų susitarimų laikymosi: reikia rinktis arčiausiai esančią priedangą, o jei jos arti nėra – ieškoti saugios zonos. Svarbu, kad į priedangą įsileistume ir nepažįstamus žmones, jei tik yra laisvos vietos“, – komentuoja Civilinės saugos skyriaus vedėjas.
Jei tektų evakuotis
Į evakuacija nereikėtų žiūrėti pro pirštus – ji gali būti inicijuojama ir vienam daugiabučiui, ir visai seniūnijai ar miestui. Evakuacija gali būti skelbiama dėl skirtingų priežasčių: infrastruktūros avarijų, stiprių gamtos stichijų, hibridinių atakų, branduolinės ar karinės grėsmės.
„Vilniaus gyventojų evakavimo planas yra pritaikomas universaliai – nuo lokalių nelaimių iki tokių, kurios apima visą miestą. Ji gali būti organizuojama trimis būdais: savarankiškai savo automobiliu, su savivaldybės pagalba (pagalbiniu transportu) arba su savivaldybės pagalba gaunant socialines ar slaugos paslaugas namuose. Tai reiškia, kad gyventojų, kurie negali išvykti savarankiškai, nepaliktume bėdoje“, – aiškina Ž. Solovjovas
Jis akcentuoja, kad Vilnius turi atnaujintą evakuacijos planą, o kiekvienam vilniečiui tenka atsakomybė su juo susipažinti, kad būtų aišku, kur rasti atsakymus, jei kiltų pavojus.
Ekstremaliosios situacijos metu svarbiausias išteklius nėra turima įranga ar atsargos. Didžiausią skirtumą lemia gebėjimas nepasimesti ir žinoti, ką daryti. Būtent todėl gyventojai raginami nuolat gilinti savo žinias, domėtis civilinės saugos rekomendacijomis ir periodiškai pasitikrinti pasirengimą. Tai galima padaryti atliekant „Testą X“ – https://pasiruosk.lt/.