„Taip, iš tiesų, yra gerai, kad Vyriausybės teikimas Seimui yra 5 proc. BVP gynybai. Ir, be jokios abejonės, tai yra turbūt minimali suma, kuri šiandieną yra pateikta. Ir mes suprantame, kad yra įtampos tikrai didelės formuojant biudžetą, bet norint pilnai visus tikslus įgyvendinti, gynybos biudžetas turėtų būti kažkiek didesnis“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė D. Matulionis.
„Pasispaudus, galbūt kai kur pataupius, neatsisakant esminių tikslų, kurie yra daugiau ar mažiau aiškūs, įmanoma ir su tokiu mažesniu biudžetu judėti į priekį“, – sakė prezidento patarėjas.
D. Matulionis pabrėžia, kad esminių tikslų neatsisakoma, tarp jų – iki 2030 metų visiškai išvystyti sausumos diviziją.
D. Matulionis apie gynybos biudžetą: minimumas, bet pasispaudus įmanoma judėti į priekį
„Mes tikrai neatsisakome esminių tikslų, kurie yra aiškūs: sukurti sausumos diviziją iki 2030 metų, ją pilnai aprūpinti, taip pat užtikrinti tinkamą oro gynybą, daugiau dėmesio skirti antidroninei gynybai ir (pasirūpinti – ELTA) sąjungininkų pajėgų priėmimu, kas irgi ne mažiau svarbu ir ne mažiau kainuoja“, – patikino jis.
„Kol kas visi esminiai pirkimai, kurie yra suplanuoti, tiek šarvuočių, tiek šarvuotų transporterių, tiek tankų, amunicijos, artilerijos sistemų, toliau vykdomi. Kai kurie kontraktai jau pasirašyti, kai kurie dar nepasirašyti. Galbūt gali būti šioks toks kai kurių priemonių vėlavimas, gal kiekiai šiek tiek mažesni, bet tikrai kol kas jokių minčių apie tai, kad reikėtų peržiūrėti esminius tikslus, tikrai neturime“, – akcentavo jis.
Susiję straipsniai
Tačiau D. Matulionis įsitikinęs, kad ir po 2030 m. lėšų gynybai poreikis nemažės.
„Aš prognozuočiau, kad ir po 2030 metų tikrai turėsime skirti pakankamai daug lėšų gynybai, ir tai turime labai aiškiai pasakyti. Nes pripažinkime, kad iki 2022–2023 metų gynybai skyrėme tikrai mažai lėšų. Ir tai yra dar viena problema, nes kai kur turime vytis tai, kur galbūt kitos šalys jau yra nuėjusios šiek tiek toliau“, – akcentavo jis.
Pagal Seimui pateiktą 2027 metų valstybės biudžeto projektą kitąmet gynybai numatyta daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Šiemet krašto apsaugai skirta 5,38 proc. BVP.
Vis dėlto Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė teigė, kad užsibrėžtiems gynybos pajėgumų vystymo planams įgyvendinti reikėtų skirti 5,44 proc. BVP. Anot jos, kitų metų biudžete gynybai numatytas mažesnis finansavimas kelia klausimų, ar šalis sugebės laiku įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad didesnio nei 5 proc. BVP finansavimo gynybos tikslams įgyvendinti reikės ir po 2030 metų.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau pripažino, kad numatyti 5 proc. BVP gynybai nėra pakankami. Vis dėlto, šalies vadovo teigimu, siekiant didesnio finansavimo būtina atsižvelgti į valstybės biudžeto deficitą ir kitus finansinius įsipareigojimus.
Siekdama iki 2030 m. išvystyti nacionalinę diviziją, Lietuva nuosekliai stiprina ne tik kovinius pajėgumus, bet ir jų pagrindą sudarančią logistikos, transporto ir aprūpinimo sistemą. Pasak G. Nausėdos, šios divizijos sukūrimas išlieka svarbiausiu Lietuvos gynybos prioritetu.