„Man nesuprantama, kodėl buvo atsitraukta nuo ankstesnio plano, kuris buvo viešai paskelbtas. Tiek kariuomenės vadas, tiek prezidentas, krašto apsaugos ministras buvo kalbėję apie 2030 metus visuotiniam šaukimui. (…) Dabar atidėjimas dar dviem metam – atrodo, kad visiškai nevertinama tai, jog grėsmių situacija tik prastėja, ekspertai įvairūs, tarptautiniai sąjungininkai ir partneriai vis perspėja, kad Vladimiras Putinas gali imtis veiksmų dar iki 2030 metų, o mes dar labiau atidėliojame tą sprendimą“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Man atrodo, kad ir nuviliantis (sprendimas – ELTA), ir neaišku, kokios priežastys paskatino atsitraukti nuo ankstesnio plano, nes jos nebuvo paaiškintos iki galo“, – akcentavo ji.
Kaip skelbta, ketvirtadienį VGT sutarė, kad visuotinis vaikinų šaukimas Lietuvoje bus įgyvendintas nuo 2032 metų.
Link visuotinės gynybos – spartesniais žingsniais: štai kas svarstoma
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad sprendimas priimtas kompleksiškai atsižvelgus į dabartinius kariuomenės pajėgumus. Jo teigimu, apie privalomą merginų šaukimą tarnauti galėtų būti kalbama „tolimoje ateityje“.
Šią savaitę Seimo konservatoriai pasiūlė nuo 2030 metų sausio 1-osios Lietuvoje įvesti visuotinį šaukimą į kariuomenę, atsisakant dabartinės atsitiktinės karo prievolininkų atrankos tvarkos.
Susiję straipsniai
Pagal siūlomą modelį privalomai tarnauti būtų šaukiami visi nustatytus kriterijus atitinkantys vaikinai, o merginos tarnybą galėtų rinktis savanoriškai. Įstatymų pataisas pasirašė 22 parlamento konservatorių frakcijos nariai.