ELTA glaustai: minimas prezidento Valdo Adamkaus šimtmetis, „airBaltic“ nutraukia skrydžius tarp Vilniaus ir Diuseldorfo

Antradienį Lietuva mini prezidento Valdo Adamkaus šimtmetį. Jubiliejaus proga buvusį šalies vadovą pasveikino prezidentas Gitanas Nausėda, Vyriausybės vadovas Mindaugas Sinkevičius, Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir eilė kitų šalies politikų.

Tuo metu Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“, įvertinusi maršruto komercinius rezultatus ir ilgalaikes perspektyvas, nuo lapkričio 23 d. nutraukia skrydžius tarp Vilniaus ir Diuseldorfo.

Užsienio aktualijose – virtinė grasinimų susprogdinti lėktuvus Europos šalyse, JAV prasidėjęs balsavimas Kongreso kadencijos vidurio rinkimuose, nutraukta JAV parama Izraeliui ir Lenkijoje sužlugdyta galima provokacija prie sienos su Kaliningrado sritimi.

Lietuva mini prezidento Valdo Adamkaus šimtmetį. Jubiliejaus proga buvusį šalies vadovą pasveikino prezidentas Gitanas Nausėda, Vyriausybės vadovas Mindaugas Sinkevičius, Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir eilė kitų šalies politikų.

Savo sveikinimuose aukščiausieji vadovai linkėjo V. Adamkui sveikatos ir akcentavo ilgalaikį jo indėlį į Lietuvos valstybingumo stiprinimą, pasitikėjimu grįsto santykio su tauta kūrimą.

Tuo metu sostinėje sukaktį švenčiančiam V. Adamkui organizuojami renginiai – Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) vyks iškilminga šventė, Vilniaus rotušėje surengta tarptautinė konferencija, Martyno Mažvydo bibliotekoje – V. Adamkaus fotografijų paroda.

Lietuvos istorijos institutas pradeda pasiruošimo darbus numatytam mažos apimties invaziniam tyrimui Vilniaus arkikatedroje. Šiuo tyrimu bus siekiama ištirti galimą kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietą arkikatedros požemiuose. Instituto teigimu, šiuo metu tyrimo vieta prie Šv. Kazimiero koplyčios aptveriama apsaugine tvorele, pradedami teritorijos ir techniniai paruošimo darbai. Tyrimas ir gręžimo darbai dar nepradedami, šiuo metu tik ruošiamasi saugiai ir atsakingai viską atlikti. Skaičiuojama, kad minimalaus invazinio tyrimo vertė – 35 tūkst. eurų.

Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas profesorius Vytautas Landsbergis tolesniam stebėjimui lieka Santaros klinikose, jo būklė išlieka stabili, sako jo sūnus Vytautas V. Landsbergis. Anksčiau skelbta, jog V. Landsbergis pateko į Santaros klinikas, jam atliekami tyrimai. Spalio 18-ąją V. Landsbergis paminėjo 94-ąjį gimtadienį. Balandžio mėnesį profesoriui taip pat prireikė medikų pagalbos – dėl sutrikusio regėjimo jam buvo atliktos dvi operacijos.

Praėjusią savaitę dėl pablogėjusios sveikatos ligoninėje gydytas finansų ministras Taurimas Valys jau grįžo į darbą. Finansų viceministrės Jolantos Butkevičienės teigimu, T. Valys šiuo metu jaučiasi gerai. Praėjusį pirmadienį darbe pasijutęs blogai T. Valys kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris jam išdavė siuntimą pas kardiologą. Savijautai pablogėjus, ministras vyko į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Finansų ministras iš ligoninės išrašytas praėjusį trečiadienį, iki spalio 30-osios jam suteiktas nedarbingumas.

Nepaisant Europos Komisijos (EK) siūlymo, Lietuva kol kas neplanuoja papildomai skolintis antidroninei šalies gynybai stiprinti, teigė prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis. Pasak jo, šalies oro gynyba bus stiprinama nacionalinio biudžeto lėšomis, tačiau ateityje ketinama ir toliau siekti papildomo Europos Sąjungos (ES) finansavimo subsidijų forma. Paklaustas, ar Lietuva dabar neketina papildomai skolintis antidroninei gynybai stiprinti, prezidento patarėjas patvirtino, kad tokių planų šiuo metu nėra. Anot jo, pasiūlymas prisiimti papildomą skolą šiuo metu nėra pats tinkamiausias. D. Matulionio teigimu, bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos kreipimasis į EK buvo skirtas ne tik papildomam finansavimui užsitikrinti, bet ir atkreipti ES dėmesį į antidroninės gynybos stiprinimo būtinybę. Pasak patarėjo, galimybių gauti papildomą ES finansavimą galėtų atsirasti vykstant diskusijoms dėl naujos Bendrijos daugiametės finansinės programos. Pagal SAFE priemonę Lietuvai numatyta galimybė pasiskolinti iki 6,375 mlrd. eurų gynybos poreikiams finansuoti.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“, įvertinusi maršruto komercinius rezultatus ir ilgalaikes perspektyvas, nuo lapkričio 23 d. nutraukia skrydžius tarp Vilniaus ir Diuseldorfo. Kaip antradienį pranešė bendrovė, 2024 m. atidarytas maršrutas nepateisino pradinių lūkesčių – keleivių paklausa ir pajamos buvo mažesnės nei buvo numatyta maršruto verslo plane. Be to, skrydžių vykdymo sąnaudos, ypač degalų išlaidos, viršijo pradines prognozes. Todėl, kaip nurodo bendrovė, toliau vykdyti skrydžius šiuo maršrutu tapo ekonomiškai netikslinga, tačiau pabrėžiama, kad Lietuva ir toliau išlieka svarbia „airBaltic“ rinka. Bendrovė toliau iš Vilniaus siūlo tiesioginius skrydžius 10 maršrutų, tarp jų – į du Vokietijos miestus: Miuncheną ir Hamburgą. Keleiviai taip pat gali pasiekti daugiau kaip 60 miestų naudodamiesi jungiamaisiais skrydžiais per Rygą. Nurodoma, kad visi keleiviai, kurių kelionių planus paveikė skrydžių nutraukimas, buvo informuoti tiesiogiai. Jiems pasiūlyta galimybė pakeisti bilietus į skrydžius su persėdimu Rygoje arba susigrąžinti visą už bilietus sumokėtą sumą.

Nacionalinio plėtros banko ILTE vadovas Dainius Vilčinskas tarp reikšmingiausių finansų įstaigos investicijų išskiria elektros kaupimo baterijų parkus. Per pastaruosius dvejus metus į šalies atsinaujinančios energetikos sektorių iš viso įlieta apie 800–900 mln. eurų. Pasak ILTE vadovo, šiemet plėtros bankas ketina suteikti apie 1,4 mlrd. eurų vertės naujų paskolų, išmokėti 1,15 mlrd. eurų. Iš viso per penkerius metus ILTE ketina suteikti daugiau nei 9 mlrd. eurų finansavimo, kurio pusę sudarys skolinimas iš nuosavų ir pritrauktų lėšų. 2027–2031 m. strategijoje ILTE numato stiprinti savo, kaip nacionalinio plėtros banko, vaidmenį ir didinti gebėjimą sutelkti daugiau kapitalo Lietuvos ekonomikai. Antradienį taip pat pranešta, kad ILTE tapo Europos investicijų fondo (EIF) mažuoju akcininku, tai suteiks daugiau galimybių dalyvauti europinio lygmens diskusijose dėl finansavimo, anksčiau įsitraukti į naujų iniciatyvų kūrimą ir stiprinti tarptautines partnerystes, savo vaidmenį Europos finansų sistemoje.

„Fegdos grupės“ įmonė „Tilsta“ ir „Rail Baltica“ statybas prižiūrinti „LTG Infra“ sudarė taikos sutartį dėl 149,4 mln. eurų vertės Kauno (Palemono)–Šveicarijos geležinkelio atkarpos antros dalies darbo projekto derinimo. Kaip paskelbė „Verslo žinios“, Vilniaus apygardos teismas šalių susitarimą patvirtino spalio pabaigoje. Anksčiau „Tilsta“ kreipėsi į teismą, reikalaudama įpareigoti „LTG Infrą“ patikrinti ir suderinti darbo projektą bei skirti 600 eurų baudą už kiekvieną uždelsimo dieną. Rangovė teigė, kad dėl vėluojančio dokumentų derinimo negalėjo visu pajėgumu vykdyti darbų 149,4 mln. eurų vertės Kauno (Palemono)–Šveicarijos atkarpos antroje dalyje. Tiesa, teisme nagrinėjamas ir kitas „Tilstos“ ieškinys „LTG Infra“ – įmonė reikalauja sumokėti 736,6 tūkst. eurų skolą ir 16 tūkst. eurų delspinigių už darbus Žeimių–Šėtos ruože. Ginčų kyla ir dėl atliktų darbų kokybės. „LTG Infra“ yra nurodžiusi aptikusi išplovų bei kitų defektų „Fegdos“ ir „Tilstos“ įrengtuose ruožuose. Savo ruožtu „Fegda“ teigia, kad Žeimių–Šėtos ruože nustatyti defektai atsirado dėl projektuotojų sprendinių, o ne rangos darbų kokybės.

Finansų ministras Taurimas Valys nuo antradienio turi naują patarėją – Darių Šilkų. Kaip pranešė Finansų ministerija, jis bus atsakingas už tarpinstitucinio bendradarbiavimo, regionų strateginių investicinių projektų koordinavimo klausimus. D. Šilkus turi sukaupęs daugiau kaip 30 metų patirtį vadovavimo, verslo plėtros ir infrastruktūros projektų srityse. Iki paskyrimo finansų ministro patarėju D. Šilkus užėmė vadovaujamas pareigas statybos ir infrastruktūros įmonėse, dalyvavo įgyvendinant šilumos tiekimo, vandentvarkos, elektros ir dujų infrastruktūros projektus. D. Šilkus Šiaulių universitete yra baigęs mechanikos inžinerijos studijas. Šiuo metu Finansų ministro T. Valio politinę komandą sudaro keturi viceministrai, ministerijos kanclerė ir trys patarėjai.

Teismas sustabdė Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovo Mindaugo Kairio skundo nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis sprendimas ikiteisminiame tyrime, kuriame vertinamos aplinkybės, susijusios su galimu neteisėtu poveikiu jam. Dabar jau sustabdytoje administracinėje byloje M. Kairys prašo panaikinti Vyriausybės 2025 m. liepos 16 d. nutarimą, kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Vienu iš nuobaudos skyrimo neteisėtumo pagrindų pareiškėjas nurodo, kad tuometinis teisingumo ministras Rimantas Mockus jį persekiojo po to, kai jis atsisakė vykdyti neteisėtus nurodymus.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pareiškė įtarimus „čekiukų“ baudžiamosiose bylose dar 15-kai buvusių ir esamų Kalvarijos, Jonavos, Kaišiadorių, Lazdijų, Alytaus ir Akmenės rajonų savivaldybių tarybų narių. Minėti politikai įtariami pasisavinę daugiau nei 74 tūkst. eurų savivaldybėms priklausiusių lėšų. Pinigai galimai pasisavinti teikiant kvitus už kurą.Daugiausia lėšų įtariamas pasisavinęs buvęs Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys Povilas Garbauskas: 2019–2023 m. eidamas šias pareigas, P. Garbauskas galimai pasisavino 15 tūkst. 450 eurų. Lazdijų rajono tarybos narys, buvęs meras Albinas Žymančius įtariamas pasisavinęs 2,5 tūkst. eurų.

Europoje sulaukta virtinės grasinimų susprogdinti lėktuvus. Oro bendrovės „Ryanair“ lėktuvas iš Mančesterio į Mursiją antradienį, lapkričio 3 d., pakilo netrukus po 7.10 val. Ispanijos žiniasklaidos duomenimis, prieš lėktuvui apie 10.30 val. nusileidžiant Mursijoje buvo gautas pranešimas apie grasinimą jį susprogdinti. Ispanijos vyriausybės atstovas Mursijos regione Francisco Lucasas pranešė, kad buvo aktyvuotos saugumo procedūros, o vėliau patvirtino, kad lėktuve sprogmenų nerasta. Varšuvoje po grasinimų susprogdinti buvo patikrinti du keleiviniai lėktuvai (vienas skrido iš Kopenhagos, kitas – iš Londono Hitrou oro uosto), o dar vienas iš Izraelio skridęs orlaivis nusileido Sofijos oro uoste gavus grasinimą susprogdinti elektroniniu paštu. Pranešama, kad dar du lėktuvai buvo patikrinti Romoje.

JAV prasidėjo balsavimas Kongreso kadencijos vidurio rinkimuose. Šie rinkimai gali iš esmės pakeisti antrosios prezidento Donaldo Trumpo kadencijos eigą. Demokratai siekia perimti Kongreso kontrolę ir gerokai apriboti prezidento vykdomuosius įgaliojimus. Kelios apklausos prognozuoja, kad demokratai perims Atstovų Rūmų kontrolę ir turi galimybių iškovoti daugumą Senate. Jų pozicijas stiprina rinkėjų nepasitenkinimas itin nepopuliariu prezidentu, augančiomis energijos kainomis ir užsitęsusiu konfliktu su Iranu. Rinkimuose bus renkami visi 435 Atstovų Rūmų nariai ir 35 iš 100 Senato narių. Demokratai tikisi iš D. Trumpo respublikonų perimti abejų Kongreso rūmų kontrolę. Kad užsitikrintų daugumą Atstovų Rūmuose, jiems reikėtų papildomai iškovoti tris vietas, o Senate – keturias. Tai gerokai apribotų prezidento veiksmų laisvę įpusėjus jo antrajai kadencijai. Demokratai tuomet galėtų, pavyzdžiui, blokuoti naujų lėšų skyrimą Kongrese ir steigti tyrimo komitetus. Antradienį taip pat renkami 36 valstijų gubernatoriai. Be to, Kalifornijoje bus balsuojama dėl turto mokesčio turtingiesiems, o Aidaho ir dar trijose valstijose gyventojai spręs dėl abortų reglamentavimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas nutraukia 10 metų trukmės susitarimą dėl saugumo paramos Izraeliui. Pagal šį susitarimą iki 2028 m. JAV savo sąjungininkui Izraeliui kasmet turėjo skirti po 3,8 mlrd. dolerių. Anot D. Trumpo, Izraelis neprieštarauja jo sprendimui nutraukti paramą, kuri buvo pradėta teikti 2019 m. pagal susitarimo memorandumą, pasirašytą prieš trejus metus jo pirmtako Baracko Obamos prezidentavimo laikotarpiu. JAV prezidentas užsiminė, kad tokiam sprendimui iš dalies įtakos turėjo ir kairiųjų pažiūrų demokrato Abdulo El-Sayedo reiškiama kritika dėl JAV paramos Izraeliui. D. Trumpas tikino, kad sprendimas nutraukti paramą buvo suderintas su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu, o prireikus JAV Izraeliui padės.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad naktį į antradienį šalies pareigūnams pavyko užkirsti kelią galimai provokacijai prie sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi. Jis daug informacijos neatskleidė, tačiau pranešė, kad pasienio ruože buvo pastebėti „asmenys su žibintuvėliais“. Lenkijos pasieniečiai užkirto kelią kokiam nors incidentui. Lenkijos policija, bendradarbiaudama su kariuomene, pasieniečiais ir žvalgybos tarnybomis, pastaruoju metu imasi papildomų priemonių saugumui stiprinti prie Lenkijos sienų su Rusija ir Baltarusija, taip pat netoli Rusijos Kaliningrado srities. D. Tusko teigimu, į Lenkijos šiaurės rytinius pasienio regionus neseniai buvo pasiųsta papildomų policijos ir kitų pajėgų, įskaitant kovos su terorizmu padalinius. Toks sprendimas priimtas pareigūnams gavus „tikslesnės informacijos“, kad pirmoje lapkričio pusėje gali būti surengta diversijų, įskaitant galimą „ginkluotų asmenų“ įsiveržimą į Lenkiją. D. Tuskas pabrėžė, kad negalima visiškai užtikrintai patvirtinti, jog šis incidentas buvo mėginimas surengti provokaciją. Jis teigė, kad Rusija toliau intensyviai didins įtampą ir greičiausiai vien šiuo incidentu apsiribota nebus.