Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas padėkojo Vokietijai už tvirtą įsipareigojimą Europos saugumui ir Lietuvos gynybai. G. Nausėda pabrėžė, kad 45-osios šarvuotosios brigados dislokavimas Lietuvoje yra strategiškai svarbus viso regiono saugumui. Prezidentas taip pat akcentavo poreikį stiprinti dvišalius ryšius švietimo ir kultūros srityse, plėsti vokiečių kalbos mokymąsi Lietuvoje, siekiant, kad vokiečių kalba taptų antra užsienio kalba, ir išnaudoti Lietuvos metų Vokietijoje galimybes.
Susitikime didelis dėmesys skirtas gynybos pramonės bendradarbiavimui. Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių modernizuojant kariuomenę, o su Vokietijos pramonės įmonėmis jau pasirašyta sutarčių už 3,3 mlrd. eurų.
Prezidentas pasveikino pradėtas „Leopard“ tankų surinkimo gamyklos statybas ir pabrėžė, kad būtina užtikrinti sklandų „Rheinmetall“ 155 mm amunicijos gamyklos projekto įgyvendinimą.
Susiję straipsniai
Kalbėdamas apie Europos saugumą, G. Nausėda pabrėžė būtinybę išlaikyti sąjungininkų vienybę ir neleisti grįžti prie Rusijos bandymų padalyti Europą į įtakos sferas. Prezidentas taip pat akcentavo oro gynybos pajėgumų stiprinimo ir Vokietijos paramos svarbą stiprinant ES rytinės sienos apsaugą ir įgyvendinant iniciatyvą „Eastern Flank Watch“.
Be to, buvo aptartas ir sąjungininkų branduolinis atgrasymas. Šalies vadovas pažymėjo, kad šiuo tikslu inicijuota Konstitucijos pataisa, kuria siekiama panaikinti apribojimus sąjungininkų branduoliniams ginklams Lietuvos teritorijoje.
Lietuvos vadovas taip pat akcentavo transatlantinių santykių svarbą. Šalies vadovo teigimu, JAV karinis buvimas regione ir Vokietijos brigada Lietuvoje vienas kitą papildo ir yra itin svarbūs bendram atgrasymui.
Prezidentas pažymėjo Vokietijos reikšmingą karinę ir finansinę paramą Ukrainai ir patvirtino, kad Lietuva nuosekliai vykdys įsipareigojimą Ukrainos saugumui ir gynybai skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP kasmet iki 2034 metų.
Susitikime taip pat aptarta Ukrainos narystės ES perspektyva. Prezidentas pabrėžė, kad artimiausi mėnesiai bus itin svarbūs siekiant pažangos ES plėtros procese, ypač Ukrainai ir Moldovai tęsiant derybas dėl narystės.
Lietuvos prezidentas Vokietijos kancleriui pristatė pirmininkavimo ES Tarybai 2027 m. prioritetus. Tarp svarbiausių krypčių – Europos saugumo ir gynybos stiprinimas, parama Ukrainai, sankcijų Rusijai griežtinimas, ES plėtra ir konkurencingumo didinimas. Lietuva taip pat sieks stiprinti ekonominį ir vidaus saugumą, demokratinį atsparumą, puoselėti bendrą Europos istorinę atmintį ir kovoti su istorijos klastojimu.
Aptartos ir derybos dėl būsimos ES daugiametės finansinės programos.
Prezidentas pabrėžė Lietuvos tikslą pasiekti susitarimą iki 2026 m. pabaigos, kartu užtikrinant, kad nauji ES prioritetai nebūtų finansuojami tradicinių politikos sričių sąskaita.