Atlikti namų darbus tam rengiantis būtina jau dabar. Valstybės atsparumas grėsmėms matuojamas ne tik karių skaičiumi. Visų Lietuvos žmonių gebėjimai pasirūpinti savimi, jų pasirengimas savarankiškai išgyventi pirmąsias 72 valandas ištikus krizei ir tęsti savo darbus sudėtingomis sąlygomis yra pamatas, ant kurio statoma visuotinė šalies gynyba.
Maži, bet itin svarbūs kasdieniai žingsniai gali padėti atsikratyti nežinomybės keliamo nerimo ir įgyti pasitikėjimo, kad ištikus krizei panikai neliktų vietos.
Kai namuose atsiranda maisto atsargų bent kelioms paroms, kai supakuotas krepšys tam atvejui, jeigu nedelsiant tektų išvykti, kai galvoje yra pakankamai žinių, kaip suteikti pirmąją pagalbą ar elgtis pavojaus akivaizdoje, užtikrintumas išstumia baimę.
Susiję straipsniai
„Pasirengimas valstybės gynybai prasideda taikos metu. Šiame etape valstybė ir piliečiai sukuria ir palaiko sąlygas – valią ir pajėgumus, padėsiančius atsilaikyti prieš išorės grėsmes“, – teigiama visuotinės gynybos principą praktinėmis priemonėmis Lietuvoje įtvirtinančiame Valstybės gynybos plane (VGP).
VGP siekiama piliečiams, organizacijoms, verslui ir valstybės institucijoms parodyti, kokios būtų jų funkcijos prireikus ginti valstybę.
Visi galimi valstybės gynybos dalyviai skatinami įsitraukti, įvertinti savo galimybes prisidėti prie valstybės gynybos ir jai pasirengti. Plane yra nustatomi veiksmai ir užduotys, skirtos valstybės visuotinei gynybai nuo ginkluoto užpuolimo, įtvirtinamas visuotinis pasirengimas šioms gynybos užduotims ir mokymas.
Visi turi žinoti savo funkcijas
Pilietinio pasipriešinimo teisinio reglamentavimo nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatyme, Karo padėties įstatyme, Karo prievolės įstatyme, Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme, Nacionalinio saugumo strategijoje, Karinėje strategijoje.
VGP apibrėžia visuotinės gynybos aplinką ir koordinuotą visų šalies jėgų veikimą ginkluoto užpuolimo atveju. Kitaip tariant, šis planas yra gynybai skirtų įstatymų praktinis vadovas, detaliai apibrėžiantis teisinius režimus, kai šis planas aktyvuojamas, konkrečius gynybos organizavimo etapus, visų dalyvių vaidmenis ir strategines užduotis.
Jis apima visuotinę valstybės gynybą įgyvendinančius principus – ginkluotą gynybą, mobilizaciją ir pilietinį pasipriešinimą.
Plane numatyti bendri Lietuvos ginkluotųjų pajėgų, valstybės bei savivaldybių institucijų, privataus verslo sektoriaus ir eilinių piliečių veiksmai. VGP siekia užtikrinti, kad šalyje neliktų nė vienos įmonės ar organizacijos, kuri nežinotų savo funkcijos.
Pirmenybė – saugumui
VGP taip pat išgrynintos konkrečios nekarinės užduotys, tokios kaip civilinė sauga, logistika, medicinos ir energetikos tęstinumas. Šias užduotis institucijos ir visuomenė privalo vykdyti, kad užnugaris liktų nepramušamas, kol kariuomenė kariauja. Kitaip tariant, VGP dokumentas sukuria sistemą, kad ištikus krizei valstybė, verslas ir pilietis veiktų ne padrikai, o kaip organizuotas tinklas.
„Mūsų valstybės saugumas šiuo metu yra aukščiausias prioritetas, o jam užtikrinti reikalingas visų Lietuvos piliečių įsitraukimas. Parengę Valstybės gynybos planą išsikėlėme tikslą – siekti visuotinio dalyvavimo rengiantis valstybės gynybai.
Tad ir toliau sieksime daugiau aiškumo visuomenei, didesnio jos įsitraukimo ir sklandesnės sąveikos tarp valstybės institucijų, savivaldos, verslo, nevyriausybinių organizacijų ir piliečių“, – yra sakęs prezidentas Gitanas Nausėda.
Svarbu greitai reaguoti
VGP teigiama, kad iškilus situacijoms, keliančioms grėsmę Lietuvos suverenitetui ir teritorijos vientisumui, svarbiausia – greitas ir tinkamas atsakas, todėl valstybės ir savivaldybių institucijos, ūkio subjektai, piliečiai turi būti pasirengę veiklos pokyčiams ir galimam teisių ir laisvių apribojimui.
Visuotinėje gynyboje dalyvauja nacionaliniai ir tarptautiniai subjektai, valstybės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos.
Anot VGP, Lietuvos kariuomenė ir, paskelbus karo padėtį, ginkluotosios pajėgos kartu su NATO pajėgomis veikia pagal ginkluotos gynybos planuose numatytas užduotis ir vykdo plane numatytas strategines užduotis.
Valstybės ir savivaldybių institucijos tokiu atveju veikia pagal Valstybės mobilizacijos planą ir savo mobilizacijos planus.
Prie visuotinės gynybos prisideda ir seniūnijos, bendruomenės, kitos organizacijos, kurios turi pajėgumų, infrastruktūrą, tinklus ir gali būti naudingos užtikrinant valstybės gynybą.
Ūkio subjektai turi vykdyti mobilizacines ir būtinąsias užduotis, jei tokios būtų skirtos.
Nevyriausybinės organizacijos prie VGP numatytų strateginių užduočių vykdymo turi prisidėti tiek, kiek leidžia aplinkybės ir teisinio režimo sąlygos.
Piliečių dalyvavimo valstybės gynyboje veiksmai nustatomi pagal tai, kokiems subjektams ir organizacijoms jie priklauso.
VGP visuotinę gynybą aiškiai suskirsto į etapus – nuo pasirengimo jai taikos metu iki pačios gynybos ginkluoto užpuolimo atveju.
Žino, ką turėtų daryti
Net ir karo metu valstybė turi veikti toliau. Medikai, mokytojai, policijos pareigūnai, socialiniai darbuotojai, IT specialistai, duonos kepėjai, savivaldybių tarnautojai, logistikos ir energetikos sektoriaus atstovai – visi jie sudaro neatsiejamą visuotinės gynybos dalį.
Jų indėlis užtikrinant reikiamas paslaugas gali būti ne mažiau svarbus negu dalyvavimas ginkluotame pasipriešinime.
Jei šalis susidurtų su ginkluota agresija, esminiu stabilumo ramsčiu taptų valstybinės institucijos. Net ir mobilizacijos bei karo sąlygomis jos yra pasirengusios užtikrinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų tęstinumą: gyventojų būtinųjų poreikių tenkinimą, šalies veiklos nepertraukiamumą, civilinės infrastruktūros funkcionavimą, vidaus saugumą, tarptautinę veiklą ir valstybės gynybą.
Pavyzdžiui, vidaus reikalų sistema rūpintųsi viešąja tvarka ir civiline sauga, tokia kaip slėptuvės ir priedangos.
Sveikatos priežiūros sistema toliau būtų atsakinga už medicininės pagalbos teikimą, švietimo sistema – už mokymo procesą, savivaldos įstaigos rūpintųsi gyventojų poreikiais savo teritorijoje.
Sukuria tvirtą užnugarį
Verslas šioje sistemoje atlieka ne mažiau svarbų vaidmenį, nes šiuolaikinė kariuomenė ir valstybės gyvybingumas yra tiesiogiai priklausomi nuo privataus sektoriaus.
Transportas, logistika, ryšiai, prekybos tinklai ir energetika krizės sąlygomis privalo veikti be pertrūkių.
Kol didžiosios strateginės įmonės savo mobilizacines užduotis atlieka griežtai pagal Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymą, vidutinis ir smulkusis verslas dar tik atranda savo vietą visuotinėje gynyboje.
Verslininkų įsitraukimas – nuo paramos savanoriaujantiems darbuotojams iki kritinių tiekimo grandinių užtikrinimo – sukuria tvirtą užnugarį, neleidžiantį šaliai patirti paralyžiuojančio šoko.
Nuolat didėja ir nevyriausybinių organizacijų vaidmuo ir atsakomybės visuotinės gynybos sistemoje. Šios organizacijos rengiasi užtikrinti ir ginkluotųjų pajėgų poreikius, ir paramą visuomenei, ir pagalbą tiems, kuriems jos prireiks.
Tokios organizacijos kaip Šaulių sąjunga, Raudonasis Kryžius ar „Maisto bankas“ jau turi pajėgius logistikos tinklus, infrastruktūrą ir motyvuotus žmones.
Ištikus krizei valstybės institucijų pajėgumai bus sutelkti į pačius karščiausius taškus, todėl savanorių tinklai perims rūpinimąsi pažeidžiamiausiomis visuomenės grupėmis.
Žinios gali išgelbėti gyvybę
Kiekvieno Lietuvos piliečio gebėjimai itin svarbūs visuotinės gynybos sistemai. Jei ištiktų bėda, šaliai vis tiek ir toliau reikėtų gydytojų, mokytojų, pardavėjų, vairuotojų.
Gyventojai taip pat gali prisijungti prie nevyriausybinių organizacijų, jungtis prie karo komendantūrų, teikti paramą ginkluotosioms pajėgoms.
Kiekvienas pilietis, gebantis kritiškai vertinti informaciją, neplatinti melagienų, padėti kaimynui ar pasirūpinti atsargomis, jau prisideda prie visuomenės atsparumo.
Net paprasti veiksmai – tinkamas pasitraukimas į saugią vietą ar pagalba bendruomenėje – gali būti itin svarbūs priešinantis agresoriui.
Svarbiausia – rengtis iš anksto. Visuomenės atsparumas neatsiranda iš niekur. Jis kuriamas nuosekliai – per švietimą, praktinius mokymus ir bendruomeniškumo ugdymą.
Gebėjimas reaguoti į krizes, informacinis raštingumas, evakavimo maršrutų žinojimas, pirmosios pagalbos pagrindai – tai praktinės žinios, kurios krizės akivaizdoje gali išgelbėti gyvybę.
Šiuos gebėjimus kiekvienas gali nuolat stiprinti – dalyvauti pilietinio pasipriešinimo, pirmosios pagalbos mokymuose, įsitraukti į bendruomenės pratybas, susipažinti su savo savivaldybės parengtais veiksmo planais, rūpintis savo fiziniu pasirengimu, kalbėtis su artimaisiais apie tai, kaip kiekvienas jų elgtųsi netikėtos grėsmės atveju.
Visuotinė gynyba veikia tik tada, kai pilietis nustoja laukti nurodymų iš šalies ir pats imasi iniciatyvos.
Praktiniai patarimai. Ką daryti jau dabar?
Žinokite, kur ieškoti tiesos (informacinė gynyba). Įsidėmėkite pagrindinį oficialios informacijos šaltinį krizės atveju – LT72.lt (Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainė). Pirmasis priešo ginklas yra dezinformacija ir panikos sėjimas per socialinius tinklus. Oficialūs pranešimai karo metu taip pat bus transliuojami per Lietuvos radiją ir televiziją (LRT).
Paruoškite namų saugumo planą. Su šeimos nariais aptarkite konkretų veiksmų planą: kur susitiksite, jei dings ryšys? Kas paims vaikus iš mokyklos? Kur artimiausia kolektyvinės apsaugos statinių (slėptuvių) vieta jūsų mieste? Aptarkite ir atsarginius evakuacijos kelius, jei pagrindiniai plentai būtų užblokuoti ar sugestų automobilis. Jei jūsų namuose yra rūsys, išvalykite jį ir pritaikykite trumpalaikiam slėpimuisi. Ištikus krizei baimė paralyžiuoja. Iš anksto suderintas planas leidžia veikti automatiškai, be panikos.
Surinkite 72 valandų krepšį. Kiekvienas šeimos narys privalo turėti kuprinę su būtiniausiais daiktais, kurių užtektų išgyventi tris paras (72 valandas). Šiame krepšyje turi būti negendantis maistas (konservai, riešutai, džiovinti vaisiai) ir vanduo (3 litrai žmogui per parą); dokumentų kopijos (įpakuotos į vandeniui nepralaidžią pakuotę) ir grynųjų pinigų; degtukai, žiebtuvėlis, žvakės, prožektorius su atsarginėmis baterijomis; nešiojamasis radijo imtuvas (žinioms gauti, kai dings internetas); pirmosios pagalbos vaistinėlė ir asmeniniai vartojami vaistai.
Nepamirškite pasirūpinti ir keturkojais augintiniais. Jiems taip pat iš anksto supakuokite bent 7 dienų jų įprasto sauso maisto bei papildomo vandens, paruoškite transportavimo krepšį arba pavadėlį bei antsnukį, įdėkite augintinio pasą (skiepų knygelę) ir specifinius vaistus, jei augintinis serga lėtinėmis ligomis. Prisekite prie antkaklio informacinę kapsulę su jūsų telefono numeriu.
Sustiprinkite savo įgūdžius. Užsiregistruokite į pirmosios medicinos pagalbos kursus arba mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mokymus. Apsvarstykite galimybę prisijungti prie Šaulių sąjungos arba Krašto apsaugos savanorių pajėgų. Žinios ir gebėjimai karo metu yra geriausia valiuta. Mokėdamas sustabdyti kraujavimą ar pats išgyventi pilietis tampa aktyviu gynėju, o ne auka.
Išmokite krizinio bendravimo taisyklių. Ekstremalios situacijos metu mobiliojo ryšio tinklai bus perkrauti. Įsidėmėkite taisyklę – skambučius keiskite trumposiomis SMS žinutėmis. Jos naudoja kur kas mažesnius tinklo išteklius ir yra didesnė tikimybė, kad pasieks adresatą. Taip pat pasirūpinkite, kad jūsų automobilio degalų bakas nuolat būtų pripildytas bent iki pusės – tai suteiks papildomo saugumo, jei tektų skubiai evakuotis.
Paruoškite neprisijungus veikiančius žemėlapius. Į savo išmanųjį telefoną atsisiųskite Lietuvos ar savo regiono žemėlapius, kurie veikia be interneto ryšio (pavyzdžiui, per „Google Maps“ ar „Maps.me“ programėles). Taip pat automobilyje turėkite fizinį, popierinį, kelių atlasą, nes dingus ryšiui navigacija neveiks.
Turėkite atsargų. Be maisto ir vandens, namuose labai svarbu turėti papildomų šiukšlių maišų ir drėgnų higieninių servetėlių. Dingus vandeniui servetėlės taptų pagrindine priemone švarai palaikyti, o dideli šiukšlių maišai pravers atliekoms, jei nustos veikti kanalizacija.
Turėkite ir nedidelę turistinę dujinę viryklę. Jei jūsų namuose viryklė elektrinė, dingus elektrai tokia viryklė bus vienintelis būdas pasišildyti maistą. Jei naudojatės garažu su elektriniais vartais, iš anksto išsiaiškinkite, kaip juos atidaryti rankiniu būdu. Dingus elektrai tai gali tapti rimta kliūtimi norint skubiai išvažiuoti automobiliu.
