V. Andriukaitis pastarąjį Seimo kadencijos laikotarpį vadina trijų krizių etapu. Pirmoji, anot jo, kilo partijai sulaužius rinkėjams duotą pažadą ir Vilijai Blinkevičiūtei atsisakius tapti premjere. Po to teko spręsti situaciją dėl tuomečio premjero Gintauto Palucko ir jo pasitraukimo iš pareigų. Trečioji krizė esą susijusi su G. Palucką Vyriausybės vadovo poste pakeitusia Inga Ruginiene.
„Mes patekome į tris dideles krizes. Pradėjome nuo neįtikėtinų klaidų, kai teko sulaužyti duotą pažadą. Po to po truputį pabandėme atsitaisyti. Tada – G. Palucko krizė. Po to, neturėdami išeities, turėjome trečiąją krizę, jau su kita premjere“, – Eltai sakė politikas.
Vis dėlto, socdemų senbuvio vertinimu, partija pamažu atsitiesia. Jo akimis, dabar svarbiausia susigrąžinti rinkėjų pasitikėjimą ir imtis ryškesnės iniciatyvos įgyvendinant programinius įsipareigojimus.
Susiję straipsniai
„Dabar linkiu savo frakcijai ir Vyriausybės nariams imtis ryškios iniciatyvos, kad susigrąžintume pasitikėjimą. Mums reikia susigrąžinti rinkėjų pasitikėjimą. Mes turime potencialą, daug ko turime, turime pajėgumų. Dabar reikia judėti į priekį. Klaidų limitas išsemtas“, – kalbėjo V. Andriukaitis.
Premjerui linki stipresnės lyderystės, finansų ministro darbą vertina palankiai
Vertindamas premjero Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės darbą, V. Andriukaitis teigė, kad teko pradėti dirbti sudėtingomis aplinkybėmis – augant saugumo grėsmėms ir sprendžiant didėjančio gynybos finansavimo klausimus.
Nors kilo daug diskusijų ir abejonių dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto, LSDP garbės pirmininkas jį įvertino palankiai bei pavadino „subalansuotu pagal dabartines valstybės galimybes“. Anot jo, didėjant išlaidoms gynybai, Vyriausybei teko ieškoti galimybių išlaikyti finansavimą ir kitoms sritims – sveikatai, švietimui, pensijoms bei viešosioms paslaugoms.
Vis dėlto jis abejojo, ar buvo būtina gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Politiko nuomone, buvo galima apsiriboti 4 proc. ir vėliau finansavimą didinti palaipsniui.
„Aš, pavyzdžiui, negaliu pasakyti, kodėl reikėjo taip stipriai nusileisti dėl 5 procentų gynybai, nes mes deklaravome 3,5 procento, o toliau – palaipsniui. Ir dabar manau, kad buvo galima įsivesti 4 procentus, be panikos“, – teigė V. Andriukaitis.
Pasak jo, sparčiai didinamas gynybos finansavimas augina valstybės skolą ir apsunkina socialdemokratų rinkimų programoje numatytų įsipareigojimų įgyvendinimą, ypač – investicijas į žmonių gerovę, pensininkų gyvenimo kokybę ir skurdo mažinimą.
M. Sinkevičių LSDP garbės pirmininkas apibūdino kaip racionalų ir konstruktyvų žmogų. Tačiau teigė pasigendantis stipresnės premjero lyderystės. Anot politiko, M. Sinkevičius turėtų aktyviau ginti Vyriausybės poziciją biudžeto ir mokesčių klausimais, ypač – Europos Vadovų Taryboje.
„Čia prezidentas Gitanas Nausėda neturi jokių konstitucinių galių tam atstovauti, bet M. Sinkevičiui dar trūksta valios pasakyti: susitarkime, kad šioje vietoje tai yra Vyriausybės portfelis, o ne prezidento“, – kalbėjo politikas.
Finansų ministro Taurimo Valio darbą V. Andriukaitis taip pat įvertino palankiai. Jo teigimu, nepaisant kritikos ministrui, valstybės biudžeto projektas buvo parengtas pagal esamas finansines galimybes.
„Tai, kad į ministeriją atėjęs visiškai iš šalies žmogus vis dėlto pateikė biudžetą ir jo projektą, akivaizdu – negalima pasakyti, kad biudžetas yra neparengtas“, – sakė jis.
Trūksta rimtų diskusijų apie mokesčius
Kalbėdamas apie galimus mokestinius pakeitimus, V. Andriukaitis sakė nematęs konkrečių naujų mokesčių planų, tačiau pabrėžė, kad Lietuvoje trūksta rimtų diskusijų apie mokesčių politiką ir valstybės pajamų šaltinius.
Anot jo, visuomenė nori mažesnių mokesčių, tačiau kartu tikimasi nemokamo mokslo, stipendijų ir didesnių investicijų į žmonių gerovę.
„Mokesčius reikia mažinti, bet už tai mokslas turi būti nemokamas, turi būti mokamos stipendijos. Tai koks čia Saliamonas gali padaryti taip, kad mažinant mokesčius būtų užtikrintos investicijos į žmogaus gyvenimo kokybę?“ – klausė politikas.
V. Andriukaitis taip pat atkreipė dėmesį į didelę socialinę atskirtį ir mažą bendrojo vidaus produkto perskirstymą per nacionalinį bei savivaldybių biudžetus. Jo teigimu, būtina diskutuoti, iš kokių išteklių valstybė galėtų finansuoti viešąsias paslaugas, mažinti socialinę atskirtį ir didinti investicijas į jaunąją kartą.
ELTA primena, kad 2024 m. Seimo rinkimus laimėjus socialdemokratams, vadovauti Vyriausybei ėmėsi ne prieš rinkimus šios atsakomybės žadėjusi imtis tuometė partijos pirmininkė V. Blinkevičiūtė, o G. Paluckas. Tačiau jis pareigose neišbuvo nė metų – atsistatydino 2025 m. liepos pabaigoje viešojoje erdvėje kilus skandalams dėl jo verslo ryšių, praeities ir galimai neskaidrių sandorių. Atsistatydinus G. Paluckui, socialdemokratai į premjerės pareigas delegavo I. Ruginienę, kuri Vyriausybei pradėjo vadovauti 2025 m. rugsėjį.
2026 m. birželį socialdemokratams nusprendus performuoti valdančiąją koaliciją ir sudarius naują koalicinę sutartį, nutarta premjero pareigas patikėti partijos pirmininku tapusiam M. Sinkevičiui. Dėl šio sprendimo atsistatydino I. Ruginienės vadovaujama Vyriausybė, o M. Sinkevičius tapo naujuoju Vyriausybės vadovu.