Buvę patarėjai – apie V. Adamkaus politinį būdą ir pirmosios ponios indėlį: „Dėl to jis laikomas standartu kitiems“

V. Adamkaus 100-ojo gimtadienio proga Vilniaus Rotušėje vykusios konferencijos metu buvęs prezidento patarėjas teigė, jog būtent šie, nors ir sunkiai suderinami bruožai geriausiai apibūdina buvusio šalies vadovo laikyseną ne tik užsienio, bet ir vidaus politikoje.

„Ypač vidaus politikoje, nes tas nuosaikumas, visų pirma, reiškėsi per atvirumą įvairioms nuomonėms, pasiruošimą išklausyti ir investuoti daug energijos ir laiko siekiant, kad būtų rastas bendras vardiklis, kad galiausiai niekas iš diskusijos neišeitų besijausdamas neišklausytas, neišgirstas. Turbūt, politologiniu terminu tai būtų galima apibūdinti centrizmu. Kitaip sakant, kažkuo, kas yra priešingybė radikalumui. Tai nuosaikumas jo veikime labai gerai derėjo su vertybiniais įsitikinimais“, – V. Adamkaus 100-mečio konferencijoje kalbėjo R. Vilpišauskas.

„Šis bruožų derinys, kuris šiuo metu, deja, yra ypač retas daugelyje demokratinių valstybių, manau, ir leido jam kartu su ponia Alma labai oriai atstovauti Lietuvai tarptautiniuose reikaluose, o Lietuvos vidaus politikoje rasti tą balansą, kuris yra nelengvas“, – svarstė jis.

TSPMI dėstytojas pastebėjo, jog prezidentą ieškoti balanso įpareigoja Lietuvos Konstitucija – būtent dėl joje įtvirtintų siekių šalies vadovai atsiduria sudėtingoje padėtyje, nes privalo išlikti neutralūs visiems politinio lauko dalyviams, nors ir patys yra tokie patys politikai.

„Prezidentas yra politinio lauko dalyvis – ir labai svarbus procesų dalyvis. Tai kaip rasti tą balansą tarp gebėjimo moderuoti kitų diskusiją? Pozicija ir opozicija Seime, valdantieji ir opozicija ar valdančiosios koalicijos nariai, kurie nesutaria tarpusavyje, įvairios interesų grupės – man atrodo, jo bruožai atitiko tą laikmetį. Manau, ypač dėl to dabar jis jau laikomas tuo standartu, koks keliamas kitiems. Ir norėtųsi, kad tie kiti labiau jį atitiktų“, – mestelėjo profesorius.

Kitas ne mažiau svarbus V. Adamkaus, kaip politiko, bruožas – asmeninė atsakomybė ir žodžio laikymasis, priduria R. Vilpišauskas.

„Man atrodo, jį gal labiausiai politikoje skaudindavo tai, kad ne visi laikydavosi žodžio. Ir tą dažnai matydavau su juo dirbdamas, kaip dalyvaujantis įvairiuose susitikimuose, kuriuos jis organizuodavo (...).. Ir kaip tie politikai, kuriuos jis pakviesdavo, sutardavo, atrodo, duodavo žodį, ir po to, kitą dieną viskas būdavo pasikeitę. Žinoma, pasaulis keičiasi, aplinkybės keičiasi ir reikia į tai reaguoti. Bet jis sugebėdavo, vis dėlto, gerbti susitarimus ir turėjo tokią atsakomybės sampratą, kuri, manau, irgi buvo susijusi su ta oria laikysena, kuri visiškai derėjo su (...) šiltumu, atvirumu kitiems“, – geru žodžiu buvusį prezidentą minėjo jo patarėjas.

Ir ši V. Adamkaus vertybinė nuostata, pabrėžė politologas, kūrė tam tikrą politinės kultūros Lietuvoje lygį.

„Tai kūrė tam tikrą standartą, formavo tam tikrą politinę kultūrą Lietuvoje. Kartu ir kontrastavo su tuo, kas dažnai vykdavo vidaus politikoje ir, turbūt, jį patį dažnai matymas to žodžio nesilaikymo skaudindavo.

Bet nepaisant to, jis vis tiek turėjo vidinės energijos, vidinio pasitikėjimo savimi nepasiduoti nihilizmui“, – pažymėjo jis.

R. Vilpišausko įsitikinimu, tvirtai V. Adamkaus laikysenai milžinišką įtaką turėjo ir pirmoji ponia Alma Adamkienė.

„Ji tame tikėjime ir energijos turėjime turėjo labai svarbų vaidmenį. Aš pats tą dažnai galėdavau matyti įvairiose situacijose – tiek oficialių renginių metu, tiek ir bendraujant neoficialiai, kai susitikdavome pas juos, ar kažkur kelionių metu. Tai iš tikrųjų buvo, man atrodo, tikrai labai gražus dviejų žmonių ryšys, artimų žmonių ryšys, kuris, tikiu, daugelį Lietuvoje jau seniai įkvėpė ir, manau, įkvėps ateityje. Ir bus svarbus pasididžiavimo šaltinis“, – dėstė TSPMI profesorius.

Apie pirmosios ponios svarbą Prezidentūroje bei Lietuvos užsienio politikoje kalbėjo ir buvęs V. Adamkaus patarėjas, ambasadorius Egidijus Meilūnas.

„Mano asmeninė nuomonė tokia – ponia Alma, meilė poniai Almai buvo prezidento Adamkaus stiprybės šaltinis. Ir taip pat reikia paminėti – tai mažiau žinoma, nes mažiau buvo matoma – pirmosios ponios Almos Adamkienės indėlis siekiant tų (užsienio politikos – Lrytas) tikslų. Ir, vėlgi, būtų galima šimtus epizodų papasakoti iš jos bendravimo su kitų valstybių vadovų sutuoktiniais, aš tik vieną paminėsiu, kuris yra ir viename iš prezidento dienoraščių – 2002 m. sausis.

Prezidento vizitas į Vašingtoną. Itin svarbus. Dar nėra aišku, ar pakvies mus į NATO, taip kad pokalbis Vašingtone su prezidentu Bushu yra itin svarbus. Bet programa buvo sudėliota taip, kad pirmiausiai susitiko pirmosios ponios – ponia Alma Adamkienė ir ponia Laura Bush. Ir to pokalbio metu ponia Alma pakviečia ponią Laurą atvykti į Lietuvą. Ir kai po to, po kelių valandų susitinka prezidentai, prezidentas Valdas Adamkus pakviečia prezidentą Bushą atvykti į Lietuvą. Ir tada prezidentas Bushas nusišypsojęs sako – teks atvykti, kitokios galimybės nebėra, nes mūsų ponios jau dėl to sutarė“, – konferencijos dalyviams darbo Prezidentūroje užkulisius pasakojo E. Meilūnas.

Pati V. Adamkaus užsienio politikos doktrina, tęsė diplomatas, rėmėsi aiškiomis vertybėmis. Nors pastaruoju metu Lietuvoje diskutuojama, ar šalies užsienio politika turėtų būti vertybinė, ar veikiau pragmatinė, E. Meilūnas nurodo – vertybėmis grįsta politika ir yra pragmatinio požiūrio politika.

„Kas yra vertybinė politika? Tai, pirmiausiai, politika, kuri įgyvendina ir gina mūsų vertybes. Lietuvos, kaip ir kitų valstybių atveju, tai yra įrašyta mūsų Konstitucijoje – laisvė, nepriklausomybė, demokratija, gerovės siekimas, pagarba žmogaus teisėms, pagarba teisei, tarptautinei teisei. Politika, kuri gina šias vertybes, ir yra vertybinė politika. Ir dar pridėčiau – ji yra labiausiai pragmatiška politika, nes jeigu mes savo politika neginsime savo vertybių, tai bus katastrofinė politika, turbūt, galima būtų taip pavadinti“, – kalbėjo ambasadorius, nurodydamas, kad V. Adamkaus užsienio politikoje buvo ne tik išmintingas, stabilus, toliaregis, bet ir tvirtai siekė užsibrėžtų tikslų.

„Prisiminkime – pirmoji kalba tautai, išrinkus jį Lietuvos Respublikos prezidentu. Toje kalboje yra įsipareigojimas, pacituosiu iš atminties – aš jums pažadu, kad asmeniškai dėsiu visas pastangas, kad per mano kadenciją Lietuva būtų pakviesta tapti ES ir NATO nare. Ir taip buvo. Asmeniškai dėjo labai daug pastangų“, – tikino buvęs V. Adamkaus patarėjas.

Toks tvirtumas, tęsė jis, pasireiškė ne tik daugybe užsienio vizitų – vien 105 per pirmąją kadenciją – bet ir siekiu pademonstruoti Vakarų šalių lyderiams, kad Lietuva yra bendros civilizacijos dalis.

„Atrodo nedidelis dalykas, bet atvykdavo pirmieji vadovai pirmosios kadencijos metu, prezidentai, premjerai. Tai prezidentas būtinai prašydavo, kad į programą įdėtume trumpą pasivaikščiojimą Vilniaus senamiesčiu. (...)

Kodėl? Todėl, kad prezidentas, eidamas šalia, rodydavo Lietuvą, pasakodavo apie Lietuvą, kaip apie Vakarų civilizacijos šalį. Nes atgavus nepriklausomybę, na, reikia pripažinti, nebuvome mes labai gerai žinomi“, – mintimis dalijosi E. Meilūnas.