Pasak konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno, partijai dar reikia laiko sustiprinti savo struktūras šiuose regionuose. Politologas Ignas Kalpokas neatmeta, kad tokį sprendimą galėjo lemti ir siekis taupyti rinkimų kampanijos išteklius.
Kaip skelbta anksčiau, TS-LKD planuoja kelti kandidatus į merus daugumoje šalies savivaldybių. Šalčininkuose ir Visagine partija neketina dalyvauti nei merų, nei savivaldybių tarybų rinkimuose, o Švenčionių rajone planuoja kelti tik kandidatų į savivaldybės tarybą sąrašą.
Konservatorių sprendimas nekelti kandidatų šiose savivaldybėse atkreipė dėmesį ir dėl partijos nuolat akcentuojamo poreikio stiprinti tautinių mažumų gausiai gyvenamų regionų įtrauktį. TS-LKD atstovai ne kartą pabrėžė būtinybę skirti daugiau dėmesio Pietryčių Lietuvai, stiprinti vietos bendruomenių ryšį su valstybe ir didinti šių regionų atsparumą priešiškų valstybių įtakai.
Susiję straipsniai
L. Kasčiūno teigimu, Šalčininkuose ir Visagine konservatoriams jau ne vienus rinkimus nepavyksta suburti pakankamai stiprių vietos politinių komandų.
„Mes kelis iš eilės rinkimus, gaila, bet nekeliame kandidatų Visagine ir Šalčininkuose. Tai turbūt vietinės partinės struktūros klausimas. Aš tikrai dėjau pastangas, važinėjau ir į Visaginą, ir į Šalčininkus. Tačiau politiškai tai yra miestai, kuriuose mes niekada nebuvome stipriose pozicijose. Tiesiog pamatėme, kad nesiformuoja komandos“, – Eltai teigė konservatorių pirmininkas.
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas I. Kalpokas pažymi, kad ypač Šalčininkų rajone istoriškai susiformavęs rinkėjų lojalumas kitoms politinėms jėgoms apsunkina konservatorių galimybes įsitvirtinti.
„Ypač kalbant apie Šalčininkų rajoną, ten yra ir tas tautinis kontingentas, kuris tikrai nėra pats palankiausias šitai partijai. Matyt, patys nėra pakankamai stiprūs, kad galėtų savarankiškai kažkokius kandidatus iškelti“, – Eltai sakė politologas.
Anot jo, sprendimą nedalyvauti rinkimuose taip pat galėjo lemti pragmatiniai sumetimai, mat Šalčininkuose politinė konkurencija yra ribota, o rinkimų favoritai dažniausiai būna aiškūs iš anksto.
„Man atrodo, kad ypač Šalčininkuose tikrai nėra kažkokių klausimų, kas laimės rinkimus, tiek kalbant apie mero postą, tiek apie daugumą savivaldybės taryboje. Tai gali būti ir tam tikras resursų taupymas“, – svarstė I. Kalpokas.
Vis dėlto jis neatmetė galimybės, kad konservatoriai galėtų ieškoti bendradarbiavimo su kitomis politinėmis jėgomis ar palaikyti jų kandidatus.
Gali silpninti politinę konkurenciją
Paklaustas, ar nacionalinių partijų nedalyvavimas rinkimuose tautinių mažumų gausiai gyvenamose savivaldybėse nepalieka daugiau politinės erdvės antisisteminėms ar prorusišką retoriką naudojančioms politinėms jėgoms, L. Kasčiūnas sutiko, kad tradicinių partijų stiprėjimas šiuose regionuose yra svarbus valstybingumo požiūriu.
„Visiškai sutinku, kad tradicinių partijų stiprėjimas tuose regionuose yra svarbus ir valstybiniu požiūriu. Bet yra objektyvūs dalykai – arba yra komanda tame regione, arba tų komandų nėra“, – sakė politikas.
Pasak jo, nors konservatoriams kol kas nepavyksta suburti vietos politinių struktūrų, partija neketina atsisakyti pastangų stiprinti savo pozicijas šiose savivaldybėse.
„Reikia laiko toms struktūroms užauginti. Bet kuriuo atveju dėmesys tų miestų bendruomenėms, valstybinei kalbai ir problemų sprendimui tikrai bus. Būdamas pirmininku ne kartą lankiausi šiuose regionuose ir važiuosiu toliau“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Tuo metu I. Kalpokas įspėja, kad didžiųjų nacionalinių partijų nedalyvavimas savivaldos rinkimuose paprastai daro neigiama poveikį vietos demokratijai, nes mažina politinę konkurenciją ir apsunkina naujų lyderių iškilimą.
„Dažniausiai sakyčiau, kad tas poveikis tikrai yra neigiamas, nes būtent per politinę konkurenciją partijos priverstos atsižvelgti į tai, kas rūpi vietos žmonėms. Kitas dalykas – apskritai turbūt kitaip neįmanoma užsiauginti vietinių lyderių, jeigu tu niekur nedalyvauji“, – aiškino politologas.
Anot jo, savivaldybėse, kuriose jau ilgą laiką dominuoja konkrečios politinės jėgos, mažesnis kandidatų pasirinkimas gali dar labiau sustiprinti esamų politinių struktūrų pozicijas.
Susiduria su problemomis
L. Kasčiūnas pripažino, kad konservatoriai susiduria su sunkumais ne tik formuodami vietos politines komandas, bet ir plėtodami jaunimo organizacijų veiklą Šalčininkuose bei Visagine.
„Mes tikrai turime pakankamai platų tinklą, kalbant apie jaunuosius konservatorius ir jaunuosius krikščionis demokratus. Tačiau būtent Visagino ir Šalčininkų regionuose, matyt, turėtume iššūkių organizuojant veiklą. Yra tų problemų“, – pripažino TS-LKD lyderis.
Vis dėlto, pasak jo, partija ateityje sieks suburti stipresnes komandas ir dalyvauti rinkimuose šiose savivaldybėse.
„Partinių struktūrų ir visų organizacijų kūrimas yra ilgas procesas. Natūralu, kad tikrai rankų nenuleisime, kursimės ir stiprėsime tuose regionuose“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
Savo ruožtu I. Kalpokas pažymėjo, kad nacionalinių partijų įsitvirtinimą mažesnėse savivaldybėse apsunkina ir jaunimo migracija. Anot jo, regionuose jauni žmonės dažnai lieka tik iki mokyklos baigimo, todėl politinėms jėgoms tampa sudėtingiau užsiauginti naują aktyvių narių ir potencialių kandidatų kartą.
Politologo vertinimu, siekiant sustiprinti pozicijas tokiose savivaldybėse, vien aktyvesnių rinkimų kampanijų nepakaktų – būtinas nuoseklus darbas su vietos bendruomenėmis.
„Ypač savivaldos lygmuo yra tas, kur nepakanka tiesiog rinkiminės kampanijos, nes tai yra lygmuo, artimas žmonėms. Žmonės labai aiškiai mato, kam yra aktualu, kas dirba reguliariai, o kas galbūt atvažiuoja tiktai pasireklamuoti“, – teigė jis.
„Savivalda yra tas lygmuo, kuriame labiausiai reikalingas nuolatinis darbas, o ne vien tiktai kažkokios rinkiminės komunikacijos strategijos“, – apibendrino I. Kalpokas.
ELTA primena, kad savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų kovo 7 dieną.