„Pats faktas, jeigu taip bus, reiškia, kad Vokietijos brigada imsis visų priemonių savo kariams apsaugoti. Todėl ir tam tikros techninės priemonės, jeigu jos bus naudojamos kaip išankstinio perspėjimo sistema, bus naudingos, be abejo, pačiai Vokietijai, Vokietijos brigadai, bet lygiai taip pat ir mums“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė D. Matulionis.
Vis dėlto D. Matulionis neatskleidė, kokiomis konkrečiomis techninėmis galimybėmis Lietuva galėtų naudotis ir kokia apimtimi Vokietija dalytųsi surinkta žvalgybine informacija.
„Dėl detalių, aišku, čia reikia kalbėtis su vokiečiais. Mes tikrai apie tai viešai kalbėti negalime, bet tai tik sustiprins mūsų gebėjimą greitai atpažinti grėsmes, jeigu jos kiltų“, – teigė jis.
NATO kariai Latvijoje ruošiasi realioms sąlygoms: pratybose įtrauktos ir civilinės teritorijos
Paklaustas, ar Lietuva svarstytų galimybę kartu su Vokietija steigti platesnį regioninės žvalgybos ir ankstyvojo perspėjimo centrą, D. Matulionis nurodė, kad tokių planų šiuo metu nėra.
„Šiandien tikrai tokių planų nėra. Atrodo, kad mes turime pakankamai pajėgumų, taip pat dalijamės informacija su sąjungininkais. Kuo daugiau bus sąjungininkų pajėgų, tuo efektyvesnis bus ir ankstyvojo perspėjimo sistemos tobulinimas“, – akcentavo prezidento patarėjas.
ELTA primena, kad naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, jog Lietuvoje dislokuojama Vokietijos brigada planuoja naudoti elektroninės žvalgybos sistemas Rusijos ir Baltarusijos kariniams signalams stebėti.
Lietuva ir Vokietija pastaraisiais metais ypač aktyviai bendradarbiauja gynybos srityje. Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Susiję straipsniai
Planuota, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Prezidentūra: Lietuva kol kas neplanuoja skolintis lėšų antidroninei gynybai stiprinti
Nepaisant Europos Komisijos (EK) siūlymo Lietuva kol kas neplanuoja papildomai skolintis antidroninei šalies gynybai stiprinti, teigia prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis. Pasak jo, šalies oro gynyba bus stiprinama nacionalinio biudžeto lėšomis, tačiau ateityje ketinama ir toliau siekti papildomo Europos Sąjungos (ES) finansavimo subsidijų forma.
„Mes tikrai nenuleidžiame rankų ir greičiausiai kreipsimės ir vėliau dėl galimo subsidijinio finansavimo, o ne paskolų. Paskolos irgi gerai, bet, žinant dabartinę mūsų biudžeto situaciją, pasiūlymas imti paskolą šiuo momentu nėra pats tinkamiausias“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė D. Matulionis.
Paklaustas, ar Lietuva dabar neketina papildomai skolintis antidroninei gynybai stiprinti, prezidento patarėjas patvirtino, kad tokių planų šiuo metu nėra.
„Tikrai tokių planų (skolintis – ELTA) kol kas neturime, bet mūsų nacionaliniai asignavimai bus ir reikės juos tinkamai paskirstyti taip, kad oro gynybai būtų skiriamas didelis dėmesys“, – teigė jis.
D. Matulionio teigimu, bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos kreipimasis į EK buvo skirtas ne tik papildomam finansavimui užsitikrinti, bet ir atkreipti ES dėmesį į antidroninės gynybos stiprinimo būtinybę.
„Mūsų kreipimasis buvo skirtas tam, kad dar kartą paryškintume problemos mastą ir siektume bendro Europos Sąjungos sutarimo“, – aiškino prezidento patarėjas.
Anot jo, galimybių gauti papildomą ES finansavimą galėtų atsirasti vykstant diskusijoms dėl naujos Bendrijos daugiametės finansinės programos.
Kaip skelbė ELTA, atsakydama į Lietuvos, Latvijos ir Estijos prašymą skirti 500 mln. eurų antidroninei gynybai stiprinti, EK nurodė, kad papildomų didelių finansavimo šaltinių ES biudžete nėra. Todėl Baltijos šalims pasiūlyta pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis pagal SAFE priemonę.
Baltijos šalys tikėjosi, kad papildomą finansavimą pavyks gauti dar iki šių metų pabaigos.
SAFE – tai laikinas EK paskolų gynybai stiprinti instrumentas, veiksiantis iki 2030 m. pabaigos. Bendra SAFE apimtis visoms valstybėms – 150 mlrd. eurų.
Pagal SAFE priemonę Lietuvai numatyta galimybė pasiskolinti iki 6,375 mlrd. eurų gynybos poreikiams finansuoti.