„Ponios ir ponai, man didžiulė garbė atidaryti šią saugumo konferenciją Berlyne – mieste, užimančiame ypatingą vietą Europos istorijoje“, – sakė G. Nausėda.
Kaip pranešė Prezidentūra, kreipdamasis į konferencijos dalyvius, šalies vadovas pabrėžė, jog Berlyno sienos griūtis ir Baltijos kelias parodė, kokią galią turi vieningos ir ryžtingos visuomenės, kovojančios už savo laisvę. Pasak prezidento, šiandien, karui sugrįžus į Europą, o autoritarinėms valstybėms siekiant griauti tarptautinę tvarką, ši vienybės pamoka yra kaip niekada aktuali.
Lietuvos vadovas taip pat akcentavo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą yra ne tik brutalus išpuolis prieš nepriklausomą valstybę, bet ir ataka prieš pamatinius tarptautinės tvarkos principus.
Susiję straipsniai
„Rusijos agresyvi, revizionistinė politika nesustos savaime. Ją gali sustabdyti tik mūsų vienybė, ryžtas ir pajėgumai“, – teigė prezidentas.
Prezidentas pabrėžė, kad Vakarų atsakas turi būti trejopas: būtina didinti karinę, finansinę ir politinę paramą Ukrainai, stiprinti gynybinį bendradarbiavimą ir sparčiai plėsti Europos gynybos pramonės pajėgumus, taip pat didinti spaudimą Rusijai ir jos karo mašiną įgalinantiems veikėjams.
Valstybės vadovo teigimu, tik vienu metu įgyvendindami visus šiuos uždavinius sąjungininkai gali sustiprinti Ukrainą, kolektyvinį saugumą ir užkirsti kelią karo eskalacijai Europoje.
Kalbėdamas apie priešišką Rusijos veiklą Europoje, šalies vadovas atkreipė dėmesį į oro erdvės pažeidimus, kibernetines atakas, sabotažą, kritinės infrastruktūros pažeidimus, dezinformaciją ir kitas priešiškas operacijas.
G. Nausėda konferencijos dalyvius ragino kritiškai įvertinti ir įprastą hibridinių grėsmių terminą.
„Turime savęs paklausti, ar mūsų vartojama hibridinių grėsmių sąvoka netapo patogiu eufemizmu, leidžiančiu išvengti aiškaus įvardijimo, su kuo iš tiesų susiduriame? Kai kurios pastarojo meto atakos savo esme yra kinetinės“, – sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas pabrėžė, jog tvirtas transatlantinis ryšys išlieka kolektyvinio saugumo pagrindu, o didesnė Europos atsakomybė už savo gynybą turi stiprinti NATO.
Prezidentas atidarymo kalboje taip pat išskyrė strateginę Lietuvos ir Vokietijos partnerystę. Šalies vadovas pabrėžė Vokietijos sprendimo Lietuvoje dislokuoti 45-ąją šarvuotąją brigadą reikšmę ir augantį abiejų šalių bendradarbiavimą gynybos pramonėje.
Pasak G. Nausėdos, Vokietija tapo svarbiausia Lietuvos partnere šioje srityje – Lietuvoje jau statoma „Rheinmetall“ artilerijos amunicijos gamykla, taip pat pradėtas bendras projektas su KNDS dėl „Leopard“ tankų surinkimo, priežiūros ir remonto.
Kalbėdamas apie artėjantį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį, prezidentas pabrėžė, kad tarp svarbiausių Lietuvos prioritetų bus saugumas ir gynyba, vidaus saugumas, ES plėtra ir konkurencingumas.
Pasak šalies vadovo, Lietuva sieks užtikrinti ilgalaikę ir tvarią paramą Ukrainos saugumui ir gynybai, stiprinti Europos gynybinę parengtį, įskaitant „Eastern Flank Watch“ iniciatyvą ir karinį mobilumą.
Kaip skelbė ELTA, prezidentas antradienį ir trečiadienį su oficialiu vizitu lankysis Berlyne ir Diuseldorfe.