Prieš „Tuščius narvus“ parklupusiems politikams dirbantys žmonės nerūpi

Tuomet, kai 2023-iųjų gruodį Ieva Krikščiūnė Kėdainiuose stovėjo ant scenos atsiimdama Metų ūkiui – „Farmers LT“ skirtą antrosios vietos apdovanojimą, asociacijos „Tušti narvai“ aktyvistai savavališkai šmirinėjo po šio ūkio kailinių žvėrelių fermas Juodžių kaime.

„Per šventę dovanų gavau laikrodį, o kitą dieną socialiniuose tinkluose išplito nuotrauka su besituštinančiu žvėreliu narvelyje.

Žvėrelių fermos yra atokiau sodybų, prie miško. Pasirodo, naktimis „Tuščių narvų“ aktyvistai lyg vagys braudavosi į jas ir gaudydavo provokuojančius kadrus, neturinčius nieko bendro su tikrove. Narveliai juk visada išvalomi ir prižiūrimi“, – sakė gyvūnų priežiūros specialistė I.Krikščiūnė.

Ji jau dvyliktus metus dirba Ramūno ir Aušros Ūksų kailinių žvėrelių fermose „Farmers LT“ bei „Migana“, esančiose Kėdainių rajono Pernaravos seniūnijoje.

„Šiuose ūkiuose kartu su manimi dirba dar dvylika žmonių. Dabar esu ūkių vadovė, paskirstau darbuotojams darbus. Bet kai 2014-aisiais įsidarbinau „Miganoje“, pati patirtį kaupti pradėjau nuo paprasčiausių užduočių – šėriau žvėrelius, keičiau garduose kraiką ir pamažu mokiausi.

Dar prieš COVID-19 pandemiją vykau į kursus Danijoje. Joje su kolegomis iš kitų ūkių stažavomės ir daugiau kartų“, – pasakojo Ieva.

Porą kartų jai teko dalyvauti ir didžiausiuose kailių aukcionuose „Kopenhagen Fur“ Kopenhagoje, kur mokėsi rūšiuoti audinių kailiukus.

„Ta pačia proga lankėmės ir Danijos kailinių žvėrelių fermose. Stebėjome, kokios naujovės pas juos įdiegtos, kaip jie darbuojasi, nes šios šalies ūkiai iki pandemijos buvo vieni stipriausių Europoje.

Mūsų ūkiai taip pat stiprūs, tačiau neišvengiamai svetur būna naujovių, kurios mūsų dar nepasiekė, pavyzdžiui, modernios pašarų dalinimo sistemos. Tačiau ir danai, atvykę pas mus, turėdavo ko pasimokyti“, – sakė specialistė.

Anot I.Krikščiūnės, tuo metu, kai kailinių žvėrelių ūkiuose žmonės sunkiai dirbo, mokėsi, kaupė patirtį audines auginančiuose Danijos ūkiuose, „Tuščių narvų“ aktyvistai rengė triukšmingas, emocijas kurstančias akcijas siekdami Seimo politikų palankumo.

Jie prieš kailinių žvėrelių ūkius vykdė ilgalaikę, įvairiapusę kampaniją, aprėpiančią viešas protesto akcijas, politinį lobizmą, ir prisidengdami „tiriamąja veikla“ platino melagienas – tikrovės neatitinkančias žvėrelių nuotraukas ir taip kiršino visuomenę.

Organizacija rengdavo skandalingas teatralizuotas eitynes, pavyzdžiui, didelį atgarsį sukėlusias eitynes „Už gyvūnus“ Vilniuje, Gedimino prospekte.

Seime svarstant su kailių verslo draudimu susijusius įstatymų projektus „Tušti narvai“ periodiškai rengdavo piketus prie pat Seimo rūmų, mat su organizacija susiję asmenys buvo artimi konservatorių frakcijos parlamentarams.

Per vieną protestą prie Seimo aktyvistai atsinešė net nugaišusių audinių siekdami tiesiogiai atkreipti politikų ir visuomenės dėmesį į esą pasibaisėtinas gyvūnų laikymo sąlygas ir jų mirtingumą fermose.

Pagrindinį tikslą „Tušti narvai“ pasiekė 2023-iųjų rudenį, kai Seimas priėmė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, pagal kurį kailinių žvėrelių ūkiai veiklą turi nutraukti iki 2027-ųjų pradžios. Įstatymas buvo sukurptas net neįsigilinus į ūkiams kylančias pasekmes bei jų darbuotojams daromą žalą.

Maža to, Seimo narių, balsavusių, kad Lietuvoje būtų uždrausta viena seniausių žemės ūkio šakų, nepasiekė net ir Vyriausybės užsakyta studija apie realius ūkininkų nuostolius, o juk studijai atlikti buvo išleisti valstybės biudžeto – mokesčių mokėtojų pinigai.

„Taigi aktyvistai laimėjo, – pratarė I.Krikščiūnė. – Mes, dirbdami ūkiuose, negalėjome atsitraukti – neturėjome laiko jokiems protestams. Tikėtina, kad būtume buvę pastebėti, jei, vilkėdami darbo rūbais, būtume susirinkę prie Seimo.“

Reikalavimai, susiję su gyvūnų gerove, yra labai griežti. Tie patys jie galioja ir Danijoje, ir Lietuvoje, ir visoje ES.

Kailinius žvėrelius auginantys Lietuvos ūkiai daugybę metų yra vieni pavyzdingiausių Europoje. Tai patvirtina ir aukcionuose mokamos didelės pinigų sumos už lietuviškus kailiukus.

Apskritai Lietuvos kailinių žvėrelių augintojai šiuo metu yra vieni geriausių pasaulyje – žvėrelių auginimo sąlygos ir jų priežiūra neišvengiamai turi įtakos ir jų kailiukų kokybei. Tai liudija ir šiemet tarptautiniuose aukcionuose fiksuoti kainų rekordai – Lietuvos ūkininkų kailiai juose nuolat patenka tarp geriausių.

„Negali būti jokių nukrypimų nuo švaros, narvų dydžio, biologinio saugumo reikalavimų. Jų nepaisyti net neįmanoma, nes ūkiai yra akylai stebimi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos“, – patikino I.Krikščiūnė.

Pasak jos, nuo 2014-ųjų dirbdama kailinių žvėrelių ūkiuose nei ji, nei bendradarbiai finansiškai nepajuto tų momentų, kai užklupdavo sunkmečiai.

Kailiukų kainos tai pakildavo aukcionuose, tai katastrofiškai sumenkdavo. Ypač sunku ūkiams buvo per COVID-19 pandemiją – 2020–2022 metais, po jos ne vienas žvėrelių augintojas taip ir nebeatsigavo po nuosmukio.

„Ūkininkams buvo labai sunku, bet mes, darbuotojai, niekada to nepajutome. Mumis visada būdavo pasirūpinama: algas visada gauname laiku, atostogų eidavome taip, kaip būdavome suplanavę.

Užtat skaudu ir apmaudu, kad dabar, kai sunkmetis atsitraukė ir ūkiai jau užsidirba pajamų, mus, perėjusius visus sunkmečius, politikai stumia lauk iš darbo“, – sakė ūkių „Farmers LT“ ir „Migana“ darbuotojų atstovė.

Atstovaudama abiejų ūkių darbuotojams šiemet I.Krikščiūnė pirmoje šių metų pusėje kreipėsi į tuometę premjerę Ingą Ruginienę.

„Buvau su ja susitikusi, papasakojau apie susiklosčiusią padėtį. Tačiau, anot buvusios premjerės, žvėrelių ūkių uždarymas nuo 2027-ųjų tiesiog yra prilygintas jų bankrotui.

Bet kai įmonė bankrutuoja, darbuotojai netrunka to pajusti. Atlyginimai ima vėluoti, sumažėja darbo – nebelieka užsakymų. Bankrotas nenukrinta iš dangaus, o mūsų ūkius norima akimirksniu sunaikinti.

Be to, I.Ruginienė aiškino, kad įstatymas buvo priimtas atsižvelgiant ne į ekonominius veiksnius, bet į moralę.

Kailinių žvėrelių auginimas yra ekonomiškai naudingas verslas, kuris palankiais jam metais smarkiai papildo valstybės biudžetą.

Taigi įstatymas buvo priimtas „atsižvelgiant į moralę“, bet mes, ūkių darbuotojai, esame atleidžiami pagal Darbo kodeksą. Moralė taikoma žvėreliams, bet ne žmogui“, – nuoskaudos neslėpė pašnekovė.

Pasak jos, priverstinai uždarius kailinių žvėrelių ūkius su jų darbuotojais irgi turi būti atsiskaityta pagal moralę, o ne pagal Darbo kodeksą.

„Tarsi specialiai prieš sprendimą uždaryti ūkius Darbo kodeksas buvo pakeistas išmokas sumažinant tris kartus – šešių mėnesių išeitinės buvo pakeistos į poros mėnesių.

Apskritai su mumis, ūkių darbuotojais, nebendravo jokie politikai. Nė vienas iš jų nepaklausė, ką veiksime, kai žvėrelių fermos bus uždarytos. Kaip išlaikysime šeimas? Grąžinsime būsto paskolas?

Užimtumo tarnyba nėra numačiusi, kaip mums bus pagelbėta, nes nežinia, ar turėsime galimybę ieškodami kito darbo gauti pajamas, prilygstančias buvusiai algai“, – nerimu pasidalijo I.Krikščiūnė.

Jos šeima kas mėnesį už būsto paskolą moka 660 eurų dydžio įmoką.

„Šiuo metu mano atlyginimas, neatskaičius mokesčių, vidutiniškai sudaro 2300 eurų. Bet nėra jokios garantijos, kad aš, būdama specifinės srities specialistė, rasiu darbą už tą patį atlyginimą“, – kalbėjo Ieva.

Ji augina šešerių metų sūnų, bet abiejuose minėtuose ūkiuose yra darbuotojų, kurie gyvena kaime ir turi po du mažamečius vaikus.

Be to, ūkiuose kartu dirba trys šeimos – vyrai ir žmonos. Jiems netekus darbo tos šeimos apskritai liks be jokių pajamų.

I.Krikščiūnė, atstovaudama darbuotojams, neseniai, spalio viduryje, išsiuntė laišką ir parlamentarei Agnei Širinskienei. Ši politikė šiuo metu atstovauja Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, kuri valdančiajai koalicijai priklauso kartu su socdemais ir valstiečiais.

„Vylėmės, kad politikė moteris galbūt geriau supras kaime dirbančių moterų padėtį.

Iš tiesų nė nebežinome, ko griebtis, nes Seimo nariai mūsų negirdi – paprasti kaimo žmonės jiems nerūpi. Su mumis niekas nebendrauja, į mūsų laiškus niekas net nebereaguoja. Visur atsitrenkiame į užremtas duris.

Ko gero, esame tik dulkės. Juk iš viso šiuo metu kailinių žvėrelių ūkiuose dirba apie tūkstantį žmonių. Išmokos pagal Darbo kodekso pataisas negresia milijonais eurų, tad esame niekam nesvarbūs ir neregimi, nors visi ir atsidursime Užimtumo tarnyboje“, – kalbėjo I.Krikščiūnė.

Pasak A.Širinskienės, sunku būtų įsivaizduoti, kad kažkas imtųsi iniciatyvos nukelti terminą, skirtą kailinių žvėrelių fermoms uždaryti, juo labiau kad šiuo metu vyksta teisiniai ginčai.

„Apie tai diskutavome ir valdančiosios koalicijos taryboje. Būta nuomonių, kad nesinori daryti įtakos teismų sprendimams, kurie anksčiau ar vėliau kokie nors bus priimti.

Kita vertus, dabar nėra pats tinkamiausias laikas vėl atverti duris naujai diskusijai, nes jau viskas yra išdiskutuota ir priimtas sprendimas.

Dalis žmonių tiesiog atsisakė kailinių žvėrelių auginimo verslo ir pasirinko kitus verslo modelius.

Jeigu dabar valstybė pakeistų sprendimą, tuomet būtų nepatenkinti lūkesčiai ūkininkų, jau pasitraukusių iš kailinių žvėrelių verslo“, – kalbėjo politikė.

Tačiau spalio viduryje Žemės ūkio ministerija paskelbė siūlymą parengti kitą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektą ir juo nustatyti, kad kailinės žvėrininkystės veiklos uždraudimo data būtų nukeliama trejiems metams – iki 2030 m. sausio 1 d.

Papildomu pereinamuoju laikotarpiu kailinės žvėrininkystės veiklą galėtų tęsti tik ūkiai, kurie iki šių metų pabaigos teisėtai vykdė šią veiklą. Vėliau jie turėtų gauti įstatyme numatytas kompensacijas.

„Papildomo trejų metų pereinamojo laikotarpio nustatymas sudarytų sąlygas veiklą tęsiantiems ūkio subjektams per ilgesnį laikotarpį pasirengti jos nutraukimui, amortizuoti veiklai vykdyti padarytas investicijas, realizuoti turimą produkciją ir, esant galimybei, persiorientuoti į kitą ūkinę veiklą“, – argumentavo ministerija.

Šiuo metu Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija dėl kompensacijų dydžio teismuose ginčijasi su valstybei atstovaujančia Seimo kanceliarija.

Teismo paskirtas ekspertas kailinių žvėrelių verslui daromą žalą įvertino beveik 64 mln. eurų, tačiau dėl chaotiško kailinių žvėrelių ūkių likvidavimo mechanizmo ir pasikeitusios situacijos reali suma gali šoktelėti virš 120 mln. eurų.

Remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šiuo metu šalyje yra registruoti 99 kailinių gyvūnų laikytojai, bet dalis jų jau sustabdė veiklą. Vieni nebeatsitiesė po pandemijos, kiti neišlaikė įtampos. Likusieji rizikuoja ir toliau augina kailinius žvėrelius.

Anot advokatų profesinės bendrijos „HubLegal“ teisininkų, ir priverstinai veiklą sustabdę ūkiai, ir juose dirbę žmonės turi teisę bylinėtis su šį verslą žlugdančia valstybe.

Paprastai teisminiai procesai tęsiasi ne vienus metus, o tai dar labiau padidintų ūkių ir žmonių patirtą žalą.

„Turime unikalią situaciją, kai skubotai priimtas ir iš esmės neteisingas įstatymas grįžta bumerangu.

Juk kalbama apie dešimtmečius veiklą vykdančius ūkius, juose dirbančias šeimas, kurios paprasčiausiai paliekamos likimo valiai net nepabandžius suprasti, kokių pasekmių turės tokie politiniai sprendimai.

Teismo eksperto ūkiams apskaičiuota žala tik dar kartą įrodo, koks didelis yra padarytų klaidų poveikis. Tačiau kiek tos klaidos kainuos pasibaigus teisminiams ginčams, dar sunku prognozuoti.

Juk tai liečia ne tik kailinių žvėrelių verslą, bet ir jame dirbančias šeimas, netenkančias gerai apmokamų darbo vietų. Ir visa tai – tik dėl politinių sprendimų“, – sakė „HubLegal“ partneris, advokatas Vytautas Kaklys.