„Geopolitinė situacija negerėja, o saugumo iššūkiai nelauks, kol būsime pasirengę. Todėl šešeri metai pasirengti visuotiniam šaukimui man atrodo pernelyg ilgas laikotarpis. Lietuvai reikia ne tik datos kalendoriuje. Reikia aiškaus plano, politinės atsakomybės ir realių darbų jau šiandien“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė L. Kasčiūnas.
„Sprendimas be konkretaus įgyvendinimo plano gali likti tik pažadu. Ypač kai sprendimą dėl 2032 metų priima politikai, kurie tuo metu jau nebebus atsakingi už jo įgyvendinimą. Nei dabartinė Vyriausybė, nei prezidentas tuo metu savo kadencijų nebeis. Todėl nesinorėtų, kad šiandieninis sprendimas taptų tik patogiu pavedimu būsimai valdžiai. Norisi matyti konkretų planą su aiškiais darbais, terminais ir atsakomybėmis“, – pabrėžė jis.
Pasak politiko, šiuo metu nereikėtų priešinti profesionaliosios kariuomenės ir šauktinių.
Link visuotinės gynybos – spartesniais žingsniais: štai kas svarstoma
„Diskusija tarp profesionaliosios kariuomenės ir šauktinių sistemos šalininkų, matyt, niekada nesibaigs. Suprantu argumentus dėl profesionalių karių rengimo kokybės ir būtinybės išlaikyti aukštus standartus. Tačiau nematau jokios prasmės priešinti profesionaliąją kariuomenę ir šauktinius. Lietuvai reikia abiejų“, – dėstė jis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas sako, kad visuotinis šaukimas turi užtikrinti šiuolaikiniam karui pritaikytą rengimo sistemą.
Susiję straipsniai
„Karyba keičiasi milžinišku greičiu. Ukrainos patirtis aiškiai rodo, kaip bepiločiai orlaiviai, elektroninė kova, dirbtinis intelektas ir kitos technologijos keičia mūšio lauką. Negalime rengti karių vien pagal nusistovėjusias schemas, neatsižvelgdami į šiuos pokyčius. Todėl turime daugiau dėmesio skirti šauktinių gebėjimų vertinimui ir jų paskirstymui pagal kompetencijas, technologinėms specializacijoms, mokymo programų bei jų trukmės peržiūrai“, – tikina L. Kasčiūnas.
„Visuotinis šaukimas neturi reikšti vien didesnio šauktinių skaičiaus. Jis turi reikšti ir kokybiškai kitokią, šiuolaikiniam karui pritaikytą rengimo sistemą. Mano įsitikinimu, pirmiausia turime aiškiai apsibrėžti, kaip galime efektyviausiai parengti daugiau žmonių valstybės gynybai, ir tik tada įvertinti, kiek tam reikia laiko bei išteklių. Nesiūlau aukoti karinio rengimo kokybės dėl gražesnės statistikos. Tačiau taip pat nenoriu, kad prisidengdami nusistovėjusiomis praktikomis mokytume šauktinius to, kas nebeatitinka šiuolaikinės karybos poreikių, ir neieškotume kūrybiškų sprendimų įsisenėjusioms instruktorių bei infrastruktūros problemoms spręsti“, – pridūrė jis.
V. Čmilytė-Nielsen: man nesuprantama
Opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą visuotinį vyrų šaukimą įgyvendinti ne nuo 2030 metų, kaip buvo kalbėta anksčiau, o dviem metais vėliau. Anot Seimo narės, esant įtemptai geopolitinei situacijai, toks sprendimas nėra pagrįstas.
„Man nesuprantama, kodėl buvo atsitraukta nuo ankstesnio plano, kuris buvo viešai paskelbtas. Tiek kariuomenės vadas, tiek prezidentas, krašto apsaugos ministras buvo kalbėję apie 2030 metus visuotiniam šaukimui. (…) Dabar atidėjimas dar dviem metam – atrodo, kad visiškai nevertinama tai, jog grėsmių situacija tik prastėja, ekspertai įvairūs, tarptautiniai sąjungininkai ir partneriai vis perspėja, kad Vladimiras Putinas gali imtis veiksmų dar iki 2030 metų, o mes dar labiau atidėliojame tą sprendimą“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Man atrodo, kad ir nuviliantis (sprendimas – ELTA), ir neaišku, kokios priežastys paskatino atsitraukti nuo ankstesnio plano, nes jos nebuvo paaiškintos iki galo“, – akcentavo ji.
Kaip skelbta, ketvirtadienį VGT sutarė, kad visuotinis vaikinų šaukimas Lietuvoje bus įgyvendintas nuo 2032 metų.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad sprendimas priimtas kompleksiškai atsižvelgus į dabartinius kariuomenės pajėgumus. Jo teigimu, apie privalomą merginų šaukimą tarnauti galėtų būti kalbama „tolimoje ateityje“.
Šią savaitę Seimo konservatoriai pasiūlė nuo 2030 metų sausio 1-osios Lietuvoje įvesti visuotinį šaukimą į kariuomenę, atsisakant dabartinės atsitiktinės karo prievolininkų atrankos tvarkos.
Pagal siūlomą modelį privalomai tarnauti būtų šaukiami visi nustatytus kriterijus atitinkantys vaikinai, o merginos tarnybą galėtų rinktis savanoriškai. Įstatymų pataisas pasirašė 22 parlamento konservatorių frakcijos nariai.