Bendruomenės siųstame rašte socialinės apsaugos ir darbo ministrei Ingai Ruginienei, su kuriuo susipažino ir ELTA, teigiama, kad ši mečetė dar prieš dešimt metų buvo perduota pačiai bendruomenei, kuri savarankiškai organizuoja religinį gyvenimą.
„Pirmiausia pažymime, kad įstatymo projekte pateikta neteisinga informacija, jog Nemėžio totorių mečetė priklauso Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybai – Muftiatui (vadovas A. Beganskas). Nemėžio mečetė šiuo metu nepriklauso jokiam muftiatui. Nuo 2016 m. mečetė buvo perduota Nemėžio musulmonų sunitų religinei bendruomenei (pirmininkas Arturas Muchlia), kuri savarankiškai organizuoja religinį gyvenimą ir rūpinasi maldos namais.
Todėl kyla pagrįstas klausimas, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu siūloma Nemėžio mečetę perduoti institucijai, kuriai ji šiuo metu nepriklauso. Manome, kad prieš svarstant tokį sprendimą būtina patikrinti įstatymo projekte pateiktos informacijos tikslumą ir įvertinti tikrąją mečetės teisinę padėtį“, – dėstoma Nemėžio totorių bendruomenės ir Nemėžio musulmonų sunitų religinės bendruomenės pirmininko Arturo Muchlia pasirašytame rašte.
Susiję straipsniai
„Nemėžio musulmonų sunitų religinė bendruomenė iš Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro – muftiato (vadovas Romas Jakubauskas) pasitraukė dėl nevykdomos aktyvios veiklos, neteikiamų veiklos ataskaitų ir nešaukiamų ataskaitinių susirinkimų. Dėl šių priežasčių bendruomenė pasirinko savarankišką veiklą ir nebepalaiko ryšių su muftiatu“, – akcentuojama dokumente.
Be to, A. Muchlia tikina, kad nerimą kelia neseniai prokuratūros pareiškti įtarimai Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijui Romui Jakubauskui dėl prekybos žmonėmis.
Tiesa, Nemėžio totorių bendruomenės ir Nemėžio musulmonų sunitų religinės bendruomenės pirmininkas mano, kad mečečių valdymo sutelkimas vienos organizacijos rankose keltų tam tikrų rizikų.
„Taip pat ir tai, kad Romo Jakubausko vadovaujamas muftiatas jau prarado Kauno mečetę. Ši aplinkybė skatina kelti klausimą dėl istorinių mečečių valdymo sutelkimo vienos organizacijos rankose. Jei visų ar daugelio Lietuvos mečečių valdymas būtų sutelktas vienos organizacijos žinioje, kiltų didesnė rizika, kad, pasikeitus jos vadovybei ar sprendimų priėmimo krypčiai, vietos religinės bendruomenės prarastų galimybę savarankiškai spręsti dėl savo maldos namų naudojimo, priežiūros ir ateities. Todėl manome, kad sprendžiant Nemėžio mečetės klausimą būtina atsižvelgti ne tik į dabartinę situaciją, bet ir į ilgalaikio bendruomenės savarankiškumo bei mečetės išsaugojimo garantijas“, – dėstoma rašte.
„Svarbu pabrėžti, kad Nemėžio musulmonų sunitų religinės bendruomenės nariai yra Lietuvos piliečiai, Lietuvos totoriai, puoselėjantys savo istorinį paveldą, religiją ir tradicijas. Nemėžio mečetė yra ne tik maldos namai, bet ir neatsiejama istorinės Lietuvos totorių bendruomenės religinio bei kultūrinio gyvenimo dalis. Jos likimas tiesiogiai susijęs su vietos bendruomenės teise savarankiškai puoselėti savo tikėjimą, tradicijas ir istorinį tapatumą“, – akcentuoja A. Muchlia.
Kaip pabrėžiama dokumente, Nemėžio totorių bendruomenė yra didžiausia ir seniausia totorių bendruomenė Lietuvoje, įregistruota ir veiklą vykdanti nuo 1994 metų.
Todėl prašoma atmesti A. Ažubalio bei A. Anušausko siūlomas įstatymo pataisas.
„Norime pabrėžti, kad Nemėžio totorių bendruomenė ir Nemėžio musulmonų sunitų religinė bendruomenė siekia ir toliau išlikti savarankiškos, pačios organizuoti savo religinį gyvenimą, valdyti mečetę ir rūpintis jos išsaugojimu bei priežiūra. Manome, kad sprendimai dėl Nemėžio mečetės turi gerbti bendruomenės savarankiškumą ir jos teisę spręsti dėl savo istorinių maldos namų ateities“, – sako A. Muchlia.
„Remiantis aukščiau išdėstyta informacija, prašome atmesti įstatymo projekto straipsnį ir nepritarti Nemėžio mečetės perdavimui Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniam centrui – muftiatui, atsižvelgiant į melagingą informaciją apie jos priklausomybę ir valdymą, bei būtinybę užtikrinti Nemėžio musulmonų sunitų religinės bendruomenės savarankiškumą“ – pabrėžiama dokumente.
Savo ruožtu A. Muchlia Eltai teigė, kad bendruomenė būtų pasiryžusi kovoti net ir tuo atveju, jei Seimas pritartų siūlomam Nemėžio mečetės perdavimui.
„Mes gintumėmės. (...) Mes nepasiduosime, garsiai kalbėsime, diskutuosime. (Esame – ELTA) pasiruošę viskam“, – Eltai teigė A. Muchlia.
Kaip skelbta, prieš kelias savaites opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai A. Ažubalis ir A. Anušauskas įregistravo Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo bei kitų teisės aktų pakeitimus. Jais siūloma griežčiau apibrėžti valstybės pripažinimo religinėms bendruomenėms sąlygas ir jų atstovavimą.